Pasaulyje

2021.09.26 16:56

Serbija dislokavo padidinto budrumo pajėgas prie Kosovo sienos

atnaujinta 17.30
ELTA, BNS2021.09.26 16:56

Serbijos kariai sekmadienį prie Kosovo sienos buvo sustiprinto budrumo, pranešė Gynybos ministerija, apkaltinusi teritoriją „provokacijomis“, kai ji rajone dislokavo specialiąsias policijos pajėgas.

Specialieji policijos padaliniai buvo išsiųsti į du pasienio punktus Kosovo šiaurėje, kur daugiausia gyvena etniniai serbai, atmetantys etninių albanų vadovaujamos vyriausybės Prištinoje valdžią.

Serbus supykdęs dislokavimas įvyko po to, kai praėjusį pirmadienį Kosovo vyriausybė nusprendė reikalauti iš vairuotojų, turinčių transporto priemones su Serbijos valstybiniais numeriais, įvažiuojant į Kosovą užsidėti laikinas plokšteles. Šimtai etninių serbų kasdien rengė protestus prieš šį sprendimą. Jie išrikiavo sunkvežimius ir kitas transporto priemones keliuose, kad užkirstų kelią eismui sienos perėjimo punktų link.

„Po (specialiosios policijos) padalinių provokacijų (...) Serbijos prezidentas Aleksandras Vučičius įsakė sustiprinti kai kurių Serbijos kariuomenės ir policijos padalinių budrumą“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.

Serbijos naikintuvai sekmadienį vėl perskrido virš pasienio regiono po kelių tokių skrydžių šeštadienį, tai matė naujienų agentūros AFP korespondentas.

Ankstyvą sekmadienį Serbijos gynybos ministras Nebojša Stefanovičius aplankė karius dviejose karinėse bazėse, kur jiems paskelbtas padidintas budrumas, įskaitant vos už kelių kilometrų nuo sienos esančią bazę.

Pasienio punktus tarp Serbijos ir Kosovo Belgradas laiko „administraciniais“, nes nepripažįsta buvusios provincijos nepriklausomybės, vienašališkai paskelbtos 2008 metais. Belgrado pozicija yra tokia, kad sprendimas reikalauti laikinų numerių rodo nepriklausomos valstybės statusą.

Serbijos sąjungininkė Rusija taip pat nepripažįsta Kosovo nepriklausomybės, tačiau dauguma Vakarų šalių, įskaitant JAV, ją pripažįsta.

Savo ruožtu Albanija pareiškė esanti „susirūpinusi dėl padėties eskalavimo“ ir paragino Serbiją atitraukti savo karius nuo sienos.

Kosovo prezidentė Vjosa Osmani sutrumpino vizitą Niujorke JT Generalinėje Asamblėjoje „dėl įvykių šalies šiaurėje“, pranešė jos kabinetas.

Kosovas paskelbė nepriklausomybę po dešimtmetį trukusio etninių albanų partizanų ir serbų pajėgų karo, nusinešusio 13 tūkst. gyvybių, daugiausia etninių albanų.

JAV ir Europos Sąjunga paragino abi šalis sumažinti įtampą ir grįžti prie normalizavimo derybų, kurioms Europos Sąjunga tarpininkauja maždaug dešimtmetį. Serbijos prezidentas sakė, kad normalizavimo procesas gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jei Kosovas iš šiaurės atitrauks specialiąsias policijos pajėgas.

J. Borrellis ragina Belgradą ir Prištiną mažinti įtampą Kosovo šiaurėje

Europos sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis paragino Belgradą ir Prištiną be jokių išankstinių sąlygų imtis veiksmų stabilizuoti padėtį Kosovo šiaurėje.

„Serbija ir Kosovas turi be jokių sąlygų deeskaluoti situacija įvykių vietoje, nedelsiant atitraukti specialiąsias policijos pajėgas ir pašalinti kelių užtvaras. Bet kokios tolesnės provokacijos ar vienašališki ir nekoordinuoti veiksmai yra nepriimtini“, – išplatintame pareiškime nurodė J. Borrelis.

Jis taip pat pažymėjo, kad ES ir toliau aktyviai rems Belgrado ir Prištinos pastangas normalizuoti padėtį, tačiau tiek Kosovo, tiek ir Serbijos lyderiai yra atsakingi už vietos gyventojų gerovę. „Tai aš pabrėžiau per telefoninius pokalbius su prezidentu A. Vučičiumi ir premjeru Albertu Kurčiu“, – nurodė J. Borrellis.

Pasak J. Borrellio, artimiausiomis dienomis į Briuselį atvyks abiejų šalių atstovai, ką jis pavadino „pirmuoju teigiamu žingsniu“.

ES diplomatijos vadovas taip pat sakė palaikąs artimą kontaktą su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu ir padėkojo jam už puikų KFOR ir specialiosios ES misijos Kosove EULEX bendradarbiavimą.

Serbija atsisako pripažinti Kosovo nepriklausomybę, kurią jis paskelbė 2008 metais, ir neįsileidžia į savo teritoriją automobilių su Kosovo numeriais.

Kiek anksčiau sekmadienį pasienyje su Kosovu buvo sustiprina Serbijos karių parengtis, pranešė šalies Gynybos ministerija, apkaltinusi Kosovą „provokacijomis“ po to, kai šis į pasienio zoną pasiuntė specialiąsias policijos pajėgas.

Kosovo valdžia šias pajėgas pasiuntė prie dviejų pasienio punktų šiaurinėje šalies dalyje, kur daugiausia gyvena etninių serbų mažuma, atmetanti etninių albanų vadovaujamą vyriausybę Prištinoje.

Serbus įpykdęs sprendimas dislokuoti policijos pajėgas buvo priimtas po to, kai praėjusį pirmadienį Kosovo valdžia nurodė vairuotojams su serbiškais numeriais pritaisyti laikinus numerius įvažiuojant į Kosovą. Šimtai etninių serbų dėl to kasdien rengia protestų ir link pasienio vedančiuose keliuose yra pristatę sunkvežimių ir kitų transporto priemonių, kad sutrikdytų eismą.

Kosovo ministras pirmininkas Albinas Kurtis apkaltino kaimyninę Serbiją mėginant „išprovokuoti rimtą tarptautinį konfliktą“ po to, kai ankstų šeštadienio rytą buvo užpulti du netoli sienos esantys automobilių registracijos biurai.

Įtampa tarp šalių auga jau šeštą dieną vykstant etninių serbų protestams prieš etninių albanų vyriausybės nurodymą vairuotojams su serbiškais numeriais pritaisyti laikinus numerius įvažiuojant į Kosovą.

AFP korespondentas pranešė maždaug apie vidudienį matęs dukart pasienyje skridusius Serbijos naikintuvus. Penktadienį virš pasienio punktų, kuriuos blokuoja etniniai serbai protestuotojai, kelis kartus praskrido Serbijos kariniai sraigtasparniai.

Kilus konfliktui virš šios zonos reguliariai skraido ir NATO taikos palaikymo pajėgų sraigtasparniai.

Kosovo vyriausybė praėjusį pirmadienį prie dviejų sienos su Serbija kirtimo punktų pasiuntė specialiųjų policijos pajėgų, kad užtikrintų tai, ką vadina atsakomąja priemonę, laikymąsi. Vyriausybė nurodo uždraudusi serbiškus automobilių numerius po to, kai Serbija atsisakė į šalį įsileisti automobilius su Kosovo numeriais.

Belgradas laikosi pozicijos, kad sprendimas dėl laikinų automobilių numerių leidžia numanyti Kosovo, kaip nepriklausomos šalies, statusą.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga paragino deeskaluoti padėtį ir abiem šalims grįžti prie padėties normalizavimo derybų, kuriose ES tarpininkauja jau maždaug dešimtmetį.

Serbijos prezidentas anksčiau pareiškė, kad normalizavimo procesas gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu Kosovas atitrauks specialiąsias policijos pajėgas nuo šiaurės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt