Pasaulyje

2021.09.26 08:25

Preliminarūs rinkimų rezultatai Vokietijoje: socialdemokratų partija pirmauja prieš Merkel bloką

atnaujinta 07.29
BNS, ELTA, Augustinas Šemelis, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt, LRT RADIJAS2021.09.26 08:25

Vokietijos parlamento rinkimų pirminiai vertinimai rodo, kad šiuo metu finansų ministro pareigas einančio socialdemokrato Olafo Scholzo vedama Socialdemokratų partija (SPD) veikiausiai užsitikrino mažą persvarą prieš varžovus konservatorius. Pirmadienio rytą skelbiami preliminarūs rezultatai rodo, kad socialdemokratai rinkimuose turi beveik 1,6 proc. persvarą prieš artimiausius varžovus.

Suskaičiavus balsus visose 299 apygardose, preliminarūs rezultatai rodo, kad SPD yra surinkusi 25,7 proc. balsų, o Krikščionių demokratų partija turi apie 24,1 proc. balsų.

Žaliųjų partija fiksuoja geriausią savo pasirodymą rinkimuose ir dabar turi apie 14,8 proc. balsų. Toliau rikiuojasi Laisvoji demokratų partija (FDP) su 11,5 proc. Abi šios partijos jau yra užsiminusios, kad nori aptarinėti galimybes formuoti trijų partijų valdantįjį aljansą su kuria nors iš dviejų didžiųjų varžovių.

Kraštutinės dešinės partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) surinko 10,3 proc., o kraštutinė kairioji Kairės partija (Die Linke) – 4,9 proc. balsų.

Pirmą kartą nuo 1949-ųjų danų mažumos partija SSW turi gauti vietą parlamente, sakė pareigūnai.

Apklausos rodo socialdemokratų sėkmę

Sekmadienį vykusiam balsavimui pasibaigus 18 val. vietos (19 val. Lietuvos) laiku paskelbti rinkėjų apklausų rezultatai rodė, kad O. Scholzo vadovaujama SPD tikriausia gavo 24,9–25,8 proc. balsų. Tuo metu A. Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos partnerė Bavarijoje Krikščionių socialinė sąjunga (CSU), kandidatu į kanclerio postą kelianti Arminą Laschetą, gali tikėtis 24,2–24,7 proc. balsų.

Šių rinkimų baigtis Vokietijai laikoma labai svarbia, iš politikos traukiantis 16 metų šaliai vadovavusiai kanclerei Angelai Merkel.

Panorama. Vokietijoje baigėsi balsavimas į parlamentą

Tuo metu, Žaliųjų partija gali tikėtis maždaug 15 proc. balsų.

Dėl ketvirtos vietos kovoja kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“ ir liberali Laisvoji demokratų partija (FDP), galbūt surinksiančios apie 11 proc. balsų. Kraštutinė kairioji „Die Linke“ balansuoja ant patekimo į parlamentą ribos su 5 proc. palaikymu.

Rinkimai vadinti vienais iš labiausiai neprognozuojamų naujausioje šalies istorijoje.

Per sekmadienį daugiausiai gyventojų turinčioje Europos Sąjungos šalyje ir jos didžiausioje ekonomikoje vykstančius visuotinius rinkimus teisę balsuoti turi 60,4 mln. žmonių nuo 18 metų amžiaus.

Po paskutinių rinkimų, kurie Vokietijoje įvyko 2017 metų rugsėjį, CDU-CSU koaliciją su SPD suformavo tik kitų metų vasarį.

Atnaujinta 00.38

Suskaičiavus dar daugiau Vokietijos rinkėjų balsų, SPD partija dar labiau padidino atotrūkį nuo konservatorių CDU/CSU. SPD surinko 25,9 proc. balsų, o CDU/CSU – 24,1 proc.

Trečioje vietoje – Žaliųjų partija su 14,7 proc. balsų, o ketvirtojoje – liberalų FDP partija su 11,5 proc. balsų.

Atnaujinta 23.27

Vokietijoje toliau tęsiasi balsų į šalies parlamentą skaičiavimas. Naujausiais duomenimis socialdemokratų judėjimas SPD yra surinkęs 25,7 proc. balsų ir savo artimiausius persekiotojus CDU/CSU jungtinį judėjimą lenkia 1,2 proc.

Tuo tarpu trečioje vietoje išlieka Žaliųjų partija, surinkusi 14,3 proc. balsų.

Atnaujinta 22.58

Konservatoriai ir socialdemokratai su nerimu laukia rinkimų rezultatų

Vokietijos centro kairioji Socialdemokratų partija (SPD) galėjo tikėtis turėsianti progą atkimšti šampano butelius sekmadienį uždarius balsavimo apylinkes, apklausoms parodžius, kad ji greičiausiai sulaukė didžiausio rinkėjų palaikymo visuotiniuose rinkimuose.

Visgi pirmieji balsų skaičiavimai rodo, kad tarp SPD ir jos varžovių sąjungos – Angelos Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) – skirtumas yra labai nedidelis, todėl rinkimų nakties partijos renginyje Berlyne nuotaikos išliko įtemptos.

„Esu nusivylęs, kad SPD daugiau ar mažiau žengia koja kojon su CDU-CSU. Visgi įdomu, kokios bus koalicijos galimybės“, – kalbėjo 39 metų SPD narys Oliveris Pawloskis.

Atmosfera prieš pirmųjų rezultatų paskelbimą buvo šventiška, o partijos nariai laukė SPD ir jos kandidato į kanclerio postą Olafo Scholzo pergalės.

Visgi rinkimų dienos apklausos sukėlė tam tikrą nusivylimą.

Preliminarūs rezultatai rodo, kad SPD surinko apie 25 proc. balsų, o CDU-CSU ir jų kandidatas į kanclerio postą Arminas Laschetas – apie 24,5 procento.

„Tikėjausi šiek tiek daugiau“, – kalbėjo 50 metų Susanne Boeltes.

Tačiau nors rezultatai yra panašesnis, nei norėtų SPD, partija vis tiek sugebėjo pasiekti žymiai geresnį rezultatą nei per pastaruosius rinkimus Vokietijoje prieš ketverius metus.

SPD buvo jaunesniąja partnere trijose iš keturių A. Merkel vyriausybių, o 2017 metais surinko tik 20,5 procento balsų.

„Po 16 metų socialdemokratai vėl gali būti stipriausia jėga Vokietijoje, ir tai yra priežastis švęsti“, – pažymėjo 26 metų Sebastianas Niestrojus.

A. Merkel pasitraukimas

CDU būstinėje Berlyne taip pat buvo rengiamasi sakyti pergalės kalbas tikintis, kad „paskutinės minutės“ pergalėmis garsėjantis A. Laschetas ir šį kartą švęs laimėjimą.

Visgi paskelbus rinkimų dienos apklausų rezultatus, įsivyravo tyla, po kurios pasigirdo negausūs plojimai.

„Rezultatas yra labai blogas CDU, nepriimtinas, – pažymėjo 26 metų Gereonas Stieleris. – CDU visada siekia, kad kancleris būtų iš jos partijos.“

Jei pirmieji skaičiavimai pasitvirtins, sekmadienio rezultatas būtų blogiausias CDU-CSU istorijoje nuo Antrojo pasaulinio karo.

Partija dominavo Vokietijos politikoje didžiąją dalį iš pastarųjų 70 metų ir niekada nebuvo surinkusi mažiau nei 30 proc. rinkėjų balsų visuotiniuose rinkimuose, tačiau baigiantis 16 metų trukusiai kanclerės A. Merkel erai, partija neturi lygiavertės kandidatūros.

„Labai skaudu, kad A. Merkel pasitraukia“, – kalbėjo 84 metų rinkėjas Alfonsas Thesingas.

„A. Laschetas negali jos pakeisti“, – pridūrė jis, nors taip pat sakė manantis, kad A Laschetas yra „geriausias kandidatas“.

A. Merkel paskutinėmis kampanijos savaitėmis padarė viską, kad paragintų rinkėjus balsuoti už 60 metų politiką ir kartu su juo pasirodydavo kampanijos renginiuose.

Tuo tarpu 34 metų rinkėjas Danielis Gerjetsas mano, kad „A. Merkel turėjo prisijungti anksčiau. Galbūt ji turėjo mažiau atostogauti vasarą ir pradėti dalyvauti kampanijoje anksčiau“.

Atnaujinta 22.34

Kandidatai į Vokietijos kanclerius tikisi susitarimų dėl koalicijos iki Kalėdų

Abu kandidatai užimti Vokietijos kanclerio pareigas po sekmadienį vykusių rinkimų sako, kad tikisi savo ruožtu pasiekti susitarimus dėl koalicijos iki gruodžio pabaigos.

„Padarysime viską, ką galime, kad užtikrintume susitarimą iki Kalėdų“, – visuomeninio transliuotojo ARD eteryje sakė socialdemokratų kandidatas vadovauti Vyriausybei Olafas Scholzas, paklaustas apie Vyriausybės formavimą.

Toje pačioje laidoje dalyvavęs dešiniųjų CDU-CSU aljanso kandidatas Arminas Laschetas teigė taip pat siekiantis šio tikslo: „Taip, neabejotinai iki Kalėdų“.

Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon ir surinks po maždaug ketvirtadalį balsų.

Atnaujinta 22.31

Kas vyks po Vokietijos rinkimų?

Abu pagrindiniai konkurentai perimti Vokietijos kanclerio pareigas po Angelos Merkel eros sekmadienį pareiškė, kad sieks formuoti naująją šalies Vyriausybę.

Pirminiai rinkimų rezultatai rodo, kad dešiniųjų CDU ir CSU sąjunga bei socialdemokratai (SPD) žengia koja kojon, o tai lems anksti prasidedančias derybas dėl valdančiosios koalicijos.

Vokietijos kancleris nėra renkamas tiesiogiai, už jo kandidatūrą po Vyriausybės suformavimo balsuoja žemutiniai parlamento rūmai, Bundestagas.

A. Merkel gali likti pareigose dar kelias savaites, o galbūt netgi mėnesius, kol partijos sieks sudaryti koaliciją.

Žvalgomosios derybos

Po daugelio metų, kai Vokietiją valdydavo dvi partijos, šiuo atveju daugumai suformuoti turbūt reikės trijų politinių jėgų. Tokia praktika įprasta regioniniuose šalies parlamentuose, tačiau nacionaliniu lygiu yra nematyta nuo pat praėjusio amžiaus vidurio.

Daugelyje parlamentinių demokratijų, šalies vadovai paveda partijai formuoti Vyriausybę. Paprastai tai būna politinė jėga, gavusi daugiausiai balsų rinkimuose.

Tačiau Vokietijoje, partijos po rinkimų renkasi to, kas vadinama „žvalgomosiomis derybomis“.

Šiame etape, neturinčiame apibrėžtos trukmės, partijoms niekas netrukdo vykdyti derybų paraleliai. Vis dėlto nusistovėjusi politinė tradicija rodo, kad didžiausia partija po rinkimų kviečiasi diskusijoms mažąsias.

Tačiau dešiniųjų kandidatas į kanclerius Arminas Laschetas sekmadienį sakė, jog konservatoriai padarys „viską, ką gali“, kad vadovautų naujajai Vyriausybei, net jeigu pralaimės rinkimus SPD.

Olafas Scholzas, SPD kandidatas kanclerio pareigoms užimti, pareiškė, kad rinkėjai nori, jog „kitas kancleris būtų vardu Olafas Scholzas“.

Žaliųjų partija, kuri rinkimuose turbūt liks trečia, spalio 2 dieną šaukia kongresą, kurio metu nuspręs, su kuo eis žvalgomųjų derybų.

Pirmieji susitikimai

Diskusijos dėl koalicijos prasidės vos paaiškėjus rinkimų rezultatams, per jas partijos sieks išsiaiškinti viena kitos raudonąsias linijas ir pasitvirtinti, ar gali dirbti kartu.

Pirmadienį atskirus susitikimus surengs partijų vadovai. Naujai išrinkti parlamentarai iš skirtingų partijų taip pat surengs susitikimus savo politinėse grupėse, SPD ir CDU-CSU tą padarys antradienį.

Verslui palanki liberali FDP partija, kuri, kaip ir žalieji, gali turėti lemiamos įtakos formuojant koalicijas, pareiškė, kad labiau mato save daugumoje su konservatoriais ir žaliaisiais, tačiau neatmetė ir sąjungos su SPD ir žaliaisiais tikimybės.

Naujasis parlamentas surengs inauguracinį posėdį ne vėliau kaip 30 dienų po rinkimų – vėliausiai spalio 26 dieną.

Atnaujinta 22.28

Vokietijos rinkimai nepateisino Žaliųjų partijos lūkesčių, bet suteikė svarbių kortų

Vokietijoje didėjant nuogąstavimams dėl pasaulio klimato šiltėjimo, su klimato kaita susijusių pražūtingų potvynių ir naujos politinio kraštovaizdžio, susidarysiančio pasitraukus kanclerei Angelai Merkel, galėjo atrodyti, kad šių metų visuotiniai rinkimai Žaliųjų partijai bus itin palankūs.

Žalieji, pavasarį pradėję rinkimų kampaniją su jauna, energinga kandidate Annalena Baerbock turėjo labai didelių lūkesčių – galbūt netgi perimti vyriausybės vairą.

Tačiau nors dar per jokią ankstesnę Vokietijos rinkimų kampaniją klimato problemoms nebuvo skiriama tiek daug dėmesio, po sekmadienį įvykusio balsavimo žalieji veikiausiai liks treti po centro kairiosios Socialdemokratų partijos (SPD) ir A. Merkel centro dešiniojo krikščionių demokratų bloko.

Tačiau 40-metė A. Baerbock pasirodė esanti populiari tarp jaunų rinkėjų, ir jos partijai prognozuojama gauti apie 14 proc. balsų – gerokai daugiau nei prieš ketverius metus, kai už žaliuosius balsavo 8,9 proc. pareiškusių savo valią.

Dabar daugelis Žaliųjų partijai prognozuoja svarbų vaidmenį derantis dėl valdančiosios koalicijos suformavimo.

„Norėjome laimėti kanceliariją, bet, deja, tai nebuvo įmanoma“, – vėlai sekmadienį sakė A. Baerbock.

„Padarėme klaidų, bet turime aišku savo šalies mandatą ir jį gerbsime. Šiai šaliai reikalinga vyriausybė, kovosianti su pasaulio klimato šiltėjimu – tokia yra rinkėjų žinia“, – pridūrė ji.

Kampanijos pradžioje žalieji vienu metu buvo populiariausia partija, bet po virtinės lemtingų A. Baerbock klaidų, taip pat galbūt dėl menkesnio nei tikėtasi vokiečių permainų troškimo jos reitingai subliūško ir nebeatsigavo.

„Žaliesiems tai buvo istorinis šansas“, – neseniai rašė savaitraštis „Der Spiegel“, apžvelgęs A. Baerbock's „katastrofines klaidas“.

„Žalieji kaip jokia kita partija susitelkusi į mūsų laikų didžiąją problemą, bet tai dar nepradeda užtikrinti, kad jie laimėtų daugumas. Jiems reikia platesnės bazės“, – konstatavo leidinys“

Subliūškusios ambicijos

A. Baerbock sulaukė vokiečių palankumo, kai balandį paskelbė kandidatuojanti, o jos pažadas užtikrinti naują pradžią po 16 metų trukusio A. Merkel vadovavimo iškėlė Žaliųjų partiją apklausų favorites.

Tačiau šią savaitę net ir partijos bendrapirmininkis Robertas Habeckas pripažino, kad žalieji buvo priversti sumažinti ambicijas.

„Atstumas iki kanceliarijos, be abejo, gana smarkiai išaugo“, – dienraščiui „Dei Welt“ sakė jis.

„Matėme, kad mūsų politiniai varžovai nebuvo smarkiai suinteresuoti pokyčiais ir toliau kalbėjo: „Taip, taip – klimato apsauga yra miela, bet ji neturėtų būti per brangi.“ Nepripažindami, kad nesaugoti klimato yra pats brangiausias atsakymas“, – pridūrė R. Habeckas.

Pasak jo, žaliųjų varžovai „per kampaniją nori tęsti Merkel erą – kiek įmanoma begėdiškai ir nerūpestingai“.

„Laiko visas kortas“

Kritikai stengėsi žaliuosius vaizduoti kaip „draudimų partiją“, kurios politika lemtų didesnes degalų, elektros ir skrydžių kainas.

Žaliųjų partija ragino atsisakyti energijos gamybos deginant anglis jau iki 2030 metų, nors šiuo metu yra numatytas 2038-ųjų terminas. Jie taip pat nori, kad iki tų metų būtų užbaigta automobilių su vidaus degimo varikliais gamyba.

Vokiečiai iš principo remia klimato apsaugą, bet neseniai nepriklausomo Alensbacho instituto atlikta apklausa parodė, kad 55 proc. respondentų nelinkę mokėti daugiau šioms priemonėms įgyvendinti.

„Vokiečių gerovė ir augimas tęsėsi dešimtmečius – nebuvo beveik jokių ribų, ir tai giliai įsirėžė į visuomenės sąmonę“, – rašė „Der Spiegel“.

„Gyvenimas be viso šito siejamas su tamsiais laikais – patiems seniausiems tai gaivina prisiminimus apie [karo laikų] griežčių sriubą, taip pat atgraso jaunuosius, įpratusi turėti vis daugiau iš ko rinktis“, – pridūrė savaitraštis.

Kita vertus, klimato aktyvistai, kurių šimtai tūkstančių penktadienį išėjo protestuoti į Vokietijos gatves, sako, kad net ir Žaliųjų ambicinga programa neužtikrintų, jog ateinančiais dešimtmečiais būtų išvengta su klimato kaita susijusių gaivalinių nelaimių.

Tuo metu gana menka A. Baerbock politinė patirtis per įtemtą rinkimų kampaniją tapo akivaizdi.

„Ji pervertino savo gebėjimus, o paskui suabejojo savimi – tai nėra geras derinys, – naujienų agentūrai AFP sakė netoli Miuncheno įsikūrusios Politinio švietimo akademijos direktorė Ursula Muench.

„Jai derėjo būti kantresnei ir palaukti kito karto“, – pridūrė ji.

Nors rezultatai nepateisino ankstyvųjų lūkesčių, žalieji atrodo turintys daug galimybių dalyvauti šalies valdyme kaip mažiausi koalicijos partneriai, vadovaujant SPD kandidatui Olafui Scholzui arba konservatoriui Arminui Laschetui, visuomeninei televizijai ZDF sakė politikos analitikas Karlas-Rudolfas Korte, kai buvo paskelbti balsavusių rinkėjų apklausų rezultatai.

Pasak jo, dabar „visų akys“ bus nukreiptos į žaliuosius ir kitus potencialius veikėjus – libertarinę Laisvąją demokratų partiją, tikriausiai liksiančią ketvirtoje vietoje su maždaug 11,5 proc. balsų.

„Šios dvi partijos laiko visas kortas“, – pažymėjo analitikas.

Atnaujinta 22.13

Berlyne esantis LRT žurnalistas Augustinas Šemelis LRT RADIJUI teigė, kad abi pagrindinės partijos ruošiasi formuoti Vyriausybę, tačiau dabartiniai rezultatai A. Laschetui ir O. Scholzui reiškia skirtingus dalykus.

„Įdomiausia, kad abi partijos: socialdemokratai ir konservatoriai interpretuoja rinkimų rezultatus savo naudai. Tiek O. Scholzas, tiek A. Laschetas sako, kad yra pasiruošę formuoti vyriausybę, nors šioms partijoms šie rezultatai reiškia skirtingus dalykus. Socialdemokratams tai yra pakilimo momentas, nes prieš ketverius metus jie gavo prasčiausią rinkimų rezultatą partijos istorijoje. O. Scholzui tai yra sėkmės istorija, nes prieš keletą mėnesių jis buvo trečioje vietoje apklausose. Visgi ar jis bus kancleris priklausys nuo jo gebėjimo derėtis su mažesniais partneriais“, – sakė LRT žurnalistas A. Šemelis.

„Daug kas priklausys ir nuo trečioje vietoje likusių Žaliųjų partijos ar Liberalų“, – pridūrė A. Šemelis.

Atnaujinta 21.58

Tikėtina 3 partijų koalicija

SPD partijos lyderis ir pagrindinis kandidatas į kanclerius O. Scholzas teigia, kad Vokietijoje tikėtina 3 partijų koalicija, sakė jis debatų metu, surengtų po Vokietijos Bundestago rinkimų metu.

„Aš visada sakiau, kad mes su kaimyne turime daug panašumų“, – kalbėjo jis žvelgdamas į Žaliųjų partijos lydere Annalene Baerbock.

„Dviejų partijų sudaryti koaliciją tikrai neužteks, reikės mažiausiai trejų. Tačiau pirmiausia reikia, kad būtų suskaičiuoti balsai“, – teigė jis.

Atnaujinta 20.45

Rinkimus laiminčių socialdemokratų lyderis O. Scholzas teigė, kad yra labai patenkintas rinkimų rezultatais.

„Mūsų laukia ilga rinkimų naktis, be jokios abejonės. Akivaizdu ir tai, kad žmonės suprato, kad vyriausybei reikia pokyčių, ir kad jie nori kancleriu matyti O. Scholzą“, – save kalboje minėjo SPD partijos vadovas.

„Mes anksčiau minėjome, kad norime daugiau pagarbos iš visuomenės, užtikrinti modernizacijos pokyčius ir sustabdyti klimato kaitą“, – pridūrė O. Scholzas.

Atnaujinta 20.25

Vokietijos dešinieji sieks formuoti Vyriausybę, net jei pralaimės rinkimus, sako A. Laschetas

Dešiniųjų kandidatas pakeisti Angelą Merkel Vokietijos kanclerio pareigose A. Laschetas sako, kad vis dar siekia vadovauti koalicinei Vyriausybei nepaisant to, jog prognozės rodo jo partijos pralaimėjimą socialdemokratams sekmadienį vykusiuose rinkimuose.

„Padarysime viską, ką galime, kad suburtume Vyriausybę, vadovaujamą (konservatyviosios) sąjungos“, – šalininkams Berlyne sakė A. Laschetas.

Pasak jo, rinkimų rezultatai „vis dar yra visiškai neaiškūs“.

Atnaujinta 19.56

Vokietijos kanclerės A. Merkel partija nusivylusi savo pasirodymu parlamento rinkimuose

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniosios Krikščionių demokratų sąjungos (CSU) generalinis sekretorius pareiškė esąs nusivylęs konservatorių bloko pasirodymu sekmadienį vykusiuose visuotiniuose rinkimuose, balsavusių rinkėjų apklausoms rodant, kad šis aljansas veikiausiai gaus 24–25 proc. balsų ir nežymiai atsilieka nuo centro kairiųjų socialdemokratų.

„Pralaimėjimai kartūs, palyginus su praeitais rinkimais“ 2017 metais, kai CDU ir jos partnerė Bavarijoje – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) kartu surinko daugiau kaip 30 proc. balsų, žurnalistams sakė Paulis Ziemiakas.

Atnaujinta 19.36

Partijos SPD sekretorius Larsas Klingbeilias teigė, kad O. Scholzas turi „aiškų mandatą formuoti valdančiąją koaliciją“.

„SPD turi aiškų mandatą valdyti. Mes norime, kad O. Scholzas būtų kancleris“, – kalbėjo L. Klingbeilas.

Tuo tarpu Žaliųjų partijos atstovai neslėpė nusivylimo rinkimų rezultatais.

„Aišku, kad pagerinome savo rezultatus, tačiau nesame jais patenkinti. Padarėmė savo klaidų. Po rinkimų žiūrėsime į jas ir bandysime padaryti“, – „Deutsche Welle“ teigė partijos vadybininkas Michaelas Kellneris.

Atnaujinta 18.32

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Berlyne nusidriekė eilės

Prie kai kurių balsavimo apylinkių Vokietijos sostinėje nusidriekė eilės ir kilo sumaiščių, pritrūkus balsavimo biuletenių bei darbuotojų, praneša televizija „Welt“.

Ji pažymi, jog taip galėjo nutikti todėl, kad sekmadienį vyksta ne tik Vokietijos parlamento rinkimai, bet ir Berlyno maratoras, todėl centrinės miesto gatvės uždarytos.

Anot „Welt“, kai kuriose balsavimo apylinkėse pristigus biuletenių, jų darbuotams teko pasinaudoti dviračių kurjerių paslaugoms biuleteniams skubiai atgebenti.

„Twitter“ vartotojai rašo, kad jiems prie balsavimo apylinkų teko laukti dvi valandas, daug piliečių nervinosi ir išėjo namo nebalsavę.

Tuo pat metu sekmadienį Berlyne, kartu su parlamento rinkimais, vyksta šios federalinės žemės parlamento rinkimai.

Balsavimo apylinkės Vokietijoje užsidarys 18 val. vietos laiku (19 val. Lietuvos laiku).

Atnaujinta 18.09

A. Merkel įpėdinio riktas: atskleidė, už ką balsavo

Iš politikos besitraukiančios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdiniu laikomas Arminas Laschetas per sekmadienį šalyje vykstančius parlamento rinkimus balsavo gimtajame Acheno mieste ir balsavimo biuletenį sulenkė taip, kad buvo matyti, už ką jis balsavo.

Vargiai ką nors nustebino tai, kad jis balsavo už savo partiją – Krikščionių demokratų sąjungą (CDU). Tačiau skandalas kilo dėl to, kad per rinkimus privaloma balsuoti slaptai, o balsavimo biuleteniai „privalo būti sulenkti taip, kad nebūtų matomi pasirinkimai“, kad nebūtų daroma įtaka kitiems rinkėjams.

Toks riktas, padarytas gyvai prieš kameras, sukėlė tikrą audrą tviteryje, kur kai kurie internautai tai pavadino „įvarčiu į savus vartus“. Tačiau rinkimų komisijos vadovas Georgas Thielis vėliau nurodė, kad šis balsas bus įskaičiuotas.

„Šalies mastu žinomas politikas, kaip ir tikėtasi, balsavo už savo partiją. Tai neturės įtakos rinkėjams“, – tviteryje parašė jis.

Šiuo metu A. Laschetas nuo savo konkurento socialdemokrato (SPD) vicekanclerio ir finansų ministro Olafo Scholzo trimis punktais.

Vasaros pradžioje jam pavyko nežymiai išsiveržti į priekį reitinguose, tačiau tuomet jis buvo sakė kalbą liepą kilusių mirtingų potvynių šalies vakaruose aukoms atminti.

Dėl šio incidento A. Laschetas susilaukė didžiulė kritikos, o smuktelėjęs CDU populiarumas leido SPD įsiveržti į priekį.

Atnaujinta 17.27

Vokietijos federalinė rinkimų komisija pranešė, kad rinkėjų aktyvumas šiemet yra mažesnis nei 2017 metais. Iki 14 valandos rinkimų apylinkėse pasirodė 36,5 proc. rinkėjų.

2017 metais iki 14 valandos balsavo 41,1 proc. rinkėjų.

Visgi manoma, kad nemažą dalį balsų sudarys paštu balsavusių žmonių pasirinkimas.

Atnaujinta 16.36

Manoma, kad šiandien vykstančiuose rinkimuose rinkėjų aktyvumas bus kiek didesnis nei 2017 metais.

Šiaurės Reina-Vestfalijoje skelbiama, kad 8 apskrityse rinkėjų aktyvumas yra didesnis penkiais procentais.

Tuo tarpu sostinėje Berlyne skaičiai panašūs kaip ir 2017 metais: 27,4 proc. (2017 metais) ir 27,2 proc. šiemet.

Pagrindiniai kandidatai į kanclerio postą

A. Laschetas, ilgametis A. Merkel sąjungininkas, kurį laiką buvo laikytas favoritu tapti naujuoju šalies kancleriu.

Tačiau jo populiarumas ėmė blėsti po to, kai vasarą jis padarė nemažai klaidų. Pavyzdžiui, jis buvo nufilmuotas besijuokiantis stichijos nuniokotame Erftštato mieste Šiaurės Reine-Vestfalijoje, kur potvyniai sukėlė nuošliaužą.

Filmuotoje medžiagoje A. Laschetas buvo užfiksuotas besikalbantis ir juokaujantis, tuo metu, kai prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris skaitė savo pranešimą reikšdamas užuojautą sielvartaujančioms šeimoms.

Tuo tarpu O. Scholzo šansai tapti naujuoju kancleriu metų pradžioje atrodė migloti, bet jo reitingai ėmė kilti, nes jam pavyko išvengti tokių klaidų.

Finansų ministro ir vicekanclerio postus užimantis politikas, kuris dažnai apibūdinamas kaip gabus, bet nuobodus, yra susikūręs patikimo partnerio ir kandidato, kuris užtikrins A. Merkel politikos tęstinumą, nors ir priklauso kitai partijai, įvaizdį.

Galimi koalicijos partneriai

Rinkimų išvakarėse O. Scholzas pareiškė, jog būtų linkęs koaliciją formuoti su žaliaisiais. Jis taip pat paragino rinkėjus pasistengti, kad jo partija surinktų tiek balsų, kad koalicijai jai reikėtų tik vieno partnerio.

Tuo tarpu A. Laschetas buvo davęs suprasti, jog koaliciją, jei jos reikėtų, greičiausiai formuotų su liberalia Laisvąja demokratų partija (FDP) ir žaliaisiais.

Beje, jeigu CDU-CSU rinkimuose užims antrą vietą, tai blokui suduos didžiulį smūgį, nes jis Vokietijos politikoje dominavo nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos ir federaliniuose rinkimuose niekada nebuvo surinkęs mažiau nei 30 proc. balsų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt