Pasaulyje

2021.09.25 17:10

Bendražygis: vienintelis informacijos apie Počobuto ir Borys padėtį šaltinis yra cenzorių rankas perėję laiškai iš kalėjimo

Ewelina Mokrzecka, LRT RADIJAS, LRT.lt2021.09.25 17:10

Šeštadienį sueina lygiai pusė metų, kai Aliaksandro Lukašenkos režimas įkalino laikraščio „Gazeta Wyborcza“ žurnalistą ir Baltarusijos lenkų sąjungos valdybos narį Andžejų Počobutą ir Baltarusijos lenkų sąjungos pirmininkę Andželiką Borys. Generalinė prokuratūra iškėlė jiems baudžiamąją bylą pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, numatantį atsakomybę už sąmoningą tautinės, religinės arba socialinės nesantaikos kurstymą ir „nacizmo teisinimą“.


Prokurorai teigia, kad nepripažintos Baltarusijoje Lenkų sąjungos nariai savo veiksmais „siekė reabilituoti nacizmą, pateisinti baltarusių tautos genocidą“. Oficialia baudžiamosios bylos iškėlimo priežastimi tapo aktyvistų organizuota Kaziuko mugė bei „nepalaužiamųjų karių dienos“ minėjimas.

Siekiant Lenkijos visuomenei dar kartą priminti, kas vyksta už rytines sienos ribų, vakare Varšuvoje prie Kultūros ir mokslo rūmų bus suengtas protestas, o visą naktį ant pastato bus nušviestas A. Počobuto atvaizdas.

Kolegė Evelina Mokšecka kalbina žurnalisto bendražygį, portalo znadniemna.pl vyriausiąjį redaktorių ir Baltarusijos lenkų sąjungos atstovą spaudai Andžejų Pisalniką, kuriam, kaip ir daugeliui baltarusių, teko bėgti iš šalies, kad išvengtų represijų.

Vyras jau keletą mėnesių gyvena Lenkijoje ir, kaip pats sako, vienintelis informacijos apie A. Počobuto ir A. Borys padėtį šaltinis yra siunčiami jų laiškai.

– Tiesą sakant, šie laiškai yra vienintelis būdas sužinoti, kad mano draugai kažkaip funkcionuoja šiame kalėjime. Kad jie gali laikyti rašiklį ir rašyti laiškus, nes šie laiškai nieko daugiau neįrodo, kadangi jų turinys negali viršyti to, ką nori matyti kalėjimo cenzorius.

Taigi, jei mano draugai rašo, kad kamerose, kuriose jie sėdi, viskas yra gerai, tai reikia manyti, kad tai netiesa arba ne visai tiesa. Jie negali rašyti, kad kalėjime turi rimtų problemų, nes kalėjimo cenzorius tokio laiško neleistų, ir tai visada reikia turėti omenyje.

Turėtume nepamiršti, kad jei jie laiškuose rašo, kad laikosi, kad yra stiprūs ir panašiai, neturėtume tikėti šia žinia, nes Baltarusijos kalėjimas, ypač Žodzinos kalėjimas, yra viena iš tų vietų, kur žmonės tiesiog žeminami ir iš jų atimamas žmogiškumas. Šių kalėjimų administracija žemina kalinius, tai žinoma. Tad galima manyti, kad su mūsų kolegomis elgiamasi gana gerai, nes žinome, kaip šiame kalėjime elgiamasi su kaliniais.

– A. Počobutui ir A. Borys kelis kartus buvo suteikta galimybė prašyti malonę, tačiau jie atsisakė. Kaip manote, kodėl ir ar verta, kad vis dėlto pasirašytų?

– Bijau, kad juos galbūt pasiekia visuomenės veikėjų, ypač Lenkijoje, balsai, kurie, be kita ko, žavisi jų nepalaužiama pozicija ir taip tam tikra prasme verčia juos elgtis taip didvyriškai, tai, mano nuomone, neturi didelės prasmės. Jų situaciją lyginu su įkaitu, kuris atsidūrė teroristo rankose, ir tokioje situacijoje bet kuris policijos derybininkas pasakys, kad svarbiausia, pagrindinė vertybė yra išlaisvinti įkaitą. Dėl to policijos derybininkas pažadės teroristui įvykdyti visus jo reikalavimus, o įkaitui bus patarta įvykdyti visus teroristo reikalavimus, kad tik išsivaduotų iš jo rankų.

Būtent tokią filosofiją stengiuosi išsakyti viešai, nes manau, kad būtent taip reikia elgtis šioje situacijoje. Kolegoms nereikia įrodinėti, kad jie yra didvyriai, nes jie tai jau įrodė. Man jie vis tiek bus didvyriai ir jie yra didvyriai. Man asmeniškai ir jų artimiesiems yra svarbiausia, kad jie būtų paleisti, kad jie galėtų susitikti su jais, kad galėtų tęsti veiklą, kurios kadaise ėmėmės kartu. Šios veiklos jie negali vykdyti Žodzinos kalėjime. Tolesnis buvimas ten turės neigiamų pasekmių tiek mūsų bendram darbui, t. y. lenkų bendruomenės Baltarusijoje veiklai, tiek jų sveikatai, o neduok Dieve, ir gyvybei.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt