Pasaulyje

2021.09.24 22:18

Dalia Grybauskaitė negaili komplimentų Merkel: mes ją kartais vadindavome krizių sprendimo karaliene

Vykintas Pugačiauskas, LRT TELEVIZIJOS laida „Svarbi valanda“, LRT.lt2021.09.24 22:18

Vokietijos partijų vadovai penktadienį rengė baigiamuosius mitingus prieš sekmadienio rinkimus, kai apklausos nebeleidžia nuspėti jų baigties. Ketvirtadienį paskutiniuose televizijos debatuose kandidatai pagaliau aptarė tarptautines temas. Du pagrindiniai varžovai – socialdemokratų ir krikščionių demokratų vadovai – parėmė Prancūziją ginče su Jungtinėmis Valstijomis ir pasisakė už didesnę Europos autonomiją. Lietuvos lyderiams A. Merkel atmintyje įsirėš kaip rami, tačiau įžvalgi krizių karalienė.

„A. Merkel vadindavome krizių karaliene“, – taip apie Vokietijos kanclerę atsiliepia kadenciją baigusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot buvusios šalies vadovės, Europos Sąjunga be A. Merkel bus kitokia, ko gero, ne tokia patikimai stabili, ypač – mažesnėms valstybėms.

„A. Merkel asmenybė buvo labai svarbi. Tai buvo labai kuklus, patikimas, profesionalus, darbštus ir atsakingas žmogus. Šita puokštė visų savybių, kartu su Vokietijos svoriu Europos Sąjungoje, darė tą efektą, kad visus tuos 16 metų, praktiškai beveik visą mūsų narystės laikotarpį, ji buvo valdžioje“, – pasakoja D. Grybauskaitė.

Svarbi valanda. Grybauskaitė apie Merkel: kartais ją vadindavome krizių sprendimo karaliene

Buvusi prezidentė primena, kad per kanclerės vadovavimo laikotarpį buvo ne viena krizė, o pati Vokietijos lyderė tuo metu buvo praminta „krizių sprendimo karaliene“ .

„Ją kartais vadindavome krizių sprendimo karaliene arba kompromisų paieškos karaliene. Šį 16 metų laikotarpį mums tikrai pasisekė, kad galėjome integruotis greičiau, kurti gerbūvį, gauti finansinę pagalbą iš Europos biudžeto, sustiprinti savo saugumą su Vokietijos ir kitų šalių pajėgomis. Mums šis laikotarpis buvo tikrai sėkmingas, naudingas. Labai tikiuosi, kad mėginsime ieškoti galimybių bendrauti su bet kuo, kas bus išrinktas Vokietijos rinkėjų“, – priduria D. Grybauskaitė.

16 metų – ilgiausiai poste iš visų Europos Sąjungos lyderių – išbuvusi Angela Merkel apibūdinama kaip pragmatiška asmenybė, bet ne vizionierė. Europarlamentarui ir buvusiam premjerui Andriui Kubiliui ne kartą teko susidurti su Vokietijos kanclere. Jam įstrigo A. Merkel santūrumas ir ramybė.

„Man labiausiai imponuodavo tai, kad ji į politiką irgi atėjo iš fizikos. Vieną kartą bandėme aiškintis, kokia jos sritis ir kokia mano. Tai šiek tiek skirtingos sritys, bet tokį pokalbį turėjome. Daug tokių savybių: aš labai aiškiai visada matydavau jos analitinius labai stiprius sugebėjimus, labai greitai pagaudavo diskusijose esmę ir sugebėdavo racionaliai pamatyti tos diskusijos esmės dalykus ir suformuluoti vienokį ir kitokį sprendimą (...). Antra, jos tokia ramybė, bent išorinė, buvo labai svarbi savybė – ji niekad nebandydavo diktuoti ar save eksponuoti labai kažkokiuose sprendimuose“, – tikina A. Kubilius.

Buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pripažįsta, kad per tuos metus buvo ir nesutarimų. Vokietijos lyderė stipriai prisidėjo prie Lietuvos saugumo, tačiau būta ir takoskyrų.

„Kuomet buvo diskusijos apie Baltijos gynybos planus ir buvo daug ginčų, kaip greitai jie turi būti parengti ir apkritai, kodėl jie neparengti. Tai iniciatyva, dėl kurios vėliau atsirado tie gynybos planai, būtent priklauso Vokietijai ir JAV. Tai, matyt, čia irgi reikia lyderių vaidmenį tame įžvelgti ir tai tiesiogiai susiję su mūsų nacionaliniu saugumu. Aišku, galima rasti ir prieštaravimų, sakysime, manau, visiems nėra didelė paslaptis, kad mūsų požiūriai taip ir nesutapo dėl „Nord Stream 2“. Ji buvo rėmėja projekto. Galbūt mes norėjome ne tokios nuosaikios paramos, ypač iš Vokietijos, Rytų partnerystės šalims. Matyt daug kas diskutuos, kaip taip atsitiko, kad matyt ir dėl A. Merkel sprendimų atsirado galimybės neteisėtai migracijos bangai užplūsti Europai“, – sako L. Linkevičius.

Įtampa dėl ateities kyla

Svarbiausia Europos ekonomika, svarbiausia Europos Sąjungos narė stulbino kitas šalis – dveji pirmieji kandidatų į kanclerius debatai nė kiek neaptarė tarptautinių temų, tarsi pasaulis už Vokietijos ribų neegzistuotų. Bet trečiuosiuose debatuose abu pagrindiniai varžovai jau patys kalbėjo, kad Europa žiūri į Vokietiją ir įtemptai laukia.

„Turime užtikrinti, kad Europa būtų stipri ir suvereni. Manau, mums, vokiečiams, tai svarbiausia užduotis. Mes – didelė šalis Europos Sąjungos viduryje, turinti daugiausia gyventojų, didžiausią ekonominę galią. Štai kodėl privalome užtikrinti, kad šioji Europa kalbėtų vieningiau“, – tikino Vokietijos socialdemokratų partijos kandidatas Olafas Scholzas.

Net jei dėl kitų dalykų kairieji ir dešinieji nesutaria, dėl Europos galių stiprinimo kalba vienodai – pusantros valandos debatuose išvis nebuvo daug ginčų, kurie būtų kaip nors pakeitę žiūrovų nuomonę. Ypač akis atvėrė chaosas Afganistane po Amerikos pasitraukimo ir Prancūzijos išmetimas iš povandeninių laivų sandorio su Australija.

„Mums reikia daugiau Europos, turime kalbėti vienu balsu, turime pradėti bendrus projektus, imtis ir ginkluotės projektų, kad ir mes galėtume veikti patys, kai Amerika pasitraukia“, – pabrėžė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos kandidatas Arminas Laschetas.

Bet Vokietijos žaliųjų kandidatė Annalena Baerbock primena, kad kaip tik A. Lascheto globėja kanclerė A. Merkel suskaldė Europą, kai pamynė ir Amerikos, ir kai kurių Europos šalių prieštaravimus ir pernai paskubomis bandė prastumti investicijų sutartį su Kinija. Bet ji vis vien įklimpo, o Berlynas vis vien patyrė Kinijos kerštą.

„Norėčiau užtikrinti, kad pasiektume bendrą Europos politiką dėl Kinijos, kur mes nekiršinami vieni su kitais. Kad šių sistemų varžybose mes, kaip Europa, aiškiai parodytume, kad turime strateginį suverenitetą. O tai reiškia, kad galų gale atveriame naują Europos užsienio politikos ir žmogaus teisių politikos skirsnį“, – tikino A. Baerbock.

Žalieji – vieninteliai iš pagrindinių partijų, griežtai kritikuojantys Rusiją. Bet valdančiųjų kandidatas pažadėjo stabdyti prieštaringiausią dujotiekį „Nord Stream 2“, jei Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nevykdys pažado A. Merkel ir dujas toliau tieks tranzitu ir per Ukrainą, o kol kas Rusija išties vengia įsipareigoti.

„Taip, mums šio ekonominio projekto reikia, nes jei atsikratome visų kitų energijos šaltinių, dujų mums, žinoma, reikės per ateinančius metus. Man svarbu, kad tai, dėl ko Vokietijos Vyriausybė sutarė, būtų ir vykdoma. Tai – geopolitinė garantija, kad Ukraina nepatirs jokios žalos. Jei Rusija tuo suabejotų, projektas būtų iškart stabdomas“, – tikino A. Laschetas.

Nepopuliariajam A. Laschetui taip sunkiai sekasi vytis į lyderius išsiveržusį finansų ministrą ir net A. Merkel pati turėjo įsitraukti į agitaciją, nors to bandė išvengti. Krikščionys demokratai sumažino atsilikimą nuo socialdemokratų ir dabar jis paklaidos ribose, tad laimėtoją gali lemti dar neapsisprendę rinkėjai, o tokių – nemažai, kai nelieka 16 metų stabilumą užtikrinusios kanclerės.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt