Pasaulyje

2021.09.26 19:00

Rusijos komunistų partija Dūmos rinkimuose sustiprėjo – turės pasiaiškinti Kremliui?

Robert Coalson, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.09.26 19:00

Maskvos rinkimų apylinkė Nr. 151 glaudžiasi valstybinio Gulago istorijos muziejaus patalpose, visiškai šalia kraują stingdančių liudijimų apie Sovietų Sąjungos komunistų diktatoriaus Josifo Stalino nusikaltimus. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Vis dėlto, remiantis oficialiais preliminariais balsavimo rezultatais, Komunistų partija čia surinko beveik 29 proc. balsų; antroje vietoje su 20,3 proc. liko valdančioji partija „Vieningoji Rusija“.

Gulago muziejuje įsikūrusios rinkimų apylinkės rezultatai rodo, kad Rusijos Federacijos komunistų partijos (RFKP), kuri, kaip liudija preliminarūs ne visiškai skaidriai vykusių rinkimų rezultatai, turėtų gauti 15 papildomų mandatų naujojoje Valstybės Dūmoje, pozicijos sustiprėjo.

Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ir pačios partijos, kurios lyderiai vis dar reguliariai deda raudonų gvazdikų puokštes prie Stalino kapo, atstovų teigimu, Sovietų Sąjungos komunistų partijos įpėdinė iš tiesų pasirodė kur kas geriau nei ankstesniuose federaliniuose rinkimuose.

„Mes išstojome prieš rinkėjus ir pasakėme: štai ką mes siūlome, – kitą dieną po balsavimo sakė partijos lyderis Genadijus Ziuganovas. – Rinkėjai mus išgirdo. Rinkėjai mumis patikėjo. Rinkėjai už mus balsavo.“ Ypač gerai partijai sekėsi Tolimuosiuose Rytuose, Urale ir Pavolgio regione.

2016 m. Dūmos rinkimuose komunistai surinko tik kiek daugiau nei 13 proc. ir gavo 42 mandatus žemuosiuose parlamento rūmuose. Tai buvo staigus kritimas, lyginant su 2011 metais, kai už juos balsavo kiek daugiau nei 19 proc. rinkėjų, garantavusių 92 vietas įstatymų leidžiamajame organe.

Remiantis preliminariais rugsėjo 17–19 d. vykusių rinkimų rezultatais, jiems vėl labai nedaug terūko iki 19 proc. partijų sąraše, tačiau šį kartą RFKP gali tikėtis tik 57 mandatų iš 450 vietų Dūmoje – vienmandatėse jiems pavyko pelnyti tik 9 iš 225 mandatų. „Vieningoji Rusija“ susirinko 198.

Trumpai tariant, „Vieningoji Rusija“, surinkusi mažiau nei 50 proc. balsų, gaus 72 proc. Dūmos mandatų, o antroje vietoje su 19 proc. atsidūrę komunistai turės 12,7 proc. mandatų.

Nepriklausomo statistikos eksperto Sergejaus Špilkino teigimu, už „Vieningąją Rusiją“ iš tikrųjų balsavo apie 31–33 proc. rinkėjų.

Analitikas Andrejus Kolesnikovas iš Maskvos „Carnegie“ centro „Current Time“ sakė, kad komunistų partijos rezultatai, remiantis oficialiais duomenimis, panašu, rodo, kad naujojoje Dūmoje mažai kas keisis.

„Komunistams nėra paranku gauti per daug balsų, nes tada jie turės pasiaiškinti prezidento administracijai“, – sakė jis.

„Iš principo, manau, už 20 procentų jiems bus atleista. Bet jei jie staiga surinktų 25 ar 30 procentų, jau būtų nueita per toli, – aiškino A. Kolesnikovas. – Tokiu atveju G. Ziuganovui tektų pripažinti naują realybę ir nuolat kovoti, kad išlaikytų savo frakciją.“

„Besikeičianti partija“

Smarkiai išaugęs komunistų mandatų skaičius greičiausiai būtų privertęs G. Ziuganovą įtraukti daugiau jaunesnių partijos narių, kurie savo politinę karjerą padarė regionuose, iš tiesų remiami visuomenės. Vienas iš tokių politikų yra Samaros regiono įstatymų leidėjas, populiarus „YouTube“ personažas ir aktyvus komunistas Nikolajus Bondarenko.

Kitas galėtų būti 37 metų profesorius iš Maskvos Michailas Lobanovas, remiantis preliminariais duomenimis, vienmandatėje pralaimėjęs „Vieningosios Rusijos“ atstovui Olegui Popovui. M. Lobanovo kandidatūrą parėmė RFKP, nors jis nėra partijos narys. Jis siekia, kad partija palaipsniui keistųsi ir ilgainiui taptų mažiau palanki Kremliui.

„Pastaruosius 20 ar daugiau metų RFKP jautė spaudimą, – sakė M. Lobanovas apie partijos vaidmenį sisteminėje opozicijoje – opozicijoje, kurios partijos paprastai remia Kremlių mainais už dalį galių. – Kai kurie dalykai, kuriuos aš ir kiti vertiname kaip nepateisinamus kompromisus, greičiausiai yra šio spaudimo išdava. Akivaizdu, kad dėl RFKP radikalizacijos ar eilinių narių bei dalies deputatų radikalėjimo, šis spaudimas tik didės, o represijos gali būti panaudotos prieš visą organizaciją.“

Po to, kai Vyriausybei paskelbus prieštaringai vertinamus balsavimo internetu rezultatus, neliko jo ženklios persvaros, stebėtos visuomenės nuomonės apklausose, M. Lobanovas RFE / RL Rusijos tarnybai sakė, kad ketina kovoti su tariamu sukčiavimu, ir kad paramos ieškos ne tik partijos vadovybės gretose.

Protestuoti prieš rinkimų rezultatus, anot jo, turi „ne tik RFKP vadovai ir pavaduotojai“, reikia burti naują paramos ir palaikymo bazę.

„Pasinaudokime šia galimybe išreikšti visų, kurie nesutinka su tuo, kas vyksta, kurie nesutinka su tuo, kas įvyko šiuose rinkimuose, ir kurie nesutinka dėl kitų esminių klausimų, apie kuriuos mes šioje šalyje tiesiog nekalbame, nuomonę“, – ragino M. Lobanovas.

Tikėtina, kad komunistams buvo naudinga tam tikra taktika, kurią naudojo Vyriausybė, siekdama pergalės „Vieningajai Rusijai“ – vienam iš pagrindinių prezidento Vladimiro Putino galios svertų. Vyriausybei neleidus dalyvauti rinkimuose visiems su įkalintu opozicijos lyderiu Aleksejumi Navalnu siejamiems opozicijos kandidatams, nemaža dalis rinkėjų liko be pasirinkimo. A. Navalno „Protingo balsavimo“ sistema – rinkimų taktika, kuria buvo siekiama sutelkti protesto balsus tam kandidatui, kuris konkrečioje apygardoje turi daugiausiai šansų įveikti savo varžovą iš „Vieningosios Rusijos“, nepriklausomai nuo partijos ar ideologijos, – paskatino rinkėjus tam tikrais atvejais remti komunistų kandidatus.

Tuo pačiu metu Vyriausybė, panašu, stengėsi sutelkti nuo valstybės priklausomus darbuotojus, įskaitant mokytojus ir medikus, kariuomenės, teisėsaugos ir gynybos pramonės darbuotojus. Ir nors šie rinkėjai rinkimuose dalyvavo gausiai, ypač pirmąją balsavimo dieną, daugelis jų taip pat greičiausiai yra pavargę nuo dešimtmečius trunkančio „Vieningosios Rusijos“ valdymo ir galbūt atidavė savo balsą už pažįstamą komunistų „prekės ženklą“.

A. Kolesnikovo teigimu, komunistai visų pirma pasinaudojo „protesto balsais“ tiek tradicinio „Vieningosios Rusijos“ elektorato, tiek ir už šią partiją nebalsuojančių rinkėjų.

„Kalbu apie tą balsų dalį, kuri įprastomis aplinkybėmis būtų atiduota „prieš visus“, – sakė jis. – Bet, kaip prisimename, ta eilutė balsavimo biuletenyje buvo pašalinta jau prieš kurį laiką.“

A. Kolesnikovas taip pat teigė, kad naujoji Dūma netaps iššūkiu Kremliui, kuris dabar visą dėmesį sutelks į 2024 m. prezidento rinkimus, kai baigiasi ketvirtoji V. Putino kadencija.

„Dūma turės savo viršininkams įrodyti savo efektyvumą, – sakė A. Kolesnikovas. – O tas naujasis efektyvumas, pagrindiniai deputato veiklos rodikliai, matuojami dar labiau represiniais įstatymais, dar idiotiškesniais teisės aktais. Būtent taip sistema ir toliau veiks. Turime pasiruošti pakankamai sunkiam laikotarpiu, net ir turėdami omenyje, kad praėję metai nebuvo iš lengviausių.“

„Jabloko“ lyderis Grigorijus Javlinskis, kurio partija neįveikė 5 procentų barjero daugiamandatėse ir nebuvo iškėlusi nė vieno kandidato vienmandatėse apygardose, prieš pat balsavimą sakė, kad nemato jokio skirtumo tarp „Vieningosios Rusijos“ ir Komunistų partijos, kurios abi, anot jo, atstovauja „postmoderniam stalinizmui“.

„Klausiate manęs, kas bus po rinkimų, – rugsėjo 15 d. kalbėdamas su RFE / RL Rusijos tarnyba sakė G. Javlinskis. – Jei laimės stalinistai, bus modernus stalinizmas su visais jam būdingais „užsienio agentais“ ir „nepageidaujamomis organizacijomis“. Konstitucija jau pakeista. Tam viskas paruošta“.

„Juokai baigėsi prieš metus, kai jie pakeitė konstituciją, – pridūrė jis, turėdamas omenyje pataisas, kurios, be kita ko, suteikė V. Putinui galimybę siekti perrinkimo 2024 ir 2030 metais. – Tiesiog nedaugelis tai suprato.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt