Pasaulyje

2021.09.26 15:25

Vokietijai kasmet reikia 400 tūkst. imigrantų – kokią migracijos politiką Berlynas siūlys visai ES?

Oliver Noyan, EurActiv, LRT.lt2021.09.26 15:25

Prieš savaitgalį vyksiančius Vokietijos rinkimus EURACTIV paprašė visų pagrindinių politinių partijų paaiškinti savo poziciją dėl migracijos– vienu iš daugiausiai diskusijų keliančių Europos Sąjungos klausimų – ir išdėstyti savo viziją, kaip jis turėtų būti sprendžiamas.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „EurActiv“ originalus kūrinys.

Nors iš esmės sutariama, kad dabartinis Europos migracijos režimas turi būti reformuotas, partijų išsakomos idėjos labai skiriasi.

Dėl krizės Afganistane ir galimos 2015 m. migracijos krizės pasikartojimo rizikos šis klausimas vienu iš pagrindinių punktų buvo įtrauktas į ES ir Vokietijos politinę darbotvarkę ir paskatino diskusijas dėl ES migracijos režimo ateities ir Naujojo migracijos ir prieglobsčio pakto, kurį 2020 rugsėjį pasiūlė Europos Komisija.

Nors pabėgėliai sudaro tik 10 proc. visų į Vokietiją atvykstančių migrantų, diskusijos visų pirma yra susijusios su prieglobsčio prašytojų priėmimu ir paskirstymu.

Vokietijai labai reikia įvežtinės darbo jėgos, nes šalyje trūksta kvalifikuotų specialistų. Pasak Vokietijos federalinės užimtumo agentūros pirmininko Detlefo Scheele, norint užpildyti laisvas darbo vietas, šaliai per metus reikia apie 400 tūkst. imigrantų.

Tačiau tik liberalioji FDP („Laisvoji demokratų partija“) ir žalieji pateikė išsamią migracijos politikos schemą, kuri neapsiriboja diskusijomis apie pabėgėlius ir pripažįsta dirbti ir mokytis atvykstančių migrantų naudą šalies darbo rinkai.

Naujas ES migracijos režimas

Visos pagrindinės partijos remia Europos Komisijos prieglobsčio ir migracijos paktą ir sutinka, kad ES įgaliojimai migracijos politikos srityje turėtų būti stiprinami, tačiau tuo pačiu metu pabrėžia skirtingus prioritetus ir susirūpinimą keliančius veiksnius.

Socialdemokratams, žaliesiems ir kairiųjų partijai pirmiausia rūpi pabėgėlių pasiskirstymas visoje ES, konservatyvūs CDU / CSU (krikščionys demokratai) daugiau dėmesio skiria tam, kad ateityje būtų išvengta prieglobsčio prašytojų antplūdžio.

Vienas iš pagrindinių šiuo metu visuomenės nuomonės apklausose pirmaujančių socialdemokratų prioritetų yra solidarumo mechanizmas ir bendra atsakomybė ES migracijos politikoje.

„Sieksime, kad Europos prieglobsčio sistema veiktų taip, jog būtų išlaikyta pusiausvyra tarp solidarumo ir atsakomybės“, – EURACTIV sakė SPD atstovas spaudai.

SPD taip pat pabrėžia, kad Dublino prieglobsčio sistemą reikia peržiūrėti ir kad pabėgėlių paskirstymas tarp valstybių narių pagal bendrą Europos sistemą turėtų būti grindžiamas „darbo pasidalijimo modeliu“, kuriame atsižvelgiama į valstybių narių istoriją ir interesus.

Konservatyvioji CDU / CSU taip pat pabrėžia, kad reikia reformuoti bendrą Europos prieglobsčio sistemą ir įvesti solidarumu grįstą pabėgėlių paskirstymo sistemą.

Tačiau konservatoriai teigia, kad svarbiausias darbotvarkės klausimas turėtų būti kova su pagrindinėmis pabėgėlių migracijos priežastimis ir kad „pagrindinis tikslas turėtų būti pasirūpinti, jog žmonės turėtų gyvenimo perspektyvą savo kilmės šalyje ar jos kaimynystėje“, EURACTIV sakė CDU atstovas spaudai.

Be to, CDU / CSU ir liberalioji FDP pabrėžia, kad prieglobsčio prašymai turėtų būti pradėti nagrinėti prie ES išorės sienų ir kad pabėgėliai į ES turėtų būti priimami tik po to, kai jų prašymai buvo peržiūrėti tam tikruose migracijos taškuose.

Žalieji, priešingai, griežtai priešinasi tokiam požiūriui. „Mes nepritariame bet kokiai prieglobsčio prašytojų atrankai prie Europos išorės sienos“, – EURACTIV sakė Žaliųjų partijos atstovas spaudai.

Žalieji planuoja pabėgėlius registruoti prie Europos sienos ir perkelti juos į valstybes nares, taikydami kvotų sistemą.

Vokietijos planai dėl Afganistano

Nesutarimai migracijos politikoje atsispindi ir skirtinguose požiūriuose į pabėgėlius, atvykstančius iš Afganistano.

CDU pabrėžia būtinybę padėti Afganistano kaimyninėms šalims užtikrinti pabėgėlių iš Afganistano saugumą, SPD, žalieji ir kairiųjų partija teigia, kad Vokietija turėtų dalyvauti ES perkėlimo programose, nes ji turi „moralinę pareigą“ priimti pabėgėlius.

CDU / CSU visomis išgalėmis siekia užkirsti kelią 2015 m. pabėgėlių krizės pasikartojimui ir nori kovoti su pagrindinėmis migracijos priežastimis, teikdama humanitarinę pagalbą bei pradėdama tiesiogines derybas su Talibanu, tokiu būdu siekiant užtikrinti, kad naujasis režimas laikytųsi savo pažadų nepažeidinėti žmogaus ir moterų teisių.

CDU / CSU taip pat pabrėžia, kad iš Afganistano bėgantiems žmonėms „naujo gyvenimo perspektyva“ turėtų būti suteikta jų gimtosios šalies kaimynystėje. Todėl Vyriausybė „padės juos priimančioms valstybėms Afganistano kaimynystėje“, – EURACTIV sakė CDU atstovas.

Tačiau SPD, žaliesiems ir kairiesiems padėti pabėgėliams regione nepakanka.

„Tai pribloškianti žinia, kurią Vokietijos Vyriausybė ir NATO siunčia Afganistanui“, – EURACTIV sakė žaliųjų atstovė Europai Jamila Schaefer.

Vietoj to, J. Schaefer teigimu, Vokietija ir ES turėtų numatyti pažeidžiamų grupių priėmimo kvotas.

Panašaus požiūrio laikosi ir SPD.

„Mūsų atsakomybė yra plėsti Europos lygmeniu koordinuojamas perkėlimo programas, kad pažeidžiami asmenys būtų apsaugoti“, – sakė SPD atstovas migracijai Larsas Castellucci.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt