Pasaulyje

2021.09.25 13:20

Modernios Europos gimimas paliko ir traumų – nuo manipuliacijų šiandien gelbsti „vakcina“

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.09.25 13:20

Pirmojo pasaulinio karo sunaikintų imperijų griuvėsiuose susikūrė dabartinės Europos kontūrai. Šiandien tuos pačius pokario įvykius šalys prisimena savaip, o tai kelia ir trintį tiek tarptautinėje arenoje, tiek ir jų viduje.

Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse atidaryta tarptautinė paroda „Po Didžiojo karo. Naujoji Europa 1918–1923“ kviečia pamėginti suprasti skirtingus požiūrius į to meto įvykius ir megzti dialogą.

Parodą organizuojančio Europos atminties ir solidarumo (ENRS) tinklo vadovas Rafalas Rogulskis ir Lenkijos koordinatorius šiame tinkle prof. Janas Rydelis interviu LRT.lt sakė, kad Vakarų Europoje dar trūksta žinių apie mūsų regiono patirtį, nors istorinių traumų pasekmės tebėra jaučiamos.

– Laikotarpis po Pirmojo pasaulinio karo buvo sunkus Lietuvos-Lenkijos santykiams. Ar parodos, jūsų ir kitų panašių organizacijų pastangos megzti dialogą sunkiais istoriniais klausimais gali padėti spręsti ir gilesnes valstybių santykių problemas?

R. Rogulski: Tai suteikia šansą, o paroda yra galimybė savo problemas pamatyti ir platesniame kontekste, kitaip pamatant ir save. Esu įsitikinęs, kad tai gali padėti ir dvišalėse diskusijose.

J. Rydel: Mes stengiamės parodyti būdą, kaip kalbėti apie sunkius klausimus, istorijos ir atminties konfliktus. Skleidžiame informaciją apie istoriją, kartu bandome kurti metodus efektyviam dialogui tarp šalių.

Įtampų ir konfliktų dėl šio laikotarpio (po Pirmojo pasaulinio karo) pilna ir Lenkijos-Vokietijos, Rumunijos-Vengrijos santykiuose. Mūsų Europos dalyje konfliktų, kurie veikia šiandienos politiką, pilna. Bandome moderuoti dialogą, inicijuoti jį, spręsti konfliktus

– O ar įmanoma rasti savotišką visai Europai tinkamą būdą kalbėti apie tokias problemas?

J. Rydel: Iš dalies taip, bet tai nereiškia, kad viskas turi būti suvienodinta. Įmanoma palaikyti dialogą, bet skirtingai vertinti tą pačią istoriją. Mes turime žinoti, ką jūs galvojate apie tai, o jūs turite žinoti, ką galvojame mes. Būtų labai gerai, jei mes abu dar žinotume ir ką apie tai sako istorijos mokslas, kokie yra faktai. Nėra geresnių „vaistų“ atminties konfliktams nei tiesa ir žinios, jos atskleidžia konfliktų priežastis.

R. Rogulski: Visą Europą apimantis vieningas naratyvas nėra reikalingas. Bet būtų naudinga turėti visai Europai tinkamą būdą kalbėti apie istoriją ir ją pristatyti. Mes ir norime tai padaryti, stengiamės per projektus sukurti galimybes diskutuoti skirtingas nuomones turintiesiems, nors kartas ir liekama prie šių skirtumų.

Bet mums Europoje reikia įsisavinti žinias ir suvokti tarptautinį kontekstą. Reikia suprasti, kad kartais svarbios problemos yra susijusios ir su kaimynais. Tai leidžia geriau suprasti ir šiandienos politinius sprendimus.

– Bet kaip susikalbėti, jei net šalių viduje nesutariama tam tikrais klausimais. Lietuvoje kontroversijas tebekelia kolaboravimo Holokauste klausimas, tas pats ir Lenkijoje. Kaip kalbėtis Europos lygiu, jei nesusitariame net vienoje šalyje?

R. Rogulski: Reikia ne tiek vieningo istorinių faktų supratimo, bet suvokimo, kad skirtingos prasmės ir interpretacjos yra galimos, todėl svarbiau remti patį apsikeitimą nuomonėmis.

Taip, dėl skausmingų istorinių įvykių kartais vyrauja skirtingos nuomonės. Bet būtent diskusijos tarptautiniame kontekste gali padėti išspręsti kai kuriuos nesutarimus šalių viduje.

J. Rydel: Kalbant apie „Holokaustą“, mes rengėme konferenciją apie antisemitinius įstatymus, (...) kurie veikė ne tik Vokietijoje, bet ir kitur. Kai keitiesi informacija, tai padeda geriau suvokti situaciją ir šalies viduje. (...)

R. Rogulski: Mūsų projektai yra tarptautiniai, nedarome nieko, kas lieka tik vienoje šalyje. Tad galime padėti pradėti diskusiją tam tikrose šalyse, paskatinti lyginti situaciją, ryškinti kontekstus, atskleisti naujas prasmes.

J. Rydel: Tai padeda geriau suprasti. Daugumoje šalių istorijos mokoma kaip tam tikro faktų rinkinio, kontekstas nepateikiamas. O kaip gali suprasti be konteksto? Tad mes ir stengiamės savo projektuose pateikti platesnį įvykių kontekstą.

– Kaip istorijos vertinimas skiriasi Rytų ir Vakarų Europoje? Prieš kelerius metus EP priėmė deklaraciją dėl nacizmo ir komunizmo nusikaltimų, tai buvo tarsi tam tikras proveržis. Ar situacija iš tiesų keičiasi?

R. Rogulski: Labai svarbus momentas buvo rugpjūčio 23-osios paskelbimas totalitarinių režimų aukų diena visoje Europoje. Vyko labai aktyvios, netgi brutalios diskusijos, kurios baigėsi šios minėtinos dienos patvirtinimu. Bet kiekvienos valstybės parlamentas turi spręsti, kaip ją minėti, ir čia skirtumas tarp Rytų ir Vakarų Europos yra labai aiškus. Daugumoje Vidurio Rytų Europos šalių mes minime šią dieną, o, pavyzdžiui, Vokietija ar Prancūzija – ne. Jie kitaip galvoja apie komunizmo ir nacizmo lyginimą, apie aukas. Įtampa tarp to, kaip apie šių totalitarinių režimų aukas galvoja Rytai ir Vakarai išlieka, ir tai tikriausiai ne vienintelis klausimas.

J. Rydel: Briuselyje veikia įdomi institucija – Europos istorijos namai – tai muziejus, skirtas 20 amžiaus istorijai, jo atsiradimą paskatino minėtos diskusijos apie rugpjūčio 23-ąją.

R. Rogulski: Po muziejaus atidarymo kilo didelės diskusijos, jos tebėra aktualios. (...) Tokios institucijos kaip ir mūsiškė sukuria šansą žengti žingsnius, kurie visai neseniai buvo neįmanomi. (...) Žinoma, savo Europos dalyje mes taip pat dar turime ko išmokti apie svarbius Ispanijos, Prancūzijos ar Belgijos įvykius, tai galioja visiems.

– Dabar istorijos temas dažnai išnaudoja priešiška propaganda, bet taip pat ir Europos politikai ją naudoja iš pozityvios pusės – pavyzdžiui, Lietuva, Lenkija ir Ukraina savo vienybę remia bendra ATR istorija. Ar apskritai pastebite augantį istorijos vaidmenį politikoje?

R. Rogulski: Na, istorija yra vienas iš įrankių, kuriuos politikai naudoja. Taip buvo visada ir visur Europoje. Įvykiai skiriasi, bet istorija yra mūsų tapatybės ir Europos tautų tapatybės dalis. Negali kurti politikos tik galvodamas apie ateitį ir nežvelgdamas į praeitį. Tai pramanas.

J. Rydel: Žinoma, pavojus dėl istorijos manipuliacijų auga. Europoje kariniai, ekonominiai konfliktai yra praktiškai nebeįmanomi, bet laukas, kur dar gali veikti, yra istorijos interpretacijos. Jos kartais virsta grynomis manipuliacijomis. Lenkija turi tokios patirties iš Putino pusės. Prieš metus Rusijos prezidentas sakė kalbą apie lemiamą ir nusikalstamą Lenkijos vaidmenį pradedant Antrąjį pasaulinį karą. (...) Tuo atveju, Europos, Lietuvos, Vokietijos, Ukrainos istorikų solidarumas buvo nuostabus. Istorikai sakė, kad Putinas kalba beprotybes. Tai įdomi situacija stebintiems politiką.

R. Rogulski: Dar yra žmonių, kurie yra pasirengę taip atvirai manipuliuoti istorija. Tad tikimės, kad mūsų projektas gali tapti savotiška vakcina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt