Pasaulyje

2021.09.24 23:03

Į Kinijos pašonę vis labiau žvalgosi ir ES – augs Europos galia Ramiajame vandenyne?

LRT.lt2021.09.24 23:03

Naujausios ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijos paskelbimą užgožė žinios apie naują JAV vadovaujamą aljansą. Be to, ekspertai teigia, kad naujoji strategija greičiausiai nesustiprins ES įtakos regione, rašo „Deutsche Welle“ (DW).  

Po kelių mėnesių laukimo Europos Sąjunga pagaliau paskelbė Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategijos dokumentą – svarbų orientyrą, kuris turėtų apibrėžti Briuselio bandymus plėsti savo įtaką šioje vis didesnę reikšmę įgyjančioje pasaulio dalyje.

Tačiau jo paskelbimą užgožė prieš dieną pasirodęs pranešimas apie naują JAV vadovaujamą aljansą regione, į kurį neįtraukta nė viena Europos šalis, taip pat Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen komentarai apie tai, ar ES turėtų siekti didesnės strateginės autonomijos pasaulyje.

Nors analitikai vis dar gilinasi į naujojo ES strategijos dokumento subtilybes, viena jau yra aišku – ES nenukrypo nuo įprasto kelio Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.

„Geros žinos Pietryčių Azijai“

„ES bendradarbiavimo strategijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione paskelbimas yra gera žinia Pietryčių Azijai, išsidėsčiusiai šio didžiulio regiono centre“, – DW sakė ES delegacijos Pietryčių Azijos valstybių asociacijoje (ASEAN) vadovas ambasadorius Igoris Driesmansas.

Šiame dokumente ASEAN regionas apibūdinamas kaip „vis svarbesnis ES partneris“, taip pat išreiškiamas tikėjimas, kad bus pasirašyti nauji prekybos susitarimai regione.

„ES bendradarbiavimo strategijos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione pristatymas žymi svarbų etapą ES santykių su šiuo didžiuliu ir sparčiai augančiu regionu raidoje“, – sakė I. Driesmansas, cituodamas oficialų dokumento pavadinimą.

Prancūzija paskelbė Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategiją 2018 m., o Nyderlandai ir Vokietija panašias gaires pristatė pernai. JAV ir JK analogiškus dokumentus paskelbė jau prieš keletą metų.

Ne visi analitikai mano, kad strategijos dokumentas iš esmės pakeis ES įtaką Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, kuris palyginti neseniai tapo ES interesų sritimi. Jis taip pat greičiausiai neapspręs ES pozicijos svarbiausiais klausimais, ypač šiuo metu, kai ji yra atsidūrusi tarp vis nuožmiau konkuruojančių JAV ir Kinijos.

„Tokiu būdu ES netaps svarbiausia veikėja Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, bet bent jau taps veikėja“, – sako Europos užsienio santykių tarybos Azijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Fredericas Grare`as.

JAV aljansas be ES

Be to, strategijos dokumento paskelbimą užgožė ir diena anksčiau Briuselyje ir Vašingtone pasakytos kalbos.

Trečiadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo kasmetinėje kalboje Europos Parlamente pasisakė už didesnę ES strateginę autonomiją, kurią Prancūzijos Vyriausybė tvirtai remia jau ne vienerius metus. Tačiau kitos valstybės narės ir kai kurie pagrindiniai ES pareigūnai šiai pozicijai priešinasi.

„Europa gali – ir neabejotinai turėtų – gebėti ir norėti daugiau nuveikti viena pati... Mums reikalinga Europos gynybos sąjunga“, – sakė U. von der Leyen, turėdama omenyje kai kurių Europos šalių raginimus kurti vieningą gynybos strategiją ir galbūt bendrą 27 valstybių narių kariuomenę.

Vos po kelių valandų JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie naujo Indijos ir Ramiojo vandenynų aljanso su Jungtine Karalyste ir Australija (vadinamojo AUKUS) suformavimą.

Kinija šį naująjį aljansą apibūdino kaip „itin neatsakingą“ ir atskleidžiantį „siaurą mąstyseną“ bei pareiškė, kad jis liudija, jog visoms trims valstybėms nepavyko atsikratyti „šaltojo karo mentaliteto“.

Šios savaitės pradžioje, po to, kai Kinija neleido į Pietų Kinijos jūrą įplaukti misijoje dalyvaujančiam Vokietijos karo laivui, Pekinas paragino Europos šalis gerbti Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono šalių pastangas išlaikyti stabilumą regione.

„Kinija teikia didelę reikšmę visapusiškos strateginės Kinijos ir Vokietijos partnerystės plėtrai, įskaitant abiejų kariuomenių bendradarbiavimą“, – ketvirtadienį sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.

Vokietija aiškiai nurodė, kad jos misija Pietų Kinijos jūroje rodo, jog Berlynas nesutinka su Pekino pretenzijomis į tam tikras šio vandens telkinio dalis.

AUKUS kaip „dūris į nugarą“ Prancūzijai

Pekino reakciją į AUKUS aljansą buvo galima numatyti, tačiau apmaudo neslėpė ir Prancūzijos atstovai. Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves Le Drianas šį žingsnį pavadino „dūriu į nugarą“ ir apkaltino J. Bideną priėmus, jo žodžiais tariant, „žiaurų, vienašališką ir nenuspėjamą sprendimą“.

Kadangi pagal AUKUS susitarimą JAV perduos Australijai branduolinių povandeninių laivų kūrimo technologiją, kelių milijardų dolerių vertės povandeninių laivų sandoris, kurį Paryžius buvo pasirašęs su Kanbera, neteko galios.

Kai 2016 m. buvo pasirašytas šis susitarimas, Paryžius jį pavadino šimtmečio sandoriu ir laikė pagrindiniu Prancūzijos strateginių santykių su Australija ir platesniu Indijos ir Ramiojo vandenynų regionu riboženkliu.

Taip pat buvo keliami klausimai, kodėl atskiros ES narės ir pati ES nebuvo įtrauktos į šį naują aljansą, ir ar tai rodo didėjantį atotrūkį tarp ES ir JAV interesų Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ypač turint omenyje tai, kad apie aljansą paskelbta vos diena anksčiau nei ES išdėstė savo planus regione.

Tačiau su DW kalbėję šaltiniai teigė, kad taip nėra. JAV, JK ir Australijos mechanizmas nesignalizuoja apie besiplečiančią prarają tarp JAV ir ES interesų, sakė JAV veikiančio Vokietijos Marshallo fondo Azijos programos direktorė Bonnie Glaser.

„Yra įvairių būdų ES ir JAV bendradarbiauti, siekiant bendrų interesų, taikos ir stabilumo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei įtvirtinant taisyklėmis grįstą tvarką“, – sakė ji.

Kitų strateginių ambicijų galas

Kaip pastebi Kambodžos bendradarbiavimo ir taikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis Bradley J. Murgas, pasirašius AUKUS susitarimą, Prancūzijai teko atsisakyti ne tik pelningos sutarties dėl povandeninių laivų, bet ir prezidento Emmanuelio Macrono ambicijų sukurti strateginį aljansą su Australija ir Indija, apie kurį jis pirmą kartą prakalbo dar 2018 metais.

Tačiau B. J. Murgas sutinka su kitais analitikais, kad AUKUS nereiškia JAV ir ES skilimo. „Baziniame lygmenyje JAV vis dar reikalingos Europos Sąjungai kaip NATO partneris ir saugumo nuo Rusijos garantas,“ – sako jis.

Panašios nuomonės laikosi ir Europos užsienio santykių tarybai atstovaujantis F. Grere`as. Naujoji ES Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono strategija yra „aiškus būdas apibrėžti regioną pagal savo sąlygas ir nesileisti įtraukiamai į niekur nevedantį JAV ir Kinijos žaidimą, – teigia jis. – Tačiau tai taip pat yra būdas daugeliui valstybių narių patenkinti JAV interesus tiek, kad jos nenusigręžtų nuo Europos saugumo reikalų.“

Tačiau jis pridūrė, kad naujasis AUKUS aljansas signalizuoja apie tai, jog „nepriklausomai nuo tikrųjų savo tikslų regione, ES rizikuoja būti marginalizuota, jei nepradės aktyviau dalyvauti sprendžiant Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono reikalus“.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt