Pasaulyje

2021.09.23 05:30

Niekas jo nenori, bet jis jau čia: prasidėjo naujas Šaltasis karas?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.09.23 05:30

Melas, veidmainiavimas, dūris į nugarą ir dar vienas spyris Europai pabusti – taip į naują JAV, Jungtinės Karalystės ir Australijos gynybos aljansą (pramintą AUKUS) reagavo Europos lyderiai. Jų pyktis išduoda nerimą dėl NATO saugumo garantijų ir nenorą leistis į atvirą konfrontaciją su Kinija, nors amerikiečiai nebeslepia, kad dabar jiems svarbiausia – Azija. Ką tai gali reikšti Lietuvai?

Transatlantinio aljanso išdavystė

Europiečių viltys pataisyti Donaldo Trumpo prezidentavimo metais atvėsusius santykius su JAV po šio susitarimo dar labiau blėsta. D. Trumpas bent jau buvo atviras, kad nemėgsta Europos, – taip dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną kritikavo Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles`is Michelis, apkaltinęs Vašingtoną transatlantinio aljanso išdavyste.

„Pamatiniai aljanso principai yra ištikimybė ir skaidrumas. Mes matome to stygių“, – sakė Ch. Michelis.

Europos vadovai kaltina AUKUS šalis nesikonsultavus su sąjungininkais, Prancūzija tai vadinanti „dūriu į nugarą“. Apie aljansą buvo paskelbta praėjusią savaitę, o savaitgalį ES ėmė griežtinti poziciją ir kartoja Paryžiaus argumentus, kad gali tekti peržiūrėti rengiamą ES ir Australijos prekybos susitarimą. Esą su viena iš ES valstybių „buvo pasielgta nepriimtinai, (...) todėl prieš grįžtant prie įprastų santykių reikia išsiaiškinti, kas įvyko“, aiškino Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen.

Įvairių šalių diplomatai „Politico“ sakė tai laikantys pirmiausia Paryžiaus ir Kanberos ginču ir smūgiu prancūzų išdidumui.

Bet įtakingas Vokietijos europarlamentaras Manfredas Weberis sakė, kad ES narės turėtų šiuo klausimu parodyti solidarumą su Prancūzija. Kurį laiką delsęs, antradienį Berlynas oficialiai pareiškė, kad dėl susitarimo JAV gali prarasti pasitikėjimą.

Prancūzija reagavo aštriausiai: Paryžius atšaukė savo ambasadorius iš Vašingtono ir Kanberos, Emmanuelis Macronas nevyko į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke.

„Europiečiai neturėtų užimti atmestųjų vietos JAV pasirinktoje strategijoje. Mes mąstome kitaip – kad Europa turi pati išsigryninti strateginius klausimus ir apie juos pasikalbėti su JAV“, – aiškino Jean-Yves`as Le Drianas.

Jis apkaltino AUKUS nares „melu, veidmainiavimu, dideliu pasitikėjimo pažeidimu“, o Jungtinę Karalystę pavadino „prielipa visame šiame sandoryje“. Australijos premjeras Scotas Morrisonas neigė, jog Kanbera ką nors apgaudinėjo, bet sakė nesigailintis ir nesigailėsiantis, kad „prioritetą teikia Australijos interesams“.

Prancūzų pykčio priežastis – Australija 2016 metais su Prancūzija sudarė 56 mlrd. eurų vertės sandorį įsigyti 12 prancūzų „Naval Group“ pagamintų povandeninių laivų. Dabar sandoris atšauktas, o Kanbera iš Jungtinės Karalystės įsigis branduoliniais varikliais varomų povandeninių laivų.

Vokietijos Marshallo fondo (German Marshall Fund, GMF) bendradarbis Bruno Lete teigia, kad Paryžius konfliktą eskaluoja sąmoningai dėl kelių priežasčių. Kitąmet Prancūzija rinks šalies prezidentą, o perrinkimo siekiančiam E. Macronui reikia parodyti rinkėjams, kad jis nėra silpnas.

„Eskalacija skirta vidaus auditorijai. Netrukus pamatysime antrą Prancūzijos strategijos pakopą – normalizaciją, – LRT.lt sakė ekspertas ir pabrėžė, kad sausį Prancūzija perima pirmininkavimą ES Tarybai, todėl sieks numalšinti krizę: – Šiuo metu NATO perrašo savo strateginę koncepciją, kuri turi būti pristatyta kitąmet. Šalys diskutuoja dėl formuluočių, taip pat dėl Aljanso požiūrio į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną. Prancūzija neturi kito pasirinkimo, tik būti konstruktyvi dialoge.“

Ar Prancūzijos bandymai šią problemą paversti visos Europos klausimu bus sėkmingi, išryškės artimiausioje Europos Vadovų Taryboje.

Ne mūsų šaltasis karas

Nepasitenkinimas dėl AUKUS gali dar labiau atvėsinti europiečių ir Vašingtono santykius.

„Manau, tai jau paveikė transatlantinius santykius. (...) Lietuva tikisi išlaikyti (JAV) dėmesį savo regionui, bet visi signalai rodo, kad Amerikos dėmesys jau daug metų sukosi į Kiniją“, – teigė projekto ICONS prie Merilando universiteto (JAV) ekspertė Eglė Murauskaitė.

Dauguma europiečių mano, kad tarp JAV ir Kinijos jau vyksta šaltasis karas. Kalbėdamas savo pirmoje JT Generalinėje Asamblėjoje kaip JAV vadovas J. Bidenas neigė kariaujantis, nors Pekinas amerikiečius apkaltino būtent tokiu mentalitetu.

Tačiau, kaip rodo nauja Europos užsienio reikalų tarybos (ECFR) apklausa, europiečiai nemano, kad į šį šaltąjį karą su Kinija yra įsitraukusi ir ES ar juo labiau pavienės šalys.

Prancūzija yra ir viena iš Europos „strateginės autonomijos“ idėjos šalininkių, anksčiau E. Macronas greta kitų vizijų siūlė ir bendrų ES karinių pajėgų kūrimą. „Tai dar vienas žadintuvas stiprinti Europos gynybą ir Europos užsienio politiką“, – M. Weberis aiškino „Politico“.

Skaitydama metinį pranešimą EK vadovė atskleidė, kad kitąmet bus rengiamas Europos saugumui skirtas viršūnių susitikimas, žadama kurti Europos gynybos sąjungą ir bendras greitojo reagavimo karines pajėgas.

Dabartinis ginčas tokias tendencijas gali tik paspartinti. „Labiau nei kada nors anksčiau esu įsitikinęs, kad Europai reikia strateginės autonomijos“, – sakė Ch. Michelis.

Baltijos ir kitos Vidurio Rytų Europos šalys įtariai žvelgia į strateginės autonomijos pasiūlymus, nes mano, kad tai gali pakirsti NATO ir sumažinti JAV saugumo garantijas, kurias laiko būtina priemone siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sakė, kad pavienių valstybių susitarimai „neturi būti įgyvendinti NATO sąskaita“.

Anot B. Lete, strateginė autonomija yra „pervertintas projektas“, kuris nereiškia, kad Europa galėtų veikti viena, be jokių sąjungininkų. Todėl JAV pajėgumai europiečių saugumui ir toliau liks esminiai.

„Transatlantiniai santykiai tampa vis pragmatiškesni. (...) Būkime atviri, strateginė autonomija tėra gražūs žodžiai, net Europoje tam nėra šimtaprocentės paramos. (...) Tai paprasčiausiai techninis valstybių bendradarbiavimas. Autonomija nereiškia, kad staiga ES turės didžiulę kariuomenę ir taps globalia saugumo žaidėja“, – sakė B. Lete.

Konflikto su Kinija galimybė

Nors oficialiai AUKUS nėra nukreiptas prieš jokią valstybę, akivaizdu, kad tai bandymas suvaldyti Kinijos keliamą grėsmę.

Kai buvusi JK premjerė Theresa May paklausė Boriso Johnsono, ar naujas susitarimas reiškia, kad JK stos į karą su Kinija, šiai užpuolus Taivaną, Vyriausybės vadovas atsakė, kad AUKUS „nėra nukreiptas prieš“ Kiniją, bet Londonas „yra pasiryžęs ginti tarptautinę teisę“.

Australijos santykiai su Kinija prastėja jau gerą dešimtmetį. Pekinas ir Kanbera ginčijosi dėl gamtos išteklių išgavimo, o Kinijos pareigūnai buvo kaltinami „įkaitų diplomatija“, kai suėmė kelis Australijos piliečius. Nerimą kelia ir Pekino pastangos Pietų Kinijos jūrą paversti šalies vidaus vandenimis, čia statant milžiniškas karines instaliacijas.

Dabar Kanbera teigia, kad užsakyti prancūziški dyzelinu varomi laivai neatitinka šalies poreikių, nes Australijai reikės patruliuoti didesniame Indijos ir Ramiojo vandenynų baseino areale.

„Prancūzijos laivai nėra blogi, bet, žvelgiant į ateitį, branduoliniais varikliais varomi laivai yra prasmingesni, jais Australija galės vykdyti operacijas didesniu atstumu ir ilgiau, todėl galės tinkamai reaguoti į augančias kinų galimybes“, – „France 24“ sakė buvęs Australijos gynybos viceministras Brendanas Sargeantas.

Todėl Kanbera kreipėsi į Londoną, kad šis padėtų įtikinti JAV perduoti atominių laivų technologiją. Ligi šiol Vašingtonas ja buvo pasidalijęs tik su Jungtine Karalyste. Australija taps vos 7-a branduoliniais varikliais varomų povandeninių laivų turinčia pasaulio valstybe. Remiantis AUKUS, šalys taip pat susitarė dalytis kibernetiniais, dirbtinio intelekto pajėgumais ir povandeninėmis technologijomis.

AUKUS suskaldė ir tradicines sąjungininkes, „Penkių akių“ žvalgybinio aljanso nares – Naujoji Zelandija jau pranešė, kad į savo teritorinius vandenis neįsileis branduolinių reaktorių varomų povandeninių laivų. Kodėl prie AUKUS neprisidėjo Kanada, neaišku.

B. Lete akcentuoja, kad JAV gali suteikti Australijai daugiau saugumo garantijų Indijos ir Ramiojo vandenynų areale nei Prancūzija, todėl naujasis sandoris nestebina.

„Įsivaizduokite, esate Australija, matote, kaip milžiniška Kinija tampa vis agresyvesnė, kaip galvotumėte – kas jus apgins? Remtumėtės amerikiečiais ar prancūzais? Jei aš būčiau australas, sprendimą irgi priimčiau gana greitai“, – LRT.lt sakė ekspertas.

Ligi šiol ES nenoriai reagavo į Vašingtono prašymus su Kinija bendrauti šalčiau: kai JAV prašė neskubėti ratifikuoti ES ir Kinijos investicijų susitarimo, Vokietijos stumiama sutartis buvo pasirašyta tarp Kalėdų ir Naujųjų metų.

„(Kvietimai) visiems susivienyti prieš Kiniją (sukuria) didžiausią konflikto tikimybę“, – vasarį „Atlantic Council“ diskusijoje aiškino E. Macronas, tokius manevrus vadinęs „duodančiais priešingą rezultatą, nei tikimasi“.

Dabar Ch. Michelis išreiškė nuostabą, kad JAV renkasi stoti prieš Pekiną viena (tai yra be Europos): „Keista, kad Europa išstumiama iš žaidimo Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.“

Anot E. Murauskaitės, JAV ir Europos gręžimasis ir skirtingas reagavimas į Kiniją primena ankstesnius nesutarimus Irako ir Irano klausimais. Tada amerikiečiai pirmieji ėmė kalbėti apie šių valstybių keliamą grėsmę, britai demonstravo „ypatinguosius santykius“ ir palaikė Vašingtoną, o Europos pozicija prie amerikiečių artėjo apie dešimtmetį.

„Tai panašu ir į NATO priešakinių batalionų dislokavimą Baltijos šalyse po Ukrainos įvykių. Apie Rusijos grėsmę kalbėta ilgai, regiono šalys darė spaudimą JAV tam skirti daugiau dėmesio. Ir pagaliau buvo reaguota, dėmesys atėjo. (...) Dabar Amerikos interesai Kinijos atžvilgiu pagaliau pasisuko tiek, kad jie išgirdo australų murmėjimą. Tai ilgo spaudimo rezultatas“, – teigė analitikė.

Dauguma Europos valstybių Kiniją laiko ne priešiška valstybe, o strategine varžove. „Net ir tose valstybėse, kurios pirmiausia susitelkusios į Rusiją, tokiose kaip Baltijos šalys, Lenkija, matome, kad daugėja susirūpinimo dėl Kinijos vaidmens. Kinija vykdė karinius manevrus Baltijos jūroje, kinų dezinformacija vis ryškesnė Vidurio Rytų Europoje. Matome, ką Kinija daro su jūsų šalimi dėl Taivano. Nors tai tik ankstyva fazė europiečių mąstyme, požiūris į Kiniją keičiasi gana greitai ir Europoje auga parama reaguoti į Pekino iššūkį“, – pabrėžė B. Lete.

Bet toks JAV posūkis gali reikšti, kad Lietuvai svarbaus NATO dėmesio Rusijos pasienio regionui gali mažėti. Todėl Lietuvos diplomatinį ginčą su Kinija galima vertinti ir kaip Vilniaus bandymą išreikšti paramą Vašingtonui ir išlaikyti dėmesį savo saugumui.

„Amerika tuo labai džiaugiasi ir rodo išskirtinį dėmesį. Kitos Baltijos šalys tokios aktyvios politikos prieš Kiniją nevykdo ir tokio (JAV) dėmesio nesulaukė. Bandoma griebtis šiaudo, bet kad JAV išlaikytų dėmesį regiono, Rusijos ar NATO problematikai, imtųsi esminių atgrasymo žingsnių – nemanau, kad yra vilčių“, – konstatavo E. Murauskaitė.

Lietuva teigia taip pat rodanti didesnį dėmesį Indijos ir Ramiojo vandenynų regionui. Niujorke užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Australijos kolege Marise Payene ir akcentavo, kad šalis „sieja požiūris į iššūkius Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei saugumo ir stabilumo klausimus visame pasaulyje“.

Kinijos „sąjungininkai“ sunerimę

Kinija naująjį aljansą vadina „itin neatsakingu“ ir grasina, kad taip Vakarai „gali iššauti sau į koją“. Anksčiau Pekino pasmerkimo sulaukė kitas Vašingonas suburtas strateginio bendradarbiavimo formatas – „Quad“, apimantis JAV, Indiją, Japoniją ir Australiją. Tada Kinijos valdžia vėl kaltino šias demokratines valstybes „mąstymu šaltojo karo principais“.

Šiaurės Korėja taip pat perspėja, kad susitarimas gali sukelti „naujas ginklavimosi varžybas“.

Pats J. Bidenas po JAV karių išvedimo iš Afganistano sakė, kad taip „baigiasi didelių karinių operacijų, kurių tikslas yra perkurti kitas valstybes, era“. Bet Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas pareiškė jau girdėjęs panašių teiginių iš buvusių JAV vadovų ir apkaltino NATO „elgiantis dar agresyviau ir destruktyviau pasaulio scenoje“.

Kol N. Patruševas kalbėjo apie „visas imperijas, nuo senovės Romos iki Britų, ištinkantį žlugimą“, rugsėjo viduryje Tadžikijoje susitiko Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos valstybių vadovai.

Susitikime neteisėtasis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka aiškino, kad intensyvėjančios Vakarų ir Kinijos varžybos „griauna tarptautinių santykių sistemą“, o ES esą siekia didinti savo įtaką Azijoje. Kaimynines valstybes A. Lukašenka apkaltino „brėžiant naujas ribas“ Europos padalijimui.

ES prieš keletą dienų taip pat paskelbė savo Indijos ir Ramiojo vandenynų strategiją. Tai rodo, kad Vakarų pasaulio dėmesys krypsta į Aziją.

„Kaip tai paveiks (saugumo) pusiausvyrą regione, parodys laikas, bet jau dabar galime matyti, kad Atlanto vandenyno regionas yra įsitraukęs į Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono reikalus. Tai svarbus pokytis“, – pabrėžė B. Lete.

Tačiau E. Murauskaitė teigė, kad dabar europiečiai turi pakankamai problemų ES viduje ir dėl kai kurių valstybių ambicijų Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose, todėl į Indijos ir Ramiojo vandenynų regioną įsitrauks vangiai.

„Amerika stengiasi, kad NATO sąjungininkai būtų nusiteikę remti jos karines ambicijas. (...) Bet naujasis aljansas labiausiai keis saugumo situaciją Indijos ir Ramiojo vandenynų areale“, – sakė ekspertė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt