Pasaulyje

2021.09.21 17:32

Lyderystę pasauliui žadantis Bidenas: JAV nesiekia „šaltojo karo“

atnaujinta 19.33
BNS2021.09.21 17:32

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį pasakė pasauliui, kad Amerika nesiekia naujo šaltojo karo su Kinija, ir pažadėjo nepertraukiamų konfliktų, prasidėjusių po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, pabaigą bei Vašingtono pasaulinę lyderystę sprendžiant įvairias krizes – nuo klimato iki COVID-19.

Pirmą kartą kaip prezidentas kreipdamasis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, J. Bidenas pažadėjo skatinti demokratiją ir aljansus, nepaisydamas trinties su Europa Prancūzijai praradus didžiulį kontraktą.

J. Bideno administracija stiprėjančią autoritarinę Kiniją vadina pačiu svarbiausiu XXI amžiaus iššūkiu, bet per savo debiutą JT jis aiškiai pasakė nebandantis skaldyti.

„Nesiekiame kokio nors naujo šaltojo karo ar į griežtus blokus padalyto pasaulio“, – sakė J. Bidenas.

„Jungtinės Valstijos yra pasirengusios bendradarbiauti su bet kuria šalimi, kuri žengia žingsnį į priekį ir siekia taikaus sprendimo, kad galėtų pasidalyti iššūkiais, net jei mes ir toliau nesutariame kitose srityse“, – sakė jis pasaulio lyderiams Niujorke.

Kinijos pavadinimo J. Bidenas nepaminėjo, tik išreiškė nerimą dėl žmogaus teisių Sindziange, kur, kaip sako ekspertai, kalinama per milijoną žmonių iš uigūrų ir kitų daugiausia musulmoniškų mažumų bendruomenių.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas į Generalinę Asamblėją turi kreiptis vėliau antradienį, bet vaizdo ryšiu – imantis atsargumo priemonių dėl COVID-19.

J. Bidenas pasiskelbė pirmuoju per 20 metų JAV prezidentu, nevadovaujančiu kokiam nors karui. Rugpjūtį jis išvedė amerikiečių pajėgas iš Afganistano, kur valdžią greit užgrobė Talibanas. JAV prezidento sprendimas išvesti pajėgas buvo įvertintas prieštaringai.

J. Bidenas pareiškė, kad Amerika „pradeda naują nepalenkiamos diplomatijos erą“, kurioje karinė jėga turi būti „paskutinė priemonė“.

„Misija privalo būti aiški ir įvykdoma, pradėta informavus Amerikos žmones ir jiems sutikus, ir, kai tik įmanoma, bendradarbiaujant su mūsų sąjungininkais“, – pasakė J. Bidenas iš JT tribūnos, iš kurios ankstesni JAV prezidentai, tarp jų George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas), spaudė imtis karinių veiksmų.

„Būdas susilaukti bėdos“

JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas antradienį atidarydamas Generalinę Asamblėją paragino Jungtines Valstijas ir Kiniją pradėti tarpusavio dialogą, perspėdamas dėl vis didėjančio pasaulio susiskaldymo.

„Aš bijau, kad mūsų pasaulis krypsta prie dviejų skirtingų ekonomikos, prekybos, finansų ir technologijų normų rinkinių, dviejų skirtinų požiūrių į dirbtinio intelekto kūrimą – ir galiausiai į dvi skirtingas karines ir geopolitines strategijas“, – pareiškė A. Guterresas.

„Tai yra būdas susilaukti bėdos. Ji būtų gerokai mažiau nuspėjama nei Šaltasis karas. Norint atkurti pasitikėjimą ir įkvėpti vilties mums reikia bendradarbiavimo, – sakė jis. – Mums reikia dialogo. Mums reikia supratimo.“

JT Generalinė Asamblėja pirmą kartą po dvejų metų pertraukos vyksta lyderiams dalyvaujant asmeniškai, tačiau dėl pandemijos galioja tam tikri ribojimai, taikomos atsargumo priemonės.

Tarp šių priemonių yra mikrofono pakeitimas po kiekvieno kalbėtojo.

Tai turėjo įvertinti 78 metų J. Bidenas – jis kalbėjo po Brazilijos prezidento Jairo Bolsonaro, atsisakiusio paisyti rekomendacijų dalyvauti tik pasiskiepijus nuo COVID-19.

J. Bidenas trečiadienį sušaukė virtualų viršūnių susitikimą dėl kovos su pandemija ir pareiškė, kad paskelbs „papildomų įsipareigojimų“.

Pasak JAV lyderio, įsipareigojimai bus paskelbti „mums siekiant pastūmėti į priekį kovą su COVID-19 ir įsipareigoti dėl konkrečių tikslų [atsakant] į tris svarbius iššūkius: gyvybių gelbėjimą jau dabar, pasaulio skiepijimą ir atsigavimą sukuriant geresnę“ ekonomiką.

Jis taip pat sakė, kad Vašingtonas padvigubins finansavimą kovai su klimato kaita – tai svarbus elementas siekiant ambicingo naujo susitarimo lapkritį, per JT klimato kaitos konferenciją Glazge, pavojingai didėjant pasaulio temperatūrai ir daugėjant ekstremalių meteorologinių reiškinių.

JT nurodo, kad 100 mlrd. dolerių (86 mlrd. eurų) fondui, kurį išsivysčiusios šalys pažadėjo 2020–2025 metų laikotarpiu kasmet išmokėti skurdesnėms šalims, kad joms būtų lengviau prisitaikyti prie klimato kaitos, trūksta 20 mlrd. dolerių.

Trintis su Europa

Užbaigdamas intensyvią diplomatijos savaitę J. Bidenas penktadienį Baltuosiuose rūmuose susitiks su Australijos, Indijos ir Japonijos lyderiais. Šios trys šalys drauge su JAV sudaro „Ketverto“ („Quad“) aljansą Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono centre.

Tačiau J. Bideno pastangos stiprinti aljansus staiga susidūrė su rimta kliūtimi: Prancūzija.

Paryžius konsultacijoms atšaukė savo ambasadorių Vašingtone, pasipiktinęs JAV ir Australijos susitarimu dėl povandeninių laivų pagal naują aljansą tarp Kanberos, Vašingtono ir Londono.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves'as Le Drianas sakė, kad Niujorke nesusitiks akis į akį su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, o J. Bideno diplomatijos stilių pavadino „brutalumu“.

Baltieji rūmai, regis, yra įsitikinę, kad gali numalšinti šį ginčą. J. Bidenas turi telefonu pasikalbėti su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, dėl atsargumo priemonių, susijusių su COVID-19, nedalyvaujančiu JT Generalinėje Asamblėjoje.

Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas, kuris atvirai džiaugėsi J. Bideno pergale prieš Donaldą Trumpą, išreiškė solidarumą su Prancūzija ir sprendimą dėl povandeninių laivų pavadino nuviliančiu.

„Niekada neturėjau jokių iliuzijų, kad neturėsime problemų dėl naujojo Amerikos prezidento“, – sakė jis reporteriams.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt