Pasaulyje

2021.09.22 22:00

„Pakanka, kad užkurtum priešui tikrą pragarą“: ką reiškia JAV parama Ukrainos kariuomenei?

Hromadske, LRT.lt2021.09.22 22:00

Volodymyro Zelenskio vizito Jungtinėse Valstijose metu abi šalys paskelbė pareiškimą dėl strateginės partnerystės, kuriame liūto dalis tenka gynybai. Taip pat buvo pasirašytos sutartys tarp Ukrainos ir JAV gynybos ministerijų bei atskiri valstybinės įmonės „Ukroboronprom“ susitarimai su įvairiomis JAV bendrovėmis. Po to JAV senatoriai lankėsi Kijeve, kur „gynyba“ taip pat buvo viena pagrindinių temų. 

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Hromadske“ originalus kūrinys.

„Hromadske“ žurnalistas Ivanas Buchtiarovas pabandė išsiaiškinti, ar šie dokumentai ir susitarimai iš tiesų sustiprins Ukrainos kariuomenę ir „gynybą“, ar tai tebus privalomosios galios neturinčios deklaracijos.

Bendradarbiavimo sritys

Bendrą Ukrainos ir JAV pareiškimą dėl strateginės partnerystės sudaro penkios dalys. Pirmoji, ilgiausia, yra skirta saugumui ir gynybai. Joje JAV pasižada „ir toliau siekti, kad Rusija būtų patraukta atsakomybėn už vykdomą agresiją“.

Taip pat išvardinamos sritys, kuriose Ukraina gali tikėtis partnerystės. Jos apima visavertę mokymo ir pratybų programą, žvalgybos agentūrų partnerystę, bendradarbiavimo Juodosios jūros regione gilinimą ir bendradarbiavimo kibernetinio saugumo srityje stiprinimą.

Pirmojoje dokumento dalyje išdėstyti ir Ukrainos įsipareigojimai: pagal NATO standartus įgyvendinti gynybos reformas, didinti kariuomenei skirtų pirkimų skaidrumą ir reformuoti įmonių valdymą.

„Javelin“ ir ne tik

JAV taip pat paskelbė skirsiančios Ukrainai dar 60 milijonų dolerių saugumui užtikrinti (2021 m. ginkluotųjų pajėgų biudžetas, skirtai įrangai ir ginklams įsigyti, siekia beveik 861 mln. JAV dolerių). Šie pinigai visų pirma bus skirti naujai nešiojamų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ partijai įsigyti.

2020 m. Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėjo 47 paleidimo įrenginius ir 360 raketų „Javelin“. Paskutinė partija – 10 paleidimo įrenginių ir 150 raketų – kainavo 36,5 mln. dolerių.

Ukrainos ateities instituto programos „Gynybos pramonė“ vadovas Volodymyras Pikuzo mano, kad parduodami ginkluotę Ukrainai, amerikiečiai siunčia svarbų signalą kitiems tiekėjams.

„Ginkluotės srityje pirmaujančios šalys mums neparduoda mirtinų ginklų, – sako ekspertas. – Visų pirma dėl to, kad neieškotume dingsčių susiremti su rusais. O antra dėl to, kad nėra jokios teigiamos patirties, tiekiant Ukrainai mirtinus ginklus. Todėl JAV tokiu būdu siunčia signalą rinkai: „Ukraina gali būti apginkluota, mes tai darome.“

Tačiau kam konkrečiai bus išleisti žadėti 60 mln. dolerių, kol kas neaišku.

„Kyla klausimas, kokiomis sąlygomis mums bus skirti šie pinigai, – svarsto V. Pikuzo. – Gali būti, kad visa suma bus išleista „Javelin“ sistemoms – paleidimo įrenginiams ir raketoms. Tai būtų ir gerai, ir nelabai. Gerai, nes bus apginkluota mūsų kariuomenė. O nelabai, nes mes patys galime pasigaminti prieštankinių raketų sistemų. Turime projektavimo biurą „Luč“, galintį sukurti PTVR (prieštankines valdomas raketas), kurios gali būti tiesioginėmis „Javelin“ konkurentėmis. Bet jei už daugiau nei 37 mln. JAV dolerių perkame amerikietiškas PTVR, Gynybos ministerijai nebebus reikalingos mūsų gamybos PTVR.“

Eksperto nuomone, JAV pagalba yra pakankamai svari.

„Aš skeptiškai vertinu pareiškimus, kad Ukrainai to nepakanka, – sako jis. – Žvelgiant pirmyn, norint pradėti bet kokios rūšies ginklų gamybą, reikia apie 40 mln. JAV dolerių. 55–60 mln. dolerių reikia šaudmenų gamyklos statybai. O jie štai ėmė ir mums juos padovanojo! Už tokią sumą galima įsigyti tiek nešiojamų prieštankinių raketų sistemų, kad bet kuriam priešo tankų daliniui užkurtume tikrą pragarą.“

V. Pikuzo reziumuoja, kad, be „Javelin“, šie pinigai gali būti panaudoti snaiperių sistemoms ir šaulių ginklams įsigyti.

Vienas iš Razumkovo centro užsienio politikos ir tarptautinio saugumo programų direktorių Oleksijus Melnykas mano, kad amerikiečiai aprūpins mus tais pačiais ginklais ir įranga, kaip ir anksčiau. Pirmenybė gali būti teikiama karinėms jūrų pajėgoms, oro gynybai ir ryšio priemonėms.

Reikia pažymėti, kad neseniai vykusio Ukrainos gynybos ministro susitikimo su JAV Kongreso delegacija metu Amerikos senatoriai pažadėjo padėti sustiprinti oro ir priešraketinę gynybą.

Ar Ukraina pirks F-16?

„Ukroboronprom“ vadovo Jurijaus Husijevo sudarytos sutartys su bendrovėmis „Lockheed Martin Corporation“, „Harris Global Communications Inc.“, „Global Ordnance“ ir „Day & Zimmermann Lone Star LLC“ taip pat suteikia šiek tiek informacijos apie bendradarbiavimo sritis.

„Lockheed Martin“ yra didžiausia karinės įrangos tiekėja JAV kariuomenei. Geriausiai žinoma bendrovės produkcija yra prieštankinės sistemos „Javelin“ ir naikintuvai F-16 (šiuo metu bendrovė jau gamina naujesnę modifikaciją – F-35).

Ji taip pat specializuojasi taktinių raketų, oro ir priešraketinės gynybos sistemų bei didelio tikslumo oras-žemė ginklų gamyboje.

2019 m. NASA atrinko 11 bendrovių, pareiškusių norą gaminti erdvėlaivio nusileidimui Mėnulyje prototipus. Šalia tokių bendrovių kaip „SpaceX“ ir „Blue Origin“, kurios specializuojasi kosminiuose skrydžiuose, sąraše yra ir „Lockheed Martin“.

„Global Ordnance“ yra maža privati, veteranams priklausanti įmonė. Ji gamina nestandartinius ginklus ir šaudmenis, asmenines apsaugos priemones, optiką ir termovizorius bei sprogmenis.

Pati bendrovė paskelbė pasirašiusi ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį su „Ukroboronprom“. Preliminari jos vertė apie 500 mln. dolerių.

„Šis strateginis susitarimas suteiks Ukrainos Vyriausybei galimybę pasinaudoti plačių „Global Ordnance“ tiekimo grandinių ir daugybės gamybos partnerių Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje teikiamasi privalumais ir įsigyti įvairių gynybos priemonių bei technologijų, taip pat įgyti gamybos pajėgumų, reikalingų Ukrainos kariuomenei ir gynybos pramonės infrastruktūrai stiprinti“, – rašoma pranešime.

„Global Ordnance“ taip pat atkreipė dėmesį į ilgalaikius ryšius su Ukraina. Visų pirma bendrovė tiekė šalies kariuomenei šautuvus.

Be to, „Global Ordnance“ iš Rubižne, Luhansko srityje, įsikūrusios gamyklos „Zarya“ perka TNT Jungtinių Valstijų kariuomenei. Gal kiek keista tai, kad šią įmonę valdo partijos „Opozicijos platforma – Už gyvenimą“ lyderis Jurijus Boiko.

„Harris Global Communications“ daugiausia gamina naktinio matymo prietaisus ir ryšio įrangą.

„Day & Zimmermann Lone Star LLC“ specializuojasi šaudmenų gamyboje.

Tačiau ekspertai nusiteikę skeptiški ir nėra tikri, ar pasirašytos sutartys siūlo kažką apčiuopiamo.

„Ukroboronprom“ yra valdymo subjektas, darbuotojų aparatas, užtikrinantis valstybinių įmonių sąveiką. Konkretūs susitarimai dėl bendradarbiavimo su Jungtinėmis Valstijomis gali būti sudaryti tik tarp įmonių. Jei juos pasirašė koncernas, greičiausiai tai buvo tam tikros deklaracijos“, – įsitikinęs V. Pikuzo.

O. Melnykas taip pat abejoja, ar memorandumai turės praktinių pasekmių.

„Investicijų į gamybos pajėgumus, bendrą gamybą klausimas negali būti sprendžiamas memorandumais. Kyla problemų dėl šių investicijų apsaugos, dėl Ukrainos įstatymų, dėl Ukrainos teismų. Kad galingi JAV partneriai norėtų bendradarbiauti su Ukrainos įmone, ji turi atitikti tam tikrus kriterijus. Skaidrumas yra svarbiausia. Neturėtų kilti abejonių dėl korupcijos ar tarptautinių standartų laikymosi“, – sako jis.

Kartu O. Melnykas teigia, kad vienas iš realių bendradarbiavimo variantų yra susitarimas dėl Ukrainos gynybos produktų reklamos tarptautinėse rinkose.

Sąjungininkas be statuso

Kai kurie ekspertai mano, kad prie NATO neprisijungusios svarbios JAV sąjungininkės (angl. major non-NATO ally of the United States (MNNA)) statusas galėtų padidinti paramą Ukrainai.

„Dabartiniame etape tai būtų reikšminga parama. Pirmiausia politinė. Nors turinti ir didelį praktinį potencialą. Ji suteiktų nemažai galimybių plėsti bendradarbiavimą“, – sako O. Melnykas.

2014–2019 m. Kijevas ir Vašingtonas žengė tam tikrus žingsnius, kad Ukraina įgytų šį statusą. Tačiau per Ukrainos ir JAV prezidentų derybas apie jį nebuvo viešai užsiminta. Diskusijų Ukrainos parlamente metu frakcijos „Golos“ narys Serhijus Rachmaninas tvirtino, kad JAV aiškiai parodė, jog Ukraina šio statuso negaus.

Greičiausiai dėl šios priežasties partijai „Liaudies tarnas“ atstovaujantys parlamentarai nepritarė siūlymui prašyti Kongreso šį statusą suteikti.

„Tai nesuteikia reikšmingų pranašumų, bet tikrai suerzins mūsų oponentą Rytuose. Todėl nėra pagrindo manyti, kad šis statusas bus įgytas artimiausiu metu“, – tikina V. Pikuzo.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt