Pasaulyje

2021.09.20 19:55

Netikėtai atsiradę balsai ir gėdinga cenzūra – ar Vakarai pripažins Dūmos rinkimus

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.09.20 19:55

Rusijoje sekmadienį baigėsi kelias dienas trukęs balsavimas Dūmos „rinkimuose“. Čia naudotos įvairios inovacijos: balsuoti leista 3 dienas (neskaitant išankstinio balsavimo), balsavimas vyko ir internetu (taip balsavo ir pats Vladimiras Putinas), bet skaidrumo rinkimams tai nepridėjo. Vakarų laukia dilema – pripažinti rinkimus, juos atmesti ar susilaikyti nuo vertinimo.

Pusė balsų, bet mažesnis palaikymas

Prieš rinkimus „Vieningosios Rusijos“ partija buvo nepopuliaresnė nei bet kada anksčiau nuo pat tada, kai 2001 m. ją įkūrė V. Putinas.

Nepaisant to, partija, negalutiniais duomenimis, „gavo“ apie pusę visų balsų ir skelbia užsitikrinusi dviejų trečdalių vadinamąją superdaugumą Dūmoje. Tai nestebina – nepriklausomi analitikai jau prieš rinkimus pabrėžė, kad jokių staigmenų nebus ir ši partija išlaikys daugumą parlamente.

Pirmąkart nuo 1993 m. rinkimuose nedalyvavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai ir kitų Vakarų valstybių atstovai. Bet stebėtojus atsiuntė Baltarusija, Egiptas. Skelbta, kad stebėtojai lankysis ir balsavimo apylinkėse Rostovo srityje, kur tūkstančiais autobusų vežti Donbaso gyventojai, kuriems Maskva yra išdalijusi Rusijos Federacijos pasus.

Dviejų trečdalių dauguma Kremliui reikalinga tam, kad būtų galima be formalių iššūkių priimti reikalingas „reformas“, pavyzdžiui, Konstitucijos pakeitimus, kurie anuliuoja V. Putino kadencijas.

„Vieningosios Rusijos“ formalus vadovas Andrejus Turčiakas pareiškė, kad rinkimai buvo „sąžiningi ir švarūs“. Pagal oficialius Maskvos duomenis, antroje vietoje likusi Komunistų partija surinko iki 20 proc. balsų, Liberalų demokratų partija – apie 7,5 proc., „Teisingosios Rusijos“ partija – 7,38 proc., „Naujosios Rusijos“ – 5,33 proc. Pastarosios yra „sisteminės“ opozicijos partijos, kurias sukūrė Kremlius, siekdamas turėti kontroliuojamą tariamą opoziciją.

Ilgametis Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas sulaukė net 99 proc. rinkėjų „palaikymo“. Oficialiais duomenimis, rinkimuose dalyvavo 54 proc. rinkėjų, tačiau šis skaičius abejotinas dėl visuomenės apatijos.

Kremlius rinkimuose nepaliko šanso jokiai opozicijai. Net ir smulkiausiems opozicijos kandidatams buvo arba visiškai neleista dalyvauti rinkimuose, arba jie buvo pasodinti į kalėjimą ir priversti bėgti iš šalies.

„Režimas bando užgniaužti bet kokią mintį priešintis. Rezultato daugiau ar mažiau tikėtasi, patys skaičiai nėra labai svarbūs. Valdžia dar labiau įtvirtina savo valdymą ir jokių iliuzijų apie opozicijos galimybę ką nors padaryti praktiškai nebelieka, nors kiek anksčiau jų dar buvo“, – LRT.lt sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. Dovilė Jakniūnaitė.

Kol kas didesnių pasipriešinimo akcijų Rusijos opozicija neplanuoja, bet kviečia rinkimus „pralaimėjusius“ opozicionierius koordinuoti savo veiksmus. Sugrūdusi pagrindinius aktyvistus į kalėjimus, Maskva ėmė užkamšyti ir paskutines pilietiniam pasipriešinimui likusias erdves.

„Įvykiai Baltarusijoje tikrai turėjo poveikį. Visi ankstesni (...) protestai rodė, kad dar yra kažkokių plyšiukų, pro kuriuos kas nors gali prasiveržti“, – teigė D. Jakniūnaitė.

Kita interneto pusė

Nuo neramumų Kremlius nusprendė apsidrausti iš anksto. Priešingai nei ankstesnių rinkimų metu, šįkart apylinkėse nebuvo leista filmuoti ir fotografuoti. Tačiau internete plinta vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kaip nenustatyti asmenys į balsadėžes kiša pluoštus balsalapių. Visa tai vyksta stebint rinkimų komisijos atstovams. Dar prieš rinkimus nepriklausoma Rusijos žiniasklaida nutekino pokalbio įrašą, kuriame viena vietos rinkimų komisijos atstovė moko komisijos narius, kaip tinkamai klastoti rezultatus ir kokių skaičių tikisi miesto administracija.

„Tai neįtikėtina. Pamenu jausmą 2011 metais, kai jie pavogė rinkimus. Dabar vyksta tas pats“ – „Radio Free Europe / Radio Liberty“ sakė opozicionieriaus Aleksejaus Navalno atstovė Kira Jarmyš.

Reikiamus rezultatus padėjo sukurti ir internetinis balsavimas, pristatytas kaip technologinė inovacija. Dėl kontaktų su COVID-19 sergančiais asmenimis internetu balsavo ir pats V. Putinas. Nepriklausomų stebėtojų organizacijos „Golos“ duomenimis, vien Maskvoje skaičiuojant balsus pasirodė 78 tūkst. daugiau virtualių biuletenių, nei jų buvo išduota prieš sekmadienį. Organizacijos atstovai tai vadina „vienais purviniausių“ rinkimų Rusijos istorijoje.

Anot Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojo ir „Freedom House“ Vilniaus dalinio vadovo dr. Vyčio Jurkonio, internetinį balsavimą valdžia panaudojo, kad „pakoreguotų“ rezultatus.

„Peterburge ar Maskvoje alternatyvūs kandidatai iki vidurnakčio (...) pirmavo, kol buvo paskelbti internetinio balsavimo rezultatai. Vagis buvo pagautas už rankos, buvo parodyta, kad rinkimai masiškai falsifikuojami, nors tuo abejojančių ir nebuvo“, – LRT RADIJUI sakė politologas.

Įkalintas A. Navalnas kvietė savo protestą išreikšti „sumanaus balsavimo“ taktika – kai balsas atiduodamas už bet kurios kitos partijos atstovą, pajėgiausią mesti iššūkį „Vieningosios Rusijos kandidatui“.

Koordinuoti veiksmus turėjo A. Navalno štabo sukurta programėlė, tačiau rinkimų išvakarėse „Google“, „Apple“, „Telegram“ nusileido Maskvos spaudimui ir pašalino programėlę bei informaciją iš platformų. Rusijos tarnybos blokavo 50 su A. Navalnu susijusių tinklalapių.

„[Kompanijų] sprendimas rodo, kad vyksta kova už rusišką internetą. Galima sakyti, kad šie priimti sprendimai gali būti pakartoti ir kitų režimų, o gal net ir demokratinėse valstybėse“, – sakė V. Jurkonis.

A. Navalno bendražygis Ivanas Ždanovas JAV kompanijų sprendimą pavadino „gėdinga cenzūra“.

Ką darys Vakarai?

Lietuvos politikai Dūmos rinkimus vadino „farsu“, o Lietuvos Užsienio reikalų ministerija pirmadienį išplatintame pranešime nurodė, kad kyla „abejonių dėl rinkimų skaidrumo“, ir išreiškė apgailestavimą, kad Rusijos valdžios represiniai įstatymai pažeidžia įvairias tarptautines teisės normas.

Praėjusią savaitę Europos Parlamentas priėmė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus rengtą rezoliuciją dėl ES ir Rusijos santykių, joje pabrėžiama, kad ES turi būti pasirengusi nepripažinti Dūmos rinkimų teisėtumo.

„Desperatiškas Kremliaus elgesys rodo, kad galbūt dėl įvykių Baltarusijoje ar dėl savo vidinių procesų jie demokratinių ir skaidrių rinkimų stipriai bijojo“, – LRT.lt rinkimus komentavo A. Kubilius, jis pabrėžė, kad rezoliucijos punktas dėl rinkimų nepripažinimo nesulaukė jokių pataisų siūlymų.

Taip ES pasielgė po Baltarusijos prezidento rinkimų 2020-aisiais ir po Venesuelos parlamento rinkimų. Tačiau tų šalių valdžiai tai įtakos neturėjo. Kol kas Vakarų lyderiai Dūmos rinkimų nekritikuoja.

Rusijos atveju tai užkirstų kelią rusų parlamentarų dalyvavimui tarptautinių organizacijų, pavyzdžiui, Europos Tarybos, ESBO, asamblėjose. Anot A. Kubiliaus, Dūmos rinkimai yra išbandymas ES, ar ji demokratijos standartus taikys visiems vienodai. O rinkimų nepripažinimas galėtų padėti ir Rusijos gyventojams grąžinti šalį į demokratijos kelią.

„ES ir Vakarų demokratijų nuolaidžiavimas ir žiūrėjimas pro pirštus į tai, ką Kremlius daro jau ne pirmus metus, nors šįkart rinkimų pavertimas farsu galbūt peržengia bet kokias ribas, taip pat įgalino Putiną vis labiau tolti nuo demokratijos ir prieiti iki dabartinės situacijos“, – sakė europarlamentaras.

„Įtariu, kad bus kažkokių pasmerkimų, kritikos, bet ji nebus radikali arba nebus pasakyta, kad nepripažįstame mes Dūmos. (...) Panašu, kad noro didinti Rusijai spaudimą bent jau kol kas nėra“, – sakė D. Jakniūnaitė.

V. Jurkonis pritaria, kad politinės valios tam pritrūks, nors ES taip turėtų pasielgti, nes „rinkimai“ rodo, jog Rusijoje tautos atstovai yra paskirti, o ne išrinkti.

„Vakarai yra surišti kleptokratiniais ryšiais [su Rusija], tą parodė ne vienas tyrimas. (...) Kiek Rusijos valdininkų, oligarchų turi nekilnojamojo turto, sąskaitų, prabangių jachtų ir panašaus turto visoje Europoje. Tai mūsų pačių dalis, mes ją turime ir privalome kontroliuoti. Priešingu atveju Kremlius padarys mus korumpuotus ir turėsime dar mažiau politinės valios negu dabar“, – LRT.lt sakė politologas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt