Pasaulyje

2021.09.19 10:54

Lietuvoje gyvenanti rusų aktyvistė: viskas Rusijoje kaip Sovietų Sąjungoje, padėtų nebent šalies skilimas

Natalija Zverko, LRT.lt2021.09.19 10:54

„Viskas lygiai taip pat, kaip buvo Sovietų Sąjungoje“, – apie rinkimus į Rusijos Dūmą sako aktyvistė iš Rusijos Irina Kalmykova. 

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

Irina yra kilusi iš Kogalymo, nedidelio miestelio Chantų Mansių autonominėje apygardoje, tačiau jau penkerius metus gyvena Lietuvoje, kur jai buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas. Rusijoje Irina iš pradžių prarado verslą ir namus, vėliau dukrą, o galiausiai ir sveikatą – aktyvistė šiuo metu turi antrą invalidumo grupę.

Rusijoje moteris buvo ne kartą kaltinta pažeidusi viešų renginių organizavimo tvarką. Ten ji dalyvavo protestuose, viena pati rengė smulkaus verslo, politinių kalinių ir ukrainietės Nadeždos Savčenko palaikymo piketus.

Irina taip pat aktyviai kritikavo Rusijos valdžią. „Putinas yra Sirijos draugas, bet Rusijos priešas“, – buvo rašoma plakate, kurį ji 2015 metais iškėlė Maniežo aikštėje, Maskvoje.

„Iš tikrųjų jokių rinkimų nėra, o visos tos partijos tėra viena partija. Visa tai tik tam, kad Europa manytų, jog šalyje egzistuoja bent kokia demokratija, ir viskas“, – interviu LRT.lt sakė Irina.

Penktadienį, rugsėjo 17 d., Rusijoje oficialiai prasidėjo tris dienas truksiantys Dūmos rinkimai. Pirmą kartą nuo 1993 m. jų eigos nestebės ESBO atstovai. Dėl tris dienas vyksiančio balsavimo šiuose rinkimuose taip pat nebus įmanoma rinkimų apylinkių stebėti per vaizdo stebėjimo kameras.

Šiais metais dalyvauti rinkimuose negalės nė vienas iš žymesnių Rusijos opozicijos veikėjų. Baimindamiesi, kad prieš juos bus pradėtos baudžiamosios bylos, dalyvauti rinkimuose atsisakė ir iš Rusijos išvykę opozicijos atstovai Dmitrijus Gudkovas ir Aleksandras Solovjovas.

Naujasis įstatymas, draudžiantis ekstremistinių organizacijų nariams dalyvauti rinkimuose, užkirto kelią kandidatuoti ir Aleksejaus Navalno bendražygiams. Dėl šios priežasties rinkimuose dalyvauti negalės Liubovė Sobol ir A. Navalno būstinės Maskvoje vadovas Olegas Stepanovas.

Neliko valdžios nepastebėtas ir A. Navalno inicijuotas „Protingo balsavimo“ projektas, kuriuo siekiama sumažinti valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“ atstovaujančių deputatų skaičių. Projekto svetainė buvo užblokuota ir dingo iš „Yandex“ paieškos, o programa veikia nestabiliai.

„Manau, kad tiesiog negalima eiti į šiuos nesąžiningus rinkimus ir juose balsuoti“, – įsitikinusi Irina Kalmykova.

– Irina, ar stebite su rinkimais susijusią situaciją Rusijoje, ir ką apie tai manote?

– Rinkimų dieną mūsiškiai surengs akciją prie Rusijos ambasados Vilniuje. Beje, tarp jų bus ir ką tik į Lietuvą atvykusių rusų.

O kalbant apie rinkimus, visi juk suprantame, kokie gali būti rinkimai užgrobtoje šalyje, kurioje nėra nė vienos partijos, išskyrus „Vieningąją Rusiją“? Visa kita yra jos padaliniai. Kokie dar rinkimai? Aš apskritai nemanau, kad tokioje šalyje įmanoma surengti kokius nors rinkimus. Viskas lygiai taip pat, kaip buvo Sovietų Sąjungoje. Taip, kai kurie kandidatai praleidžiami, bet jų vienetai ir tik tam, kad atrodytų, jog kažkas daroma.

Bet tai daroma tik dėl varnelės, tik tam, kad žmonės manytų, jog gali kažko pasiekti. Tačiau iš tikrųjų jokių rinkimų nėra, o visos tos partijos tėra viena partija – „Vieningoji Rusija“. Visa tai tik tam, kad Europa manytų, jog šalyje egzistuoja bent kokia demokratija, ir viskas.

– O iš tiesų yra taip, kad tikrosios opozicinės partijos neregistruojamos, o savarankiškai save išsikėlę kandidatai prie rinkimų taip pat neprileidžiami.

– Tai tiesiog kažkokia profanacija, iš tikrųjų ten niekas nepraeina. Net tas pats Vladimiras Žirinovskis – jei jis ir pasako kokį žodį, tai daro tyčia, norėdamas parodyti, kad Rusijoje neva yra tokių, kurie oficialiai priešinasi valdžiai. Bet tai netiesa. Už kadro jis taip pat spaudžia ranką Vladimirui Putinui.

– Ir taip pat balsuoja už visus jo pasiūlymus…

– Žinoma, tiesiog norima parodyti žmonėms, kad Dūmoje yra opozicinių partijų, tačiau iš tikrųjų visa tai tėra cirkas, tiesiog cirkas.

– O kaip jums atrodo, A. Navalno „Protingo balsavimo“ iniciatyva sumaišė valdžiai kortas?

– Deja, jokių kortų ji nesumaišys. Šiuose rinkimuose jie nieko nepraleis, visa tai beprasmiška. Visada sakiau, kad dalyvaudami tokiuose rinkimuose tik dar kartą parodome, kad tikime šia valdžia. Aš manau, kad tiesiog negalima eiti į šiuos nesąžiningus rinkimus ir juose balsuoti.

– Tačiau net ir tokiu atveju kitą dieną po rinkimų CRK pirmininkė Ela Panfilova iš televizijos ekrano pareikš, kad rinkimuose dalyvavo ir balsavo 50 proc. Rusijos piliečių.

– Oi ne, ji pasakys, kad dalyvavo ir balsavo 148 procentai – jie bet ką pasakys, juk taip būdavo ir anksčiau. Visa tai jau iš anksto įrašyta.

– O kokia tuomet išeitis iš tokios situacijos? Ar ji apskritai yra?

– Apskritai Rusijoje būtina pakeisti valdžią, kol jos nepakeisime, nieko nebus.

Manau, kad Rusija turėtų skilti. Skilti, tai reiškia paleisti Totoriją ir kitas šalis, Kaukazą. Visos šios šalys buvo priverstinai įtrauktos į Rusijos sudėtį ir joje laikomos prievarta. Turime juos paleisti ir ramiai tvarkytis Moskovijoje. Kitos išeities nematau.

Kalbant apie aktyvistus Rusijoje, V. Putinas taip viską suėmė į savo kumštį, tiek resursų metė, kad žmonės tiesiog bijo išeiti ir kažką daryti. Mums reikia, manau, visuotinio streiko, kad viskas vienu metu sustotų – visos gamyklos, fabrikai.

– Baltarusiai taip pat turėjo tokią idėją – surengti visuotinį streiką, ir nors jie buvo pakankamai vieningi, ši iniciatyva nedavė jokių rezultatų. Kaip manote, ar tai Rusijoje realu?

– Ne, nerealu. Ten kiekvienam žmogui priskirta po tris OMON pareigūnus. Tai naujoji Šiaurės Korėja, kitaip nepavadinsi.

– O žmonės už idėją, kaip po A. Navalno sulaikymo, dar gali išeiti į gatves?

– Idėjiniai žmonės jau išnyko, jų tiek mažai, ir jie taip užspausti, kad nebėra kam išeiti. Nebent į gatves išeis valstiečiai, paprasti žmonės, jei tik jie kaip nors supras, kad taip gyventi nebeįmanoma. Tada gali būti ir kraujas pralietas. O kol taip neįvyks, nieko nebus.

– Taikiu keliu pasiekti permainų jau nebesitikite?

– Aš nesitikiu taikių permainų – jų buvo galima tikėtis 2012 m., kai gegužės 6 d. prasidėjo „Occupy“, ir jei opozicijos lyderiai būtų palaikę „Occupy“, tai galėjo išaugti į Maidaną, tada gal būtų kažkas pavykę. Tuo metu valdžia nebuvo pasiruošusi, ji persigando.

Tačiau paaiškėjo, kad Aleksejų Navalną ir Sergejų Udalcovą parai sulaikė, o Borisas Nemcovas išvyko atostogų. O paprastų aktyvių piliečių nėra tiek daug, kad jie tokius dalykus palaikytų. Ksiuša Sobčak bandė ten kažką daryti, tačiau darė tai vien dėl akių.

O dabar V. Putinas įsitvirtino visiems laikams. Į Lietuvą atvyksta jaunimas iš Rusijos, pabėgėliai, ir pasakoja, kad ten nieko negalima padaryti. Iš principo dabar ir bėga mažiau, ir ne todėl, kad sunku pabėgti, o todėl, kad nebeliko idėjinių žmonių, tokių, kokie buvo 2012–2013 metais, kai mes rengėme akcijas.

Ir valdžią jis užgrobė ne tik Rusijoje – jau visame pasaulyje sėdi jo „štirlicai“. Nenuostabu, kad jie perkasi kitų šalių pilietybę, įsigyja ten būstus ir visa kita. Jie siurbia pinigus iš Rusijos, o Europa tų pinigų neatsisako.

– Irina, jūs jau penkerius metus gyvenate Lietuvoje, kaip klostosi jūsų gyvenimas?

– Po patirto streso aš daug sergu, turiu antrą invalidumo grupę, negaliu dirbti. O šiaip man labai patinka Lietuvoje, patinka gamta, miestas, žmonės man čia nešykšti dėmesio. Net nežinau, kuo nusipelniau tokio dėmesio.

– Ar gaunate kokią nors pagalbą iš organizacijų, valstybės?

– Iš organizacijų negaunu, mūsų pabėgėliai man labai padeda, jie manęs nepalieka, padeda ir draugai lietuviai, su kuriais čia susipažinau. O į organizacijas jokias nesikreipiau. Lietuva man moka 200 eurų, dar 70 eurų skiriama socialiniam darbuotojui, kuris man padeda nusipirkti produktų, nueina į parduotuvę.

Taip, kažkada mes organizavome Rusijos Europos judėjimą ir tas branduolys yra išlikęs. Bet atvyksta naujų rusų, neseniai atvyko Vladimiras Jegorovas, beje, jis pas mane apsistojo, man padeda.

Pavyzdžiui, baltarusiai turi savo „baltarusių namus“, o rusams niekas nieko neorganizuoja. Niekas nenori mūsų niekur įsileisti, nes „mažai tikėjimo – daug štirlicų“, tai reiškia, kad pralenda tokie, kurie visur lenda, aš juos štirlicais vadinu. Patys KGB, o dedasi aktyvistais.

Labai norėčiau Lietuvoje surengti parodą apie protesto judėjimą Rusijoje. Jie atsiuntė man nuostabių knygų, pavyzdžiui, knygą apie „Nemcovo tiltą“, nes juk ten kiekvieną dieną stovi žmonės, o šioje knygoje surinkti visi plakatai, su kuriais žmonės ten ateina. Turiu ženkliukų, marškinėlių, lipdukų, surinktų įvairiuose protesto maršuose.

Be to, turiu knygą „Protesto anatomija“, ant kurios pasirašę visi – ir Borisas Nemcovas, ir Lija Achedžakova, ir Nadežda Savčenko. Labai daug mūsų pilietinių aktyvistų parašų. Taip pat turiu knygą apie protestuose dalyvaujančias moteris. Ir man labai malonu, kad ten rašoma ir apie mano dukrą.

– Tikiuosi, ir apie jus ten rašoma?

– Taip, esu paminėta ir net ne kartą, tik aš apie save nekalbu, bet man labai smagu, kad šalia manęs paminėta ir mano dukra.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt