Pasaulyje

2021.09.18 22:17

Maža šalis drįsta garsiai sakyti tai, ką kiti tik galvoja, – Tadžikija aršiai kritikuoja Talibaną

Bruce Pannier, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.09.18 22:17

Neįtikėtinai trumpas laiko tarpas, per kurį Talibanas perėmė didesnės Afganistano dalies kontrolę po to, kai iš šalies pradėjo trauktis užsienio pajėgos, kiek suglumino Afganistano kaimynus.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Visi jie neabejotinai svarstė galimybę, kad minėta kovotojų grupuotė gali užgrobti valdžią šalyje, tačiau kur kas greičiau, nei tikėjosi, jiems teko viešai pareikšti, kokia bus jų politika Talibano valdomo Afganistano atžvilgiu.

Dažniausiai jų pasisakymuose buvo teigiama, kad Talibano vadovavimas Afganistane yra realybė, o kaimyninės šalys yra pasirengusios bent jau kalbėtis su naujaisiais Afganistano lyderiais.

Išskyrus Tadžikiją.

Ne vienerius metus Talibaną rėmęs Pakistanas aiškiai palankiai įvertino grupuotės sėkmę Afganistane.

Kinija, Iranas, Uzbekija ir Turkmėnija pripažino negalintys pakeisti Afganistano vidaus politikos ir išreiškė viltį, kad tam tikras bendradarbiavimas su Talibanu gali būti įmanomas.

Tačiau Tadžikijos valdžia laikosi kiek kitokios pozicijos ir tai kelia klausimų, kodėl Tadžikijos prezidentas Emomali Rahmonas ir jo Vyriausybė ir toliau atvirai demonstruoja priešiškumą Talibano Vyriausybei Afganistane.

Pirmiausia, vertėtų prisiminti, kad E. Rahmonas buvo Tadžikijos lyderis ir daugiau kaip prieš 20 metų, kai Talibanas kontroliavo didžiąją dalį Afganistano.

Nė vienas kitas dabartinis Afganistano kaimyninių šalių lyderių nebuvo valdžioje, kai 2001 m. JAV vadovaujamos karinės invazijos metu Talibanas buvo nuverstas.

E. Rahmonas rėmė etninių tadžikų vadovaujamą grupuotę, kuri dešimtojo dešimtmečio pabaigoje kovojo su Talibanu Afganistane, ir dabar išreiškė moralinį palaikymą etniniams tadžikams Afganistane, įskaitant ir Pandžšyro slėnyje įsitvirtinusią grupuotę, kuri ir toliau priešinasi talibams.

Afganistane gyvena nemažai etninių tadžikų – jie sudaro apie 25 proc. visų šalies gyventojų – o Tadžikijos gyventojai jaučia jiems prielankumą.

To nebūtų galima pasakyti apie jokią kitą su Afganistanu besiribojančią valstybę.

Tiesą sakant, E. Rahmono viešas susirūpinimas Afganistane gyvenančiais tadžikais pelnė šiaip itin nepopuliariam Tadžikijos lyderiui šalies visuomenės palaikymą, o tai labai svarbi detalė, ypač turint omenyje tai, kad jis ketina savo įpėdiniu prezidento poste įvardinti vyriausiąjį sūnų Rustamą.

Tadžikijos pilietinis karas

Yra dar viena priežastis, dėl kurios E. Rahmono Vyriausybei būtų sunku viešai bendrauti su Talibanu.

1992–1997 m. vykusio Tadžikijos pilietinio karo metu Tadžikijos islamo renesanso partija (TIRP) buvo pagrindinė grupuotė prieš Tadžikijos Vyriausybę kovojusių jėgų aljanse. Karas baigėsi taikos susitarimu, numatančiu, kad 30 procentų pareigų Vyriausybėje turi užimti prieš ją kovojusių jėgų atstovai. TIRP buvo įteisinta ir tapo antra pagal dydį partija Tadžikijoje po E. Rahmono Tadžikijos liaudies demokratų partijos.

Be to, TIRP potencialiai buvo didžiausia grėsmė stiprėjančiai E. Rahmono valdžiai, kol 2015 m. rugsėjį, po ilgus metus trukusio spaudimo TIRP ir jos vadovybei bei nuolat mažinamo jos atstovams skirtų vietų valstybinėse įstaigose skaičiaus, Vyriausybė pasinaudojo keistu ir neaiškiu incidentu, susijusiu su aukštu Gynybos ministerijos pareigūnu, kad apkaltintų TIRP bandžius įvykdyti perversmą. TIRP netrukus buvo paskelbta ekstremistine grupuote ir jos veikla Tadžikijoje uždrausta.

TIRP yra islamu paremta politinė partija, tačiau kur kas nuosaikesnė nei Talibanas.

Sunku būtų įsivaizduoti, kaip Tadžikijos Vyriausybė galėtų užmegzti ryšius su Talibanu (jau nekalbant apie Talibano Vyriausybės pripažinimą), tuo pat metu toliau persekiodama ir represuodama TIRP narius.

Be to, Tadžikijos vyriausiasis islamo dvasininkas Saidmukarramas Abdulkodirzoda rugsėjo 11 d. interviu valstybinei naujienų agentūrai „Khovar“ aiškiai pasakė, kad apie santykių su Talibanu gerinimą negali būti jokios kalbos.

„Islamas grįstas užuojauta ir brolyste, – sakė S. Abdulkodirzoda. – Tačiau šiandien Talibanu vadinamas teroristinis judėjimas save skelbia islamo valstybe ir vykdo moterų, vaikų bei savo brolių egzekucijas.“

S. Abdulkodirzoda nevyniojo žodžių į vatą, o kadangi Vyriausybė kruopščiai tikrina visų aukščiausių Tadžikistano dvasininkų lojalumą, jo pozicija gali būti laikoma Vyriausybės pozicija.

Pagrindinis klausimas čia yra tai, kaip E. Rahmonas ir jo Vyriausybė gali sau leisti taip drąsiai kritikuoti Talibaną.

Atsakyti į jį nėra taip paprasta.

Pagal teritoriją Tadžikija yra mažiausia iš Afganistano kaimynių ir ekonomiškai skurdžiausia.

Tadžikijos karinės pajėgos nėra didelės, tačiau valstybė jau ne vienus metus yra užsitikrinusi kur kas galingesnių šalių paramą.

Rusija yra didžiausia ginklų tiekėja Tadžikijai, tačiau jau daugiau nei dešimtmetį Kinija vis didina pagalbą šalies ginkluotosioms pajėgoms. Be to, JAV, NATO, Europos Sąjunga ir ESBO jei ir netiekia ginkluotės, tai padeda pinigais ir įranga pasienio postams, aprūpina stebėjimo įranga, žieminiais ir vasariniais drabužiais, visureigiais ir kitais panašiais daiktais.

Mažai tikėtina, kad viso to pakaktų atgrasyti Talibaną ar, kas dar svarbiau Tadžikijai, petys petin su juo kovojančias neretai iš Tadžikijos kilusias ekstremistines grupuotes.

Ir panašu, kad E. Rahmonas visa tai puikiai žino.

Nedaug šalių sveikino Talibano atėjimą į valdžią Afganistane. Oficialiuose pareiškimuose spaudai neretai juntamos fatališkos nuotaikos dėl to, kaip susiklostė įvykiai, tačiau juose būtų sunku įžvelgti didesnį entuziazmą, susijusį su tuo, kas nutiko po gegužės 1 d., kai prasidėjo JAV vadovaujamų užsienio pajėgų pasitraukimas iš šalies.

Nėra abejonių, kad Tadžikijos Vyriausybė garsiai sako tai, ką daugelio šalių valdžia galvoja.

Paulas Stronski iš „Carnegie“ apie tai užsimena neseniai pasirodžiusioje Medžliso tinklalaidėje, teigdamas, kad Tadžikija atstovauja kitų šalių nuomonei.

Tadžikijos politikos ekspertas Khairullo Mirsaidovas su tuo sutinka. „E. Rahmonas negalėjo padaryti tokio pareiškimo, negavęs Rusijos palaiminimo. Dabar, kai JAV pasitraukė iš šio regiono, Rusija nenori visiškai perleisti Afganistano į Pakistano rankas, – sakė jis RFE / RL Tadžikijos tarnybai. – Be to, tai suteikia E. Rahmonui galimybę išnaudoti šią temą šalies viduje ir suartėti su savo žmonėmis.“

Rusija yra Tadžikijoje įkūrusi karinę bazę, o Kinija rytinėje šalies dalyje turi nedidelį karinį postą.

Tiek Maskva, tiek Pekinas teigė esą įsitikinę, kad su Talibanu įmanoma bendradarbiauti, tačiau abi valstybės yra susirūpinusios dėl savo piliečių, kurie šiuo metu yra Afganistane ir kovoja talibų gretose.

Yra ir daugiau šalių, kurių piliečių liko Afganistane, ir tų valstybių vyriausybės turi į tai atsižvelgti, komentuodamos įvykius šalyje.

Rugpjūčio 25 d. susitikęs su Pakistano užsienio reikalų ministru Shahu Mahmoodu Qureshi E. Rahmonas sakė, kad Tadžikija nepripažins jokios neįtraukios Afganistano Vyriausybės, ir konkrečiai paminėjo, kad tikisi jog, ją sudarant, bus įtraukti ir etniniai tadžikai.

Kitą dieną Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pakvietė E. Rahmoną atvykti į Paryžių.

Tai rodo, kad, atvirai priešinantis Talibano valdžiai Afganistane, galima gauti tam tikrų dividendų, ir panašu, kad E. Rahmonas tai vertina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt