Pasaulyje

2021.09.17 05:30

Pratybos baigėsi, bet nerimas išlieka: „Zapad 2021“ pasekmių Vakarams teks palaukti

Julius Palaima, LRT.lt2021.09.17 05:30

Nerimą kėlę „Zapad 2021“ kariniai manevrai Lietuvos pašonėje aprimo, užsibaigus pratybų aktyviajai fazei. Ekspertų nuomone, veiksmai dar kartą parodė Rusijos ir Baltarusijos ambicijas pasėti nerimo Vakarams. Dėl kaimyninių valstybių atsitvėrimo tylos siena sužinoti tikrąsias pratybų intencijas prireiks laiko, o baimių kelia ir tai, kad Baltarusijoje gali likti ir rusų karių.

Pratybos „Zapad“ ir vėl buvo apgaubtos savotišku paslapties šydu: nebuvo visiškai aišku, kiek karių ir technikos dalyvavo jose ir kokios konkrečios operacijos ir taktinės schemos buvo simuliuojamos.

Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Junusas-Bekas Jevkurovas po pratybų džiaugėsi „Zapad 2021“ „sėkme“ .

„Zapad 2021“ parodė, kad galime operatyviai sukurti galingas kombinuotų ginklų grupes, planuoti kovos veiksmus bet kuria kryptimi, sustabdyti bet kokią agresiją ir ryžtingai smogti bet kuriam priešui“, – rašoma gynybos ministro pavaduotojo pranešime.

Karinius veiksmus stebėjo ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, lankęsis Žemutinio Naugardo regione.

Ten jam buvo demonstruojami kovos robotai, pėstininkų kovos mašinos B-19 ir dronai.

Skaičiuojama, kad Baltarusijos teritorijoje pratybose dalyvavo 12,8 tūkstančio karių, o Rusijos karių čia buvo iki 2,5 tūkstančio.

Pratybose apsilankė ir du karinininkai iš Lietuvos, kartu su Europos saugumo ir bendradarbiavo organizacijos (ESBO) atstovu.

Pavojingų signalų per pratybas buvo užfiksuota ir dėl Rusijos karo laivų, jie „galimai plaukė“ netoli Klaipėdos, visgi vėliau paaiškėjo, kad tai buvo apgaulė, siųsti klaidingi signalai.

Politologai ir saugumo ekspertai mano, kad tokia Rusijos ir Baltarusijos „paslapties tradicija“ nereikėtų stebėtis, o daug ką apie vykusias pratybas ir jose dalyvavusių valstybių intencijas parodys ir tai, kokius veiksmus po pratybų atliks Vakarams oponuojanti pusė.

Tiesioginės grėsmės Vakarams nebuvo?

Strateginių ir tarptautinių studijų centro (angl. Center for Strategic and International Studies, CSIS) analitikas Andrew Lohsenas tikino, kad pratybos „Zapad 2021“ tiesioginės grėsmės Vakarams nesukėlė.

„Maskva tokias vertybes demonstruoja kaip savotišką „atgrasymo politiką“ Vakarų ambicijoms. Vašingtono, Briuselio ir Baltijos šalių sostinėms reikėtų į tai nereaguoti“, – LRT.lt sakė CSIS ekspertas.

Tarptautinio gynybos ir saugumo centro Estijoje (ICDS) tyrėjas Kalevas Stoicescu patikino, kad „Zapad 2021“ pratybomis Rusija ir jos sąjungininkės toliau bando matuotis savo raumenis galimo konflikto su NATO kontekste.

„Rusija tebėra grėsmė, ją taip įžvelgia ir NATO. „Zapad“ karinės pratybos bėgant laikui tampa vis didesnės ir agresyvesnės (ypač nuo 2009 metų). Rusija siekia išbandyti „savo taktiką ir doktriną“ Vakarų kryptimi, kaip tai darė Sirijoje. Šių pratybų esmė išlieka ta, kad bandoma ištestuoti pagrindinius karinius elementus, siekiant įvertinti save visos apimties konflikto veiksmuose su NATO nuo Arkties iki Juodosios jūros“, – aiškino K. Stoicescu.

„Zapad“ pratybos iš esmės Vakarams nėra grėsmė, bet nėra pateikiama aiškios informacijos apie Rusijos karines galimybes. Tai, aišku, yra vienos didžiausių Rusijos organizuotų karinių pratybų ir, deja, Rusija nusprendė pažeisti tarptautines normas ir pasitikėjimu grįstas priemones, neleisdama Vakarų stebėtojams jų deramai įvertinti“, – kalbėjo Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Europos, Eurazijos ir Arkties padalinio viceprezidentė Heather Conley.

Kaip priduria ICDS centro jaunesnysis analitikas Kaarelis Kullamaa, didelės grėsmės „Zapad 2021“ nesukėlė, o pačios pratybos pernelyg nesiskyrė nuo organizuotų 2017 metais.

„Kalbant apie „Zapad-2021“ ir „Zapad-2017“ pratybas, pagrindinis skirtumas yra tas, kad šiais metais pratybų masiškumas buvo gerokai išpūstas Rusijos, nei kad buvo anksčiau. Šiemet Rusija skelbė, kad pratybose dalyvauja 200 tūkstančių karių, o 2017-aisiais – 17,7 tūkstančio, nors Vakarai tuomet pranešė, kad jose veikiausiai veikė 65–70 tūkstančių karių“, – LRT.lt tikino K. Kullamaa.

Pratybų fone spręsta sąjunginės valstybės ateitis

Šiųmetinės pratybos „Zapad“, pasak kalbintų saugumo ekspertų, taip pat parodė aiškias Maskvos ir Minsko intencijas tęsti glaudesnį bendradarbiavimą ir eiti link galutinio integracijos taško.

„Tai parodo ir tai, kad vyko jungtinis Ministrų tarybos susitikimas, jame buvo sutarta dėl 10 integracijos programų. Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka taip pat pažadėjo iš Rusijos nusipirkti karinės technikos, įskaitant ir oro gynybos sistemas S-400, už daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių (847 mln. eurų)“, – aiškino ICDS centro Estijoje tyrėjas K. Stoicescu.

Pasak CSIS atstovės H. Conley, Baltarusijos ir Rusijos glaudesnį suokalbį „Zapad“ fone galima sieti ir su gana sudėtinga Baltarusijos autoritaro A. Lukašenkos situacija.

„Pagrindinis dalykas tarp „Zapad 2021“ ir „Zapad 2017“ yra tas, kad seniau A. Lukašenka galėjo palaikyti bent minimalų suverenumo lygmenį. 2021 metais Baltarusijos diktatorius atiduoda šalies suverenitetą Maskvai, kad ši jį ir toliau remtų. Po rugsėjo 9-ąją dieną įvykusio Vladimiro Putino ir A. Lukašenkos susitikimo turėsime laukti ir vertinti, ar Rusijos kariai ir technika liks Baltarusijos teritorijoje. Tai galimai paveiks ir NATO požiūrį ateityje“, – kalbėjo H. Conley.

Panašų požiūrį išreiškė ir H. Conley kolega iš CSIS A. Lohsonas: „Ryšių su Rusija palaikymas yra kritiškai svarbus A. Lukašenkai. Turėtume ko nors panašaus tikėtis ir ateityje, kai nusilpusi Baltarusija leis Rusijai patraukti savo karius ir karinę techniką arčiau NATO valstybių sienų.“

„Bent jau kariniame lygmenyje bendradarbiavimas tapo glaudesnis. Nemažai Baltarusijos pareigūnų studijavo ar yra mokęsi Rusijos kariniuose institutuose, yra išlaikę asmeninius ryšius. Taip pat Rusija ir Baltarusija yra nutarusios statyti tris karines bazes: vieną Baltarusijos Gardino srityje, kitą Rusijos Kaliningrado teritorijoje ir dar vieną Žemutiniame Naugarde“, – apie Baltarusijos ir Rusijos karinį „ryšį“ aiškino ICDS jaunesnysis tyrėjas K. Kullamaa.

Pažeidinėjo Vienos nutarimo sąlygas

Kaip ir prieš tai buvusiose „Zapad 2021“ pratybose neapsieita be prieštaringų vertinimų ir tarptautinių normų pažeidimų.

„Žvelgiant bendrai, karinės pratybos yra išties logiška galimybė valstybėms išbandyti naujas koncepcijas ir pasižiūrėti karinę parengtį, siekiant atremti tam tikras grėsmes, bet jos gali būti destabilizuojančios, kai kaimyninės valstybės nėra deramai informuotos apie galimus veiksmus. Maskva vėl ignoravo 2011 metais įteisintą Vienos dokumentą, taip keldama papildomo nerimo, ir sukūrė terpę pavojingiems nesusipratimams“, – aiškino CSIS analitikas A. Lohsenas.

Jis pridūrė, kad toks „požiūris“ be jokios abejonės yra parankus Kremliui.

„Tai tik didina viziją, kad Rusija tebėra svarbus žaidėjas regione, į kurio interesus turėtų būti atsižvelgta, taip pat parodo, kad Rusijai nėra svarbios tarptautinės tvarkos normos. Be abejo, tai padeda ir glaistyti situaciją, kaip NATO valstybės reaguoja į pajėgų sutelkimus“, – pridūrė CSIS ekspertas A. Lohsenas.

Buvęs Estijos užsienio reikalų ir gynybos ministerijos, o dabar ICDS analitikas K. Stoicescu LRT.lt teigė nesistebintis, kad tokiais būdais Rusija provokuoja nerimą ir baimę.

„Paralelinis „Zapad 2021“ pratybų tikslas ir yra sėti nerimą ir baimę, įskaitant ir tai, kad siekiama įvertinti savo karinius pajėgumus. Tik 6,4 tūkst. Rusijos karių iš Gynybos ministerijos deklaruotų 200 tūkst. yra deklaruoti pagal 2011 m. Vienos sutartį. Kur pradingo likę 193,6 tūkstančio? Ar jie nedalyvauja misijoje Rusijoje ar Baltarusijoje, kuri turėtų būti pagal Vienos sutarties taisykles?“ – apie situaciją kalbėjo K. Stoicescu.

Pasak jo, nebuvo deramai deklaruoti ir karinės technikos skaičiai: „760 šarvuočių ir 80 naikintuvų bei sraigtasparnių. Tai visvien būtų nepaprastai žemi skaičiai, net jei didžioji dalis „Zapad“ pratybose dalyvaujančių karių keliautų pėsčiomis ar žirgais.“

„Zapad 2021“ intencijas parodys tik laikas

Nepaisant to, kad karinės pratybos „Zapad 2021“ praėjo gana tyliai, ekspertų nuomone, tikrųjų šio įvykio atgarsių gali tekti palaukti.

„Tikrai prireiks laiko deramai įvertinti tiek pačias pratybas, tiek ir po jų einančius veiksmus. „Zapad“ yra iš anksto planuotos karinės pratybos. Kadangi Rusija elgėsi neskaidriai tiek slėpdama tikruosius veiksmus, tiek neįsileisdama Vakarų šalių stebėtojų, tokios pratybos tikrai tampa neprognozuojamos ir problemiškos. Neverta pamiršti ir to, ką Rusija darė pavasarį pasienyje su Ukraina, tada buvo sukurta nerimo ir netikrumo dėl jų intencijų aura“, – kalbėjo CSIS Europos, Eurazijos ir Arkties programos viceprezidentė H. Conley.

K. Stoicescu iš Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) Estijoje tikino, kad Kremlius ir toliau pademonstravo intencijas provokuoti ir eskaluoti konfliktus.

„Jie taip pat aiškiai išreiškė savo slaptumo ir apgaulės politiką, kuri gali sukelti dar daugiau įtarimų ir nežinios“, – teigė ekspertas.

K. Stoicescu kolegos iš ICDS K. Kullamaa`os nuomone, „Zapad“ pratybos toliau išlieka Kremliaus ideologiniu įrankiu prieš Vakarus.

„Zapad“ pratybos „išlieka Maskvos ideologiniu mechanizmu. Kremliaus tikslu išlieka siekis paminti Vakarų principus, paremtus liberalia demokratine santvarka ir tarptautinės teisės legitimumu, jie siekia dominuoti. Taip pat siekiama, kad Vakarai būtų vaizduojami kaip „priešai“. Kremlius naudoja tiek konvencinius, tiek hibridinius metodus, o tokios pratybos, kaip „Zapad 2021“, prisideda prie „kovos už galią“, siekiant pasiųsti žinutę apie Rusijos karinius pajėgumus“, – aiškino ICDS jaunesnysis tyrėjas K. Kullamaa.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt