Pasaulyje

2021.09.15 13:49

Kremlius kiršina kaimynus – kalba, kad lenkai domisi atominės elektrinės Kaliningrade statyba

LRT.lt2021.09.15 13:49

Kai liepos mėnesį suveikus automatinei apsaugos sistemai buvo išjungtas pirmasis Astravo AE energijos blokas, Kremliui palanki žiniasklaida ne gilinosi į to priežastis, o žėrė kaltinimus Europos Sąjungai, teigiama iniciatyvos DebunkEU.org pranešime žiniasklaidai. Be to, skleistos žinutes, kad „neracionalių“ Lietuvos sprendimų nepalaiko net artimiausios sąjungininkės.

Liepą daugiausia dėmesio buvo sutelkta į Baltijos šalių tarpusavio santykius jų pozicijos dėl Astravo AE kontekste, teigia tyrėjai. Anot DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, kartoti Rusijos vyriausybės remiamos žiniasklaidos seniai naudojami naratyvai, kad Baltijos šalys nėra vieningos, o Lietuva spaudžia kaimynes priešintis Astravo AE.

„Šių žinučių tikslas – pabrėžti net mažiausią nesutarimą tarp Baltijos šalių ir sukurti įspūdį, kad jos esą riejasi dėl bendros pozicijos šiuo klausimu”, – sako ekspertas.

Pranešime teigiama, kad Rusijos Vyriausybės žiniasklaida jau kuris laikas bando įtikinti skaitytojus, kad Lietuvos Vyriausybės priimti sprendimai dėl Astravo AE keliamų grėsmių nesulaukia net ir artimiausių sąjungininkių pasitikėjimo.

„Siekiama sukurti įspūdį, neva Estija ir Latvija nesiruošia pritarti neracionaliems Lietuvos užmojams. Ši žinutė ypač intensyviai kartota Lietuvos energetikos ir Latvijos ekonomikos ministrų susitikimo kontekste – nors abu politikai sutarė dėl Astravo AE keliamos grėsmės, sprendimas dėl techninio apribojimų įgyvendinimo pasiektas nebuvo. Taigi, net mažiausias nesutarimas yra vaizduojamas kaip rimtas Baltijos šalių konfliktas“, – sako A. Kazlauskas.

DebunkEU.org duomenimis, panaši tendencija išryškėjo ir Lietuvos-Lenkijos santykių kontekste. Pasak A. Kazlausko, plito žinutės, kad Lenkija, neva parodydama susidomėjimą Baltyjsko AE projektu Kaliningrade, veikia Lietuvai už nugaros.

„Tiesa, vėliau Lenkijos atstovai šią informaciją paneigė – išaiškėjo, kad ši žinutė buvo išplatinta privačios iniciatyvos ir, tikriausiai, ne be Kremliaus žinios. Tokie bandymai manipuliuoti informacija gali būti traktuojami kaip bandymas diskredituoti Lietuvos norą sustabdyti nesaugios Astravo AE veikimą parodant, kad esą net artimiausi sąjungininkai ieško alternatyvių elektros tiekėjų“, – sako analitikas.

Dezinformacija reguliariai skleidžiama ir apie Baltijos valstybių siekį atsijungti nuo sovietinio BRELL elektros žiedo, teigia DebunkEU.org atstovai. Pasak A. Kazlausko, bandoma pabrėžti, jog Baltijos valstybės negali sau leisti eliminuoti Astravo AE elektros ir atsijungti nuo bendro elektros tinklo, nes yra pernelyg stipriai priklausomos nuo elektros importo iš Rusijos ir Baltarusijos. Nutylimas argumentas, nutylima, kad būtent dėl šios priklausomybės nuo nepatikimų elektros tiekėjų ir kyla siekis persijungti prie patikimesnių elektros šaltinių Vakaruose.

Analizė atskleidė, kad daugiausiai dėmesio prokremliškoje žiniasklaidoje sulaukė Lietuvos premjerės Ingridos Šimonytės susitikimas su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu Ukrainos reformų konferencijoje, kurioje kelis kartus pabrėžtas Kijevo sprendimas atsisakyti pirkti elektros energiją iš Astravo AE.

„Skelbta, kad sprendimas buvo priimtas tik Lietuvos ir Ukrainos premjerų susitikimo metu. Kai kurie šaltiniai pašaipiai pabrėžė, kad abi valstybės sutarė vengti neva „pavojingų“ elektros tiekėjų“, – teigia A. Kazlauskas.

Dar viena dezinformacijos banga pastebėta liepos 12 d., kuomet suveikus automatinei saugumo sistemai, pirmasis Astravo AE maitinimo blokas vėl atsijungė nuo tinklo.

„Nors daugelis prokremliškų kanalų išplatino šią žinutę, tačiau niekas nesiėmė giliau analizuoti to priežasčių. Kai kuriuose šaltiniuose buvo pastebėta net priešinga tendencija, pridedant su incidentu nesusijusios informacijos pastraipas, kuriose Europos politikų reiškiamas susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo buvo įvardinamas, kaip veidmainiškumo ir dvigubų standartų taikymo išraiška“, – teigia DebunkEU.org analitikas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.