Pasaulyje

2021.09.14 22:05

Ar Rusijos–Baltarusijos sąjunga reali: Lukašenka kalba apie brolybę, bet Putinas neturi kuo puikuotis

Tony Wesolowsky, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.09.14 22:05

Po rugsėjo 9 d. Maskvoje įvykusio Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir Aliaksandro Lukašenkos susitikimo klausimų liko daugiau nei buvo pateikta atsakymų.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Penktą kartą šiais metais susitikę akis į akį jiedu kalbėjo apie tolesnius ekonominius, energetinius ir karinius planus, siekiant glaudesnės Baltarusijos ir Rusijos integracijos, tačiau jų nurodomi rezultatai dažnai neatitinka prognozių ir daugeliu atvejų lieka neaiškūs, o konkrečios detalės dažniausiai taip ir nebūna pateiktos arba lieka tolimesnių derybų objektas.

Štai penkios šiais metais vykusių susitikimų išdavos.

1. Neaiški sąjungos būsena

Buvo tikimasi, kad V. Putinas ir A. Lukašenka pasirašys visą virtinę „gairių“ – pagrindinius Sąjunginės valstybės sutarties, kurią abi šalys pasirašė dar 1999 m. ir dėl kurios nuo to laiko vis dar tebesidera, įgyvendinimo dokumentus. Nuo 1994 m. Baltarusiją valdantis A. Lukašenka visą tą laiką demonstruoja atsargumą, o gal ir gudrumą, matyt, baimindamasis, kad sutikęs su gilesne integracija liks tik dar vieno regiono gubernatoriumi Maskvos valdomoje supervalstybėje.

Tačiau dabar, kai dėl pergalės daugelio suklastotais laikomuose 2020 m. rugpjūčio mėnesio prezidento rinkimuose ir po to vykusio žiauraus susidorojimo su Baltarusijos demokratiniu judėjimu, A. Lukašenka pasijuto labiau ignoruojamas tarptautinės bendruomenės nei bet kada anksčiau, jis, panašu, galų gale pribrendo susitarimui. Dėl Vakarų sankcijų ir visuotinio pasmerkimo jis tapo dar labiau priklausomas nuo Kremliaus, o tai galimai leido V. Putinui reikalauti griežtesnių sąlygų, kurios, kaip baiminasi baltarusiai, turėtų neigiamos įtakos šalies suverenitetui.

Dar prieš prasidedant deryboms Maskvoje – nemažai pasako ir tai, kad nė vienas iš penkių susitikimų nebuvo surengtas Minske – Baltarusijos ambasadorius Rusijoje Uladzimeras Siamaška sakė, kad visi 28 pagrindinį veiksmų planą nusakantys dokumentai gali būti paruošti V. Putinui ir A. Lukašenkai pasirašyti.

Panašūs A. Lukašenkos ir jo pavaldinių pareiškimai anksčiau nepasitvirtino; šis atvejis taip pat netapo išimtimi.

Nebuvo pasirašyti jokie dokumentai, bent jau viešai, nors V. Putinas teigė, kad buvo susitarta dėl visų 28 punktų, taip tarsi pasufleruodamas klausimą, kodėl visgi nebuvo padėti jo ir A. Lukašenkos parašai.

Tačiau po daugiau nei 3 valandas trukusių derybų susitikęs su žiniasklaidos atstovais V. Putinas teigė, kad darbo dar liko. Per daug nedaugžodžiaudamas jis sakė, kad jiedu su A. Lukašenka susitarė dėl šalių makroekonomikos politikos koordinavimo, bendrų mokesčių ir muitų tarifų nustatymo ir kitokios finansinės kontrolės suderinimo.

Kartu su V. Putinu spaudos konferencijoje pasirodęs A. Lukašenka sakė, kad 28 dokumentai gali būti pasirašyti spalio 29 d., t. y. už kelių savaičių, kas leidžia manyti, kad galbūt ne visi nesutarimai buvo išspręsti.

2. Viskas atsiremia į pinigus

Bandymai sutarti dėl bendros Sąjunginės valstybės valiutos, ypač jei tik viena iš šalių turėtų leidimą ją spausdinti, jau kuris laikas yra viena iš pagrindinių kliūčių, pirmiausia turint omenyje tai, kad pinigus spausdinant vien tik Maskvoje, A. Lukašenka taptų dar labiau priklausomas nuo Rusijos, nes liktų be pagrindinio savo galios sverto – grynųjų pinigų.

A. Lukašenka ir V. Putinas sakė, kad prie bendros valiutos klausimo dar teks padirbėti, kas greičiausiai reiškia, kad kol kas šios problemos sprendimas buvo atidėtas į šoną.

„Kai analizavome šią problemą, Rusijos centrinis bankas ir Baltarusijos Respublikos nacionalinis bankas prašė mus kol kas palikti viską taip, kaip yra. Jie sakė, kad nei centriniai bankai, nei mūsų šalys tam dar nepasiruošę“, – A. Lukašenkos žodžius citavo valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

V. Putinas mažai ką tepaaiškino pridurdamas, kad abu centriniai bankai turi „suderinti pinigų valdymo politiką, užtikrinti mokėjimo sistemų integraciją ir informacijos saugumą finansų srityje“.

3. Demonstruojamas energetinis raumuo

V. Putinas ir A. Lukašenka taip pat paskelbė planuojantys integruoti Baltarusijos ir Rusijos energetikos rinkas.

Valdant A. Lukašenkai, pigi nafta ir gamtinės dujos iš Rusijos yra pagrindinis gelbėjimosi ratas Baltarusijos ekonomikai, kuri vis dar didele apimtimi yra valstybinė ir veikia neefektyviai. Maskva tiekė Minskui naftą, neimdama eksporto mokesčio iki pat 2019 m., kai galiausiai Rusija pakeitė mokesčių kodeksą ir šis susitarimas nustojo galioti. Minsko teigimu, dėl šių pakeitimų vien 2019 m. šalis neteko 330 mln. JAV dolerių. Didžioji dalis naftos, kurią Baltarusija gauna iš Rusijos, yra aukštesnėmis kainomis parduodama toliau į Vakarus tokia, kokia yra, arba jau perdirbta.

Dėl susidariusios situacijos 2020 m. pradžioje Rusija pirmą kartą sumažino ir apribojo naftos tiekimą Baltarusijai, todėl A. Lukašenka buvo priverstas ieškoti naujų energetikos partnerių ir sulaukė pirmos naftos siuntos iš Jungtinių Valstijų.

Rugsėjo 9 d. V. Putinas pasiūlė A. Lukašenkai tam tikrų dujų kainų lengvatų ir paskelbė, kad 2022 m. Maskva paliks Baltarusijai nepakitusią gamtinių dujų kainą – 128,5 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų.

„Ir mes net neketiname indeksuoti Baltarusijai kainos, atsižvelgiant į dolerio infliaciją, nors ji ir buvo reikšminga“, – pridūrė V. Putinas.

Tačiau tai toli gražu neatitinka A. Lukašenkos lūkesčių, mat jis įsitikinęs, kad gilesnė integracija pagal Sąjunginės valstybės sutartį turėtų reikšti, jog Baltarusija už energiją moka tiek pat, kiek Rusijos regionai. Su Baltarusija besiribojanti Rusijos Smolensko sritis už dujas moka maždaug perpus pigiau nei Baltarusija.

V. Putinas užsiminė, kad Rusija ir Baltarusija pasirašys dokumentus, sukursiančius vieningą dujų rinką ir leisiančius sudaryti panašius susitarimus dėl naftos ir elektros energijos, tad A. Lukašenka gali tikėtis, kad ateityje energijos kainos Baltarusijai mažės. Tačiau V. Putinas tiksliai nenurodė terminų, tik užsiminė, kad toks susitarimas bus pasirašytas iki 2023 m. gruodžio.

4. Migloti kariniai planai

V. Putinas ir A. Lukašenka taip pat paskelbė planuojantys sukurti „bendrą gynybos erdvę“, tačiau daugiau šių planų nedetalizavo ir konkrečių terminų nenurodė.

Rusija ir Baltarusija jau dabar yra pakankamai glaudžiai susijusios šioje srityje. Jos turi integruotą oro ir priešraketinės gynybos sistemą, taip pat regioninį karinių pajėgų vienetą, kurį sudaro keturios Baltarusijos brigados ir specialiosios pajėgos bei Rusijos 20-oji gvardijos armija. Be to, Baltarusija yra Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) narė.

Šių metų pradžioje Rusijos ir Baltarusijos gynybos ministrai paskelbė apie planus įkurti tris nuolatinius bendrus karinius mokymo centrus – Rusijos Žemutinio Naugardo ir Kaliningrado srityse bei Baltarusijos vakarinėje Gardino srityje, kuri ribojasi su NATO narėmis Lenkija ir Lietuva. Tai įvyko po to, kai ministerijos pirmą kartą pasirašė penkerių metų strateginės partnerystės sutartį.

V. Putinas jau seniai reikalavo nuolatinės oro bazės Baltarusijoje, tad kai kurių analitikų teigimu, mokymo centras Gardine iš esmės galėtų tarnauti šiam tikslui. 2015 metais V. Putinas siūlė sudaryti sandorį dėl Rusijos naikintuvų „Su-27“ bazės, tačiau A. Lukašenka spyriojosi.

Po rugsėjo 9 d. derybų su A. Lukašenka V. Putinas neužsiminė apie kokią nors pažangą karinių bazių klausimu.

Kaip rugsėjo 8 d. pranešė Baltarusijos gynybos ministerija, Rusija atsiuntė keletą naikintuvų „Su-30“ į Vakarų Baltarusijoje įsikūrusį bendrą karinio rengimo centrą, kad galėtų vykdyti bendras misijas ir patruliuoti abiejų šalių pasienyje.

Dar visai neseniai A. Lukašenka kalbėjo apie pasirengimą „prireikus“ pasikviesti Rusijos kariuomenę ginti Baltarusijos ir paskelbė, kad netrukus į šalį bus pristatyta didelė Rusijos karinės technikos siunta.

V. Putinas ir A. Lukašenka susitiko kaip tik tuo metu, kai Rusijoje ir Baltarusijoje prasidėjo kas ketverius metus vykstančios karinės pratybos „Zapad-2021“, išryškinančios Rusijos karinius interesus Baltarusijoje.

5. Dviprasmiški jausmai abiejose pusėse

Be kita ko, A. Lukašenka gavo patikinimą, kad Kremlius artimiausiu metu neketina nutraukti paramos Baltarusijai.

V. Putinas gyrė Baltarusiją teigdamas, kad padėtis šalyje po kelis mėnesius trukusios politinės suirutės „stabilizavosi“. Jis sakė, kad Rusija iki kitų metų pabaigos suteiks Baltarusijai apie 640 mln. JAV dolerių paskolų ir panaikins oro susisiekimo tarp Rusijos ir Baltarusijos apribojimus.

Savo ruožtu A. Lukašenka galbūt norėjo įsiteikti V. Putinui pareikšdamas, kad rusai ir baltarusiai „praktiškai yra viena tauta“. Tačiau panašu, kad jis grįžo namo, neįteikęs V. Putinui susitarimo, kuriuo šis galėtų pasipuikuoti prieš rugsėjo 17–19 d. vyksiančius Rusijos parlamento rinkimus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.