Pasaulyje

2021.09.15 22:14

Nei stebėtojų, nei įrodymų – Kremlius „pasimokė“ ir Dūmos rinkimus sutiks informacijos vakuume

Michael Scollon, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.09.15 22:14

Rinkimus Rusijoje organizuojančios institucijos pastarąjį dešimtmetį visais įmanomais būdais stengėsi demonstruoti rinkimų skaidrumą, visiems besidomintiems siūlydamos vaizdo įrašus iš rinkiminių apylinkių.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Išanalizuoti iš pažiūros begalinę filmuotą medžiagą apie pirmyn atgal zujančius rinkėjus ir rinkimų komisijų narius buvo nuobodus, daug laiko ir pastangų reikalaujantis darbas, tačiau galiausiai bendros interneto entuziastų ir opozicijos aktyvistų pastangos davė vaisių.

2018 metų prezidento rinkimų metu filmavimo kameros užfiksavo vaizdus, kuriuose matyti į balsadėžes grūdami biuleteniai, keletą kartų balsuojantys tie patys asmenys, ne savo dokumentais besinaudojantys rinkėjai ir manipuliacijos rinkėjų sąrašais – Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) net buvo priversta atšaukti rinkimų rezultatus septyniose apylinkėse.

Įtakos rinkimų rezultatams tai neturėjo – Vladimiras Putinas iškovojo įtikinamą pergalę ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją prezidento poste, tačiau tai parodė, kad valdžia yra suinteresuota suteikti rinkimų procesui tam tikro legitimumo.

Panašu, kad rugsėjo 17–19 d. balsuojant už kandidatus į Valstybės Dūmą – žemuosius Rusijos parlamento rūmus – ir vietos rinkimuose viskas bus kiek kitaip.

Šios rinkimų kampanijos kulminacija taps balsavimas visoje šalyje, kuris lems, kas pasidalins 450 mandatų Valstybės Dūmoje tuo metu, kai valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ populiarumas rekordiškai žemas.

Tačiau dėl spaudimo nepriklausomoms žiniasklaidos priemonėms, apklausų rengėjams, stebėtojams ir kitiems Kremliaus politikai atsvarą užtikrinantiems veikėjams, galintiems padėti tiksliai įvertinti šalies politinį kraštovaizdį ir rinkimų rezultatus, rinkėjai prie balsadėžių rinksis gaubiami informacijos vakuumo.

Visuomenės prieigos prie vaizdo stebėjimo įrašų ribojimas yra tik vienas iš daugelio praėjusiais metais įsigaliojusių rinkimų procedūrų pakeitimų. Už rinkimų organizavimą atsakingi pareigūnai gynė šį sprendimą kaip lėšų taupymo priemonę, rinkėjų srautų ribojimo pandemijos metu sumetimais pratęsus balsavimui skirtą laiką iki trijų dienų, tačiau jis taip pat vertinamas kaip papildoma sukčiavimo rinkimų metu galimybė.

Todėl tik kandidatams, politinėms partijoms ir CRK nariams bus leista stebėti rinkimus, taip atimant iš plačiosios visuomenės dar vieną iš nedaugelio galimybių fiksuoti galimus rinkimų pažeidimus ir prarandant dar vieną atsvaros esamai politikai mechanizmą, galintį padėti įvertinti politinį kraštovaizdį ir rinkimų rezultatus.

„Nežiūrėkite, mes turime, ką slėpti“

Vienintelė nepriklausoma Rusijos rinkimus stebinti organizacija „Golos“ griežtai kritikavo CRK sprendimą nesuteikti visuomenei prieigos prie vaizdo įrašų iš rinkimų apylinkių.

„Šis sprendimas yra ne kas kita, kaip bandymas nuslėpti nuo visuomenės tai, kas tris dienas ir dvi naktis vyks rinkimų apylinkėse, – liepos mėnesį paskelbus apie ribojimus sakė vienas iš „Golos“ pirmininkų Grigorijus Melkoniancas. – Jie akivaizdžiai apsidraudžia, kad vaizdo įrašuose nepasimatytų ir po internetą nepasklistų rinkimų klastojimo atvejai. Tad dabar mums demonstruojama nauja logika – nežiūrėkite, mes turime, ką slėpti.“

Nebus ir dar vieno rinkimų skaidrumą užtikrinančio veiksnio – Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų. Rusijos valdžios institucijos, remdamosi susirūpinimu dėl COVID-19 situacijos šalyje, atmetė ESBO prašymą įsileisti 420 trumpalaikių stebėtojų, 80 ilgalaikių stebėtojų ir analitikų grupę, kaip kad gegužę rekomendavo poreikių vertinimo misija. Taip ir nesulaukusi pagrįsto paaiškinimo, „kodėl apribojimai yra reikalingi siekiant užkirsti kelią viruso plitimui, kai galima imtis kitų prevencinių priemonių“, ESBO nusprendė apskritai nesiųsti stebėtojų.

Tuo tarpu „Golos“ rugpjūtį buvo paskelbta „užsienio agente“ už tai, kad gavo finansavimą iš Armėnijos piliečio, – tai faktiškai neutralizavo organizacijos galimybes veiksmingai stebėti rinkimus, nors ji žadėjo vis tiek bandyti. „Užsienio agento“ etiketė, numatanti, kad ja pažymėti subjektai ir asmenys rinkimų kampanijos ir žiniasklaidos leidiniuose, be kita ko, privalo identifikuoti save kaip tokius, vis dažniau taikoma opozicijos kandidatams ir užsienio žiniasklaidos priemonėms, įskaitant ir RFE / RL.

Iki šiol Teisingumo ministerija į „užsienio žiniasklaidos priemonių, atliekančių užsienio agento funkcijas“ registrą įtraukė 47 subjektus ir asmenis – 37 iš jų per pastaruosius septynis mėnesius.

Vis garsiau sklindant Kremliaus retorikai, be pagrįstų įrodymų teigiančiai, kad per rinkimų stebėtojus, žiniasklaidą ir paramą įkalinto opozicijos politiko Aleksejaus Navalno judėjimui Vakarai bando daryti įtaką rinkimų kampanijai, Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija neseniai blokavo šešis virtualių privačių tinklų (VPN), kuriais žmonės naudojosi, siekdami apeiti Vyriausybės ribojimus internete, tiekėjus.

Kritikai išreiškė susirūpinimą dėl, jų žodžiais tariant, Rusijos bandymo ženkliai apriboti pasirinkimą ir rinkimuose nušvietimą žiniasklaidoje, baiminantis, kad jis gali neigiamai atsiliepti „Vieningajai Rusijai“ ir V. Putinui.

„Tai yra vadinamasis visapusiškas autoritarizmas, toks režimas, kokį prieš metus V. Putinas įtvirtino konstitucijoje, – RFE / RL raštu pateiktuose komentaruose apie rinkimų procedūrų pokyčius per pastaruosius metus teigė Maskvos „Carnegie“ centro vyresnysis bendradarbis Andrejus Kolesnikovas. – Represijos ir begėdiškas elgesys, slopinant visuomenę, yra ne taktinė, bet strateginė linija.“

Maskva gina „skaidrią sistemą“

Kremlius kirto atgal už kritiką rinkimų procedūroms, kurios buvo labai atidžiai analizuotos, įsigaliojus konstituciniams pakeitimams, atvėrusiems V. Putinui kelią potencialiai likti prezidento poste iki 2036 m., įkalindamas pagrindinį V. Putino politinį konkurentą Aleksejų Navalną, persekiodamas jo rėmėjus ir uždrausdamas jo politines organizacijas.

Nemaža dalis pagiežos buvo nukreipta ir į ESBO, kuri teigė, kad, kai kurių jos poreikių vertinimo grupės narių manymu, pratęstas balsavimo laikas yra „teigiama priemonė, padedanti išvengti perpildytų balsavimo apylinkių ir sumažinti COVID-19 perdavimo riziką“, tačiau taip pat nuogąstavo, kad tai gali neigiamai paveikti „[balsavimo] proceso vientisumą ir skaidrumą“.

Susirūpinimą kelia tai, kad papildomas laikas gali būti panaudotas spaudžiant rinkėjus dalyvauti balsavime, nerimaujama ir dėl galimybės užtikrinti „saugų rinkimų dokumentų saugojimą naktį“. Dauguma su ESBO misija susitikusių politinių partijų pareiškė, kad „stebėtojų įdarbinimas ilgesniam laikotarpiui taip pat kelia papildomų iššūkių“.

ESBO nusprendus nesiųsti stebėjimo grupės, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kandidatuojantis į Dūmą su „Vieningąja Rusija“, apkaltino Vakarus, kad šie naudojasi „tarptautinėmis organizacijomis, idant visais įmanomai būdais apsunkintų rinkimų organizavimą“.

Savo ruožtu CRK pirmininkė Ella Pamfilova bandė patikinti, kad „užsienio agentams“ nebus trukdoma stebėti ar nušviesti rinkimus, tvirtindama, kad jie turi tokias pačias teises kaip ir visi kiti Rusijos piliečiai.

Kalbėdama apie tai, kad neseniai buvo nutekintas garso įrašas, kuriame vietos administracijos pareigūnas patarė Maskvos priemiesčio rinkimų apylinkių vadovams, kaip pasiruošti sukčiavimui rinkimuose, E. Pamfilova teigė, kad tai yra kovos su korupcija proceso dalis.

„Mes sukūrėme tokią skaidrią sistemą, kad bet kokie slapti darbeliai netrukus išaiškėja, – tvirtino ji. – Galų gale reikia viską sutvarkyti taip, kad neliktų jokio įtarimų šešėlio, kad niekam nekiltų minčių daryti tokius dalykus, kuriuos galima pavadinti nusikaltimu prieš rinkėjus.“

Tačiau tai mažai tepadėjo, siekiant išsklaidyti opozicijos atstovų ir ekspertų susirūpinimą. Vis dar kyla įtarimų, kad yra pakankamai erdvės sukčiavimui, ypač įvedus internetinį balsavimą ir balsavimą elektroniniu paštu, kuriais, kritikų nuomone, valdžios institucijos gali bandyti manipuliuoti.

Rusijoje trūksta ir nepriklausomų visuomenės nuomonės apklausų – likus vos kelioms savaitėms iki 2016 m. parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo „Vieningoji Rusija“, garsus „Levada“ visuomenės nuomonės apklausų centras buvo pripažintas „užsienio agentu“ – šį sprendimą centro atstovai pavadino „politine cenzūra“, kuri „labai pakenkė“ jų darbui rinkimų kampanijų metu.

Tačiau net ir glaudžiai su valdžia susiję visuomenės apklausų organizatoriai neneigia, kad valdančiosios partijos populiarumas yra pasiekęs žemiausią tašką. 2016 m. rinkimuose „Vieningoji Rusija“ gavo 54 proc. balsų, o rugsėjo 10 d. valstybės finansuojama visuomenės nuomonės apklausų agentūra „VTsIOM“ prognozavo, kad šį kartą jai teks tenkintis 42 proc.

Nors 2014 m. Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija padėjo „Vieningajai Rusijai“ kompensuoti rinkėjų apatiją ir ekonomines bėdas 2016 m. Dūmos rinkimuose, šiais metais valdančiajai partijai teks kur kas sunkesnis iššūkis.

A. Kolesnikovas iš Maskvos „Carnegie“ centro sakė, kad tarp šių ir 2016 m. rinkimų yra daug bendro, įskaitant „menką pasitikėjimą Dūma, nuobodžias rinkimų kampanijas, nedidelį susidomėjimą, iš anksto nuspėjamą finalą, valdžios siekį išvengti skandalų ir pasirodyti sąžininga“.

Tačiau „praėjusiuose rinkimuose suveikė Krymo konsensusas... o šį kartą „Vieningajai Rusijai“ bus kur kas sunkiau“, – sakė jis.

Šį kartą partiją slegia ekonominės bėdos, visuomenės reakcija į 2019 m. valdžios institucijų priimtą sprendimą padidinti pensinį amžių, nepasitenkinimas dėl susidorojimo su masiniais protestais prieš A. Navalno įkalinimą ir tebesitęsiančios koronaviruso pandemijos.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.