Pasaulyje

2021.09.13 21:45

Merkel įpėdinių „trikova“ išryškino lyderį: kandidatai į Vokietijos kanclerio postą susigrūmė debatuose

LRT.lt2021.09.13 21:45

Kas pakeis Angelą Merkel? Kandidatai į Vokietijos kanclerio postą susitiko padiskutuoti televizijoje. Socialdemokratas Olafas Scholzas puikiai pasirodė ir išsaugojo lyderio poziciją, rašo „Deutsche Welle“ (DW).  

Išankstinės visuomenės nuomonės apklausos parodė, kad socialdemokratų (SPD) kandidatas į kanclerio postą Olafas Scholzas sekmadienio vakarą vykusiuose televizijos debatuose padarė pakankamai, kad baigiamajame rinkimų kampanijos etape išlaikytų nežymų, bet tvirtą pranašumą prieš savo konkurentus.

Praėjus vos kelioms akimirkoms po to, kai Vokietijos visuomeninio transliuotojo kanale pasibaigė 90 minučių trukusi „trikova“, agentūros „Infratest dimap“ apklausa parodė, kad 41 proc. iš 1 500 ją stebėjusių žiūrovų nuomone, O. Scholzas buvo labiausiai įtikinamas ir ryškia persvara aplenkė Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) kandidatą Arminą Laschetą bei Žaliųjų partijos atstovę Annalena Baerbock, atitinkamai surinkusius 27 ir 25 proc.

Tai leidžia manyti, kad O. Scholzas sėkmingai atlaikė savo konservatyvaus varžovo A. Lascheto puolimą, kuris, kaip ir buvo tikėtasi, pirmojoje diskusijos dalyje labai stengėsi išmušti iš vėžių šalta ir ramia laikysena pasižymintį finansų ministrą. Vėliau, kai kandidatams teko detaliai aiškinti savo būsimą politiką, išpuoliai kiek atslūgo.

Radikalų problema

A. Laschetas greitai susirinko taškus, kuriuos buvo nusiteikęs pelnyti prieš O. Scholzą, pirmiausia reikalaudamas dar kartą patvirtinti arba paneigti ketinimus kviestis į koaliciją socialistinę Kairiųjų partiją. O. Scholzas nepasidavė spaudimui, kaip kad nereagavo ir į diskusijos moderatorės Maybrit Illner užuominas apie tai, kad jis vis dar nėra pateikęs galimų kandidatų į Vyriausybę ar šešėlinį ministrų kabinetą pavardžių.

Tačiau pats A. Laschetas netrukus atsidūrė dėmesio centre dėl savo partijos kolegų, ypač CDU kandidato Rytų Vokietijoje Hanso-Georgo Maasseno. Buvęs vidaus žvalgybos vadovas H. G. Maassenas sulaukė nemažai kritikos dėl nacionalistinių pastabų, kurios, daugelio nuomone, labiau pritinka kraštutinių dešiniųjų partijos, o ne centro dešinės atstovui.

A. Laschetas atsisakė pasakyti, ar balsuotų už H. G. Maasseną, jei gyventų toje rinkimų apygardoje, kur šis balotiruojasi. „Mudu su ponu H. G. Maassenu turime nemažai skirtumų, tačiau jam teiks laikytis to kurso, kurį aš, kaip partijos vadovas, nustatysiu“, – sakė jis.

Keblūs pinigų plovimo klausimai

Tuo tarpu O. Scholzas buvo priverstas gintis, paklaustas apie neseniai Finansų ministerijoje vykusias kratas, kurias iniciavo jai pavaldžios Finansinių tyrimų tarnybos Kovos su pinigų plovimu departamento veiklą tiriantys prokurorai.

„Jei mano finansų ministras būtų dirbęs taip, kaip jūs, būtume turėję rimtų problemų“, – O. Scholzui sakė A. Laschetas, šiuo metu einantis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministro pirmininko pareigas.

O. Scholzas buvo pasiruošęs išpuoliui – piktai apkaltino A. Laschetą sutirštinus spalvas ir pasistengė sumenkinti tyrimo reikšmę teigdamas, kad jo pagrindas tėra neteisėta vieno darbuotojo Kelne veikla. Jis taip pat pažymėjo, kad nuo 2018 m., kai pradėjo eiti finansų ministro pareigas, sustiprino finansinę priežiūrą ministerijoje.

Savo ruožtu A. Baerbock pasinaudojo proga užsipulti abi šiuo metu valdžioje esančias partijas, anot jos, nededančias pakankamai pastangų, kad atgautų milijardus eurų, kuriuos valstybė kasmet praranda dėl mokesčių vengimo ir pinigų plovimo. „Dabar mes aiškiai matome, kad yra didžiulė problema“, – sakė ji.

Klimato krizė

Stipriausias A. Baerbock pareiškimas buvo kaltinimai abiem koaliciją sudarančioms partijoms ir joms atstovaujantiems kandidatams, kurie neva neskiria pakankamai dėmesio klimato krizei. „Mums nesiseka pasiekti išsikeltų klimato tikslų, ir tai turi dramatiškų padarinių, o jūs abu aiškiai sakote, kad nesistengiate rasti sprendimų, ir vien tik kaltinate vienas kitą dėl kylančių kliūčių“, – kalbėjo ji.

Vėl pasičiupusi savo rinkiminėje kampanijoje dažnai vartojamą frazę, A. Baerbock tvirtino, kad kita vyriausybė bus viena iš paskutiniųjų, turinčių aiškų poveikį klimato krizei. „Tai reiškia, kad turime atsisakyti iš anglies gaunamos energijos anksčiau, gerokai anksčiau nei 2038 m. (dabartinis tikslas), – sakė ji. – Bet ir ateinančius 17 metų negalime elgtis taip, tarsi nieko nebūtų nutikę.“

Ir O. Scholzas, ir A. Laschetas tvirtino, kad jų partijos rimtai žiūri į krizę, tačiau abu pabrėžė, kad svarbu apsaugoti ir pirmaujančias Vokietijos pramonės šakas, ypač automobilių ir chemijos pramonę.

„Vokietijos automobilių pramonė jau kuris laikas bando prisitaikyti, – sakė A. Laschetas, o tada apkaltino O. Scholzą ir A. Baerbock siekiu pakenkti pramonei. – Neveiks nei įstatymai, nei draudimai, nei taisyklės. Suveikti gali tik dinamika, kai visi siekia sukurti kažką naujo.“

O. Scholzas taip pat sakė, kad Vokietija išgyvena „didžiausią pramonės pertvarką per daugiau nei 100 metų“. „Turime 250 metų anglimi, dujomis ir nafta grįstos ekonomikos ir pramonės istoriją, – sakė jis. – Jei dabar norime ją pakeisti, privalome labai daug padaryti, kad viskas sėkmingai veiktų.“

Kaip rodo naujausių apklausų duomenys, sekmadieninėje diskusijoje SPD dalyvavo turėdama šešių procentų persvarą prieš CDU (26 proc., palyginti su 20 proc., INSA visuomenės nuomonės apklausų agentūros duomenimis), o Žaliųjų partija su 15 proc. atsiliko dar 5 punktais. Jei tikėsime iš karto po debatų atliktomis apklausomis, CDU lieka vis mažiau laiko šį skirtumą panaikinti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt