Lenkijos parlamentas leido mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija. Vilnius ir Varšuva, siekdamos suvaldyti migrantų srautus iš Baltarusijos, taiko panašias priemones – jų neįsileidžia, stato sieną ir siekia, kad tai finansuotų Europos Sąjunga. Tuo metu teisininkai vardija dėl tvoros statybų kylančius sunkumus.
Išaugusi spygliuotos vielos – koncertinos – paklausa aplink Baltarusiją. Tačiau teisininkai atsargūs – fiziniai barjerai pasienyje galimi, tačiau jie neturi žaloti bandančiųjų juos įveikti.
„ES pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje koncertina yra pateikiama kaip pavyzdys, kas neturėtų būti taikoma statant fizinę tvorą“, – nurodo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentė dr. Vygantė Milašiūtė.
Lietuva siekia keisti Europos Sąjungos (ES) sienų apsaugos ir prieglobsčio politiką. Esą, kad priešiškos šalys negalėtų piktnaudžiauti bendrijos vertybėmis. Tarp siūlymų – bendrijos finansavimas sienos statyboms.
„Turime kalbėti apie sienų apsaugą. Aiškią, stiprią, konkrečią išorinių ES sienų apsaugą“, – pabrėžia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Atsakomybė už Europos Sąjungos sienas, ar tai būtų Lietuvoje, ar Latvijoje, ar Lenkijoje, tenka visoms Europos Sąjungos valstybėms. Tai esminis dalykas“, – tvirtina Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.
Naujai atvykstantieji dabar kartais savaitėmis stringa tarp Baltarusijos ir Lietuvos ar Lenkijos pasieniečių. Briuselis iki šiol pabrėždavo, kad padės Lietuvai ir Lenkijai suvaldyti migracijos srautus, tačiau sienos nefinansuos. Žmogaus teisių ekspertė neatmeta, kad Briuselio nuomonė gali pasikeisti.
„ES pozicija keičiasi, bent jau švelnėja tas įprastai neigiamas nusistatymas fizinės tvoros atžvilgiu“, – pastebi dr. V. Milašiūtė.
Tiesa, pasak ekspertės, teisiškai fizinis barjeras problemos neišspręs.
„Faktas, kad tvora statoma savo teritorijoje reiškia, kad kai migrantas priartėja prie tvoros, migrantas jau yra tos valstybės ir ES teritorijoje. Ir joje jam jau taikoma ta žmogaus teisių apsauga, kuri būtų taikoma jam peržengus tvorą“, – aiškina ji.
„Laisvė!“ – skanduoja migrantai jau atvykę į Lietuvą ir daugiau nei mėnesį uždaryti Rūdninkų poligone.
Jie skundžiasi gyvenimo sąlygomis, iki šiol miega palapinėse. Vyriausybė žada juos per mėnesį iškelti į uždarytą Kybartų pataisos koloniją. Tačiau iki šiol Lietuva neprašė bendrijos pagalbos perkelti juos į kitas šalis. Ir Varšuva, ir Vilnius sutaria, kad migrantų dalijimasis Europoje turi būti tik savanoriškas, priešingai nei siūlo Europos Komisija.
„Jeigu akcentuojame tik perdalinimą, tai siunčiame neteisingą signalą valstybei, kur krizė prasidėjo“, – teigia G. Landsbergis.
Lenkijos premjeras sako nematantis, jog įtampa Baltarusijos pasienyje artimiausiu metu mažės. Nerimą kelia ir po kelių dienų prasidėsiančios Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“.
„Atsižvelgiant į padėtį prie Lenkijos, Lietuvos ir Latvijos sienų su Baltarusija, provokacijas, galime įsivaizduoti kokia rimta padėtis dabar yra“, – nurodo jis.
Ir Lietuva, ir Lenkija išaugusį migrantų skaičių vadina hibridine ataka.
