Pasaulyje

2021.09.21 15:46

ES pasiuntinys: Lietuvos patirtis gali būti naudinga sprendžiant Izraelio ir Palestinos konfliktą

Julius Palaima, LRT.lt2021.09.21 15:46

Europos Sąjungos (ES) pasiuntinys Artimųjų Rytų konflikto krizei spręsti Svenas Koopmansas portalui LRT.lt sakė norintis, kad Izraelio ir palestiniečių santykiai būtų geresni, ir teigė ieškantis galimybių juos pagerinti. Tačiau greito konflikto sprendinio, gvildenant šią šimtmečius trunkančią nesantaiką, diplomatas rasti nesitiki.

– Ar gegužės mėnesį kilęs naujas Izraelio ir palestiniečių konfliktas buvo vienas iš daugelio? Kuo jis išskirtinis?

– Jeruzalės ir Gazos Ruožo krizė prasidėjo man vos kelias dienas užimant šį postą. Žuvo daug žmonių, buvo daug baimės. Tai nebuvo įprastinis konfliktas, tai buvo visiškai nauja krizė, nors seniau buvome matę daug konfliktų ir krizių aplink Gazą. Tai buvo susiję su įvykiais Jeruzalėje, pačiame Izraelyje, per aršius protestus ir demonstracijas taip pat kilo įtampa. Dar ir dabar galima sakyti, kad krizė toli gražu nesibaigė.

– Ar Europos Sąjunga tebetiki dviejų valstybių konflikto sprendimu (angl. two state solution)?

– Taip, ES tebetiki šio konflikto sprendimu. Tikra tiesa, kad mes esame labai toli nuo to, kad išspręstume šį konfliktą. Bet tai nereiškia, kad turėtume prarasti viltis ar nesiimti veiksmų dėl taikos tame regione. Pagrindinė atsakomybė tenka abiem pusėms. Kitokių alternatyvų aš tiesiog nematau. Kai kas sako, kad tai turėtų būti vienos valstybės sprendimas arba jo išvis neturėtų būti. Nei ES, nei aš tuo netikime. Bendrija jau kelis dešimtmečius aiškiai sako, kad tai turėtų būti dviejų valstybių konflikto sprendimas. Tai turėtų apimti Jeruzalės klausimą, pabėgėlius, saugumą. Šitie tarptautiniai parametrai turėtų išlikti.

– Kaip Bendrija galėtų pagerinti savo strategiją, kad būtų siekiama taikos tarp Izraelio ir Palestinos?

– ES turėtų ir toliau aktyviai veikti regione, todėl aš ir buvau paskirtas ieškoti galimybių. Aš turiu darbo su įvairiais taikos procesais visame pasaulyje patirties, tačiau šis konfliktas yra kitoks. Bet tikiu, kad buvau pakviestas peržiūrėti, kaip mes sprendžiame konfliktą ir ką norime pasiekti.

Taip, mes norime dviejų valstybių konflikto sprendinio, bet reikia svarstyti ir kokios yra ES galimybės prie to prisidėti. Atsakymų yra daug. Vienas svarbus atsakymo variantas yra tas, kad Bendrija galėtų būti labiau koordinuota. Aš dirbu pagal „Visos Europos“ (angl. Whole Europe) modelį – įvairios ES institucijos ir šakos turėtų sąveikauti, dalytis informacija ir panašiai.

Tuo pat metu mums reikėtų stebėti tarptautinę padėtį. ES yra kvarteto su JAV, Rusija ir Jungtinėmis Tautomis dalis. Man buvo paskirta peržiūrėti šį kvartetą, tačiau kartu aš esu priklausomas nuo kitų kvarteto narių. Taip pat norėtume toliau palaikyti ryšį su kitais aktyviais dalyviais. Praėjusį mėnesį lankiausi Jordanijoje, susitikau su šios valstybės Vyriausybės pareigūnais, dar anksčiau lankiausi Egipte, kuris ekonomine prasme yra priklausomas nuo šio konflikto.

Galiausiai mes, kaip ES, turime pažiūrėti į save rimtai, kaip į aktyvų šio proceso dalyvį, kas reiškia tam tikrų procesų sujungimą, kad jie derėtų prie Izraelio, palestiniečių vizijos, – tai mes, kaip Bendrija, jau darome, siekdami dvišalio konflikto sprendinio.

– Ar pastebite tam tikrą progresą po gegužę įvykusių kautynių? Kokius veiksmus ir planus ruošia ES, kad būtų pažabotas šis konfliktas?

– Nuo krizės gegužę tebevyksta derybos dėl paliaubų, jos inicijuotos ne ES, o Egipto, prisidedant ir JT. Prisideda ir Kataras, kitos valstybės. Derybos tęsiasi, nėra galutinai sutarta. Situacija vis dar gana pavojinga. Kas pasikeitė iš Izraelio pusės? Ši valstybė turi naują Vyriausybę, kuri turi kitokį supratimą, tačiau dar aiškinamasi, koks bus jos požiūris į šį konfliktą. Palaikau glaudų ryšį su Izraelio užsienio reikalų ministru, gynybos ministru.

Tų bendrų kalbų negalėčiau pavadinti mediacija, manau, tai yra geri pokalbiai. Tokių gerų pokalbių yra ir su Palestina. Vienas svarbus dalykas yra tai, kad Palestinos valdžia sugebėtų atlikti savo darbus, turėtų būti stipresnė. Tuo pat metu ji turi užtikrinti ir gerbti žmogaus teises, kitus standartus. Dirbame su jais taip pat, kaip ir su kitomis pusėmis.

– Ar aplinkinės valstybės, pavyzdžiui, Iranas, veikia situaciją ir konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos?

– Akivaizdu, kad situacija Irane veikia situaciją tarp Izraelio ir Palestinos. Izraelis nuolat reiškia susirūpinimą dėl Irano vykdomos branduolinės programos, kuri daro įtaką šalies saugumui. Tai veikia ir arabų pasaulio valstybes, turint galvoje, kad Izraelis su Jungtiniais Arabų Emyratais ir JAV yra pasirašęs „Abraomo susitarimus“.

– Jūsų požiūriu, įmanoma greitai užbaigti konfliktą tarp Izraelio ir Palestinos?

– Šiuo klausimu nenoriu suteikti klaidingų vilčių ir sakyti, kad tai įvyks netrukus. Bet tikiu, kad konfliktas gali būti išspręstas. Mano darbas yra prie to prisidėti. Jeigu yra bent menkiausias šansas tai padaryti, mums reikia maksimaliai į jį investuoti. Tarptautinė bendruomenė keičiasi: JAV yra nauja Vyriausybė, kuri turi kitokį požiūrį nei ankstesnė, Izraelyje – taip pat. Pokyčių yra ir palestiniečių stovykloje, arabų pasaulyje.

Kai kurie pokyčiai geresni, kai kurie nelabai, bet pokyčių yra. O kai yra pokyčių, visada atsidaro naujos durys. Dirbu su ES institucijų kolegomis, taip pat su šalimis narėmis, tokiomis kaip Lietuva. Klausimas – ką mes darysime, kai tos durys atsivers? Niekada neturėtume prarasti vilties, turėtume labiau ją kurstyti. Tikrai turiu vilties, kitaip neužimčiau šio posto.

– Kokį įspūdį jums padarė Lietuvos pozicija dėl Izraelio ir Palestinos konflikto, ar ji skiriasi nuo Europos pozicijos?

– Manau, Lietuva yra svarbus balsas Europoje ir Artimųjų Rytų taikos siekimo procese. Džiaugiausi susitikimu su Užsienio reikalų ministerijos viceministru, apsilankiau pas prezidento patarėjus. Kodėl Lietuva yra tokia svarbi šiame procese? Ji turi daug patirties tiek spręsdama konfliktus, tiek juose dalyvaudama. Ją su šiais kraštais sieja ir istoriniai interesai, jos populiacija. Lietuva taip pat turi patirties spręsdama įvairialypės visuomenės klausimus.

Tas pats klausimas dabar kamuoja Izraelį ir Palestiną – ko aš galiu išmokti ir ką panaudoti taikos derybų procese? Jūsų šalis taip pat yra susidūrusi su labai sudėtinga politine istorija, kalbant apie Sovietų Sąjungą ir dabartinę kaimynystę. Tai suteikia svarbių pamokų. Lietuva taip pat yra viena iš kelių valstybių, susidūrusių su demarkacijos problemomis.

– Birželio mėnesį turėjote lankytis Izraelyje, tačiau jūsų vizitui kelią užkirto vietos pareigūnai. Kodėl taip nutiko ir kas lėmė tą situaciją?

– Tai nutiko dar prie ankstesnės Izraelio valdžios. Tiek aš, tiek daugelis ES institucijų narių sakė, kad toks sprendimas buvo klaida. Priežastis, kurią jie įvardijo, buvo nusivylimas ES užsienio reikalų ministrų veiksmais, sprendžiant Jeruzalės ir Gazos Ruožo krizę.

Ankstesnė Vyriausybė nusprendė, kad nekalbėdama su ES specialiuoju įgaliotiniu Artimųjų Rytų reikalams išreikš savo nepasitenkinimą. Aš manau, kad būdami draugai, kaip ES yra su Izraeliu, turime kalbėtis, nepaisant to, kad dėl ko nors nesutariame. Tuomet jie nenorėjo kalbėtis, žinau, kad tai nebuvo asmeniška. Kai į Izraelį nuvykau po kelių savaičių, jau valdant Naftali Bennetto Vyriausybei, susitikau su užsienio reikalų ministru Yairu Lapidu ir gynybos ministru Benny Gantzu. Manau, esame naujame santykių etape, ir dėl to džiaugiuosi. Tikiu, kad visuomet turime kalbėtis.

– Naujoji Izraelio Vyriausybė leido suprasti, kad norėtų aktyviau kalbėtis dėl taikos regione?

– Per pastarąsias savaites įvyko keletas dalykų. Naujasis šalies premjeras N. Bennettas pasakė, kad netiki dvišalio konflikto sprendimu. Aišku, tai buvo pasakyta jo vardu, pranešus jo spaudos atstovui. Taip pat buvo pranešta, kad jis neplanuoja susitikti su palestiniečių lyderiu Mahmuodu Abbasu, tačiau tai padarė gynybos ministras B. Gantzas. Jie sutarė dėl tam tikrų praktinių dalykų, kad pagerintų situaciją krašte.

Aš nesutinku su idėja, kad sprendžiant konfliktą neturėtų vykti diplomatiniai procesai, bet džiaugiuosi, kad kalbamasi. Turime stebėti, kaip keisis situacija tiek Izraelio, tiek Palestinos pusėje. ES toliau stengsis, kad viskas judėtų derama linkme.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt