Pasaulyje

2021.09.03 17:27

Lietuva Palestinoje: „Kai žinom, kur einam, svarbus kiekvienas lašas“

LRT.lt2021.09.03 17:27

Anksčiau buvęs tykus, daugiausia krikščionių gyvenamas miestelis Ramala prieš maždaug tris dešimtmečius tapo administracine Palestinos sostine. Nuo to laiko miestas yra ne tik pačios Palestinos, bet ir kitų valstybių atstovybių bei Palestinoje veikiančių tarptautinių organizacijų pagrindinė bazė, rašoma Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo platformos pranešime žiniasklaidoje.

Lietuva diplomatinę atstovybę Ramaloje oficialiai įsteigė 2016 m. birželio 16 d. Dabartinis Lietuvos ryšių su Palestina biuro vadovas Bertas Venckaitis pasakoja apie jau esamus Lietuvos ir Palestinos ryšius kultūrinėje, socialinėje, verslo ir kitose srityse, bei dalijasi mintimis apie platesnį abipusio bendradarbiavimo potencialą.

Tekstas parengtas Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo platformos iniciatyva. Ši platforma vienija virš 20 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vystomojo bendradarbiavimo srityje.

Apie totorius ir Abiejų Tautų Respubliką

– Ar daug jaučiate baimės bendradarbiauti iš abiejų pusių – tiek Lietuvos, tiek Palestinos?

– Nesakyčiau, kad tai baimė, greičiau – nežinojimas ir nepažinimas. Kita vertus, tai natūralu, kadangi Artimieji Rytai, ypač kalbant apie arabų šalis, yra ne tik geografiškai, bet ir kultūriškai mums tolimesnis regionas.

– O kaip mes save Palestinai pristatome?

– Siekiame nuoseklaus Lietuvos istorijos, kultūros ir verslo galimybių pristatymo. Kartu su Lenkijos atstovybe viešosios diplomatijos srityje pristatome Abiejų Tautų Respublikos (ATR) paveldą. Palestiniečiams daro įspūdį, kai papasakoji, kad buvome didžiulė valstybė, kurioje ilgus šimtmečius taikiai sugyveno daugybė skirtingų etnokonfesinių grupių. Spalį su lenkais kviesime paminėti 230 metų Abiejų Tautų Įžadų ir mūsų bendros Gegužės 3-iosios Konstitucijos jubiliejų – pirmosios rašytinės Europoje, antrosios pasaulyje. Žmones tokie faktai sudomina.

Be to, šiemet minint totorių gyvenimo Lietuvoje 700-ąsias metines, 2021-ieji yra paskelbti Lietuvos totorių kultūros ir istorijos metais. Pamenu, poroje renginių prieš Ramadaną auditorijoms pristatinėjome savo vystomojo bendradarbiavimo projektus. Spontaniškai pasakiau: žiūrėkite, už trijų dienų Ramadanas bus pradedamas švęsti ir Lietuvoje. Žmonių akys išsiplėtė. Kartais ir patys nepagalvojame, kad šios tradicijos totorių dėka Lietuvoje gyvuoja jau tiek šimtmečių. Penkiolika minučių kelio nuo Vilniaus turime šimtmečių senumo medinių mečečių.

Kai palestiniečiams papasakoji, kad mes irgi esam nedidelė tauta, tokie kaip jūs, jie pradeda matyti daugiau panašumų tarp Lietuvos ir Palestinos.

Reikia ieškoti dalykų, kurių pagalba galėtume pasiųsti žinutę apie Lietuvą – tai mums duoda didesnį žinomumą. O kai jis atsiranda, konstruktyviai bendrauti ir vykdyti realias veiklas tampa paprasčiau, nes jau esame labiau (at)pažįstami. Tuo tikslu dalyvauju Palestinos TV ir radijo laidose. Žmonės čia labai aktyvūs, dalyvauja, domisi.

Mūsų biuro socialinių tinklų kanalai gan nedideli, bet jais komunikuojame ir arabų kalba. Man tai atrodo labai svarbu. Be to, nors esame Palestinoje, veikdami aktyviai galime bandyti pasiekti ir daug platesnę auditoriją. Pastarasis faktorius svarbus kalbant apie Lietuvos verslo galimybių pristatymą – šalia Jordanija, Libanas, kuriose gyvena nemaža palestiniečių bendruomenė, apskritai palestiniečių diaspora pasaulyje yra gan didelė, joje nemažai įtakingų verslo ir kultūros atstovų. Esame nedidelė misija, tačiau aktyviai veikdami Ramaloje galime tai išnaudoti save pristatant ir plačiau regione. Pavyzdžiui, naujausią Editos Mildažytės dokumentinį filmą „Ištikimybės žiedas“, skirtą totorių Lietuvoje istorijai, planuojame pristatyti ir Palestinos, ir platesnei regiono auditorijai su arabiškais subtitrais. Palestinos kultūros ministerija sako, kad jiems tai labai įdomu. Jie turi specialias TV laidas, kur pristato įvairias šalis, tad kodėl gi neparodžius filmo apie Lietuvą?

Nuo Utenos ir Kauno per Betliejų

– Jau šešerius metus Utena turi „miestą – dvynį“ – draugauja su prie Betliejaus esančiu Beit Sahūru. Kaip vyksta bendradarbiavimas tarp savivaldos institucijų?

– Šiuo metu turime dvi tokias miestų-dvynių iniciatyvas: Beit Sahūro miestelis turi labai gražią, superinę draugystę su Utena, neseniai pasirašė bendradarbiavimo susitarimą ir su Jonavos savivaldybe. Beit Sahūras yra pasaulinė drožinėjimo iš alyvmedžio sostinė: miestelio meistrų, šeimų, kooperatyvų rankų darbo medžio dirbiniai yra laimėję pasaulinio lygio apdovanojimų. Suvenyrai ir kiti dirbiniai iš alyvmedžio, parduodami Betliejuje ir Jeruzalės Senamiestyje, ten atkeliauja būtent iš Beit Sahūro. Tai iš kartos į kartą perduodamos tradicijos. Šios savo produkcijos palestiniečiai buvo atvežę ir į Utenos miesto šventę. Utena planavo į Beit Sahūro sporto klubą nusiųsti savo krepšinio trenerį, tačiau tie planai kol kas sustoję dėl apribojimų keliauti. Šie miestai draugauja labai konkrečiai: mokykla su mokykla, kultūros kolektyvai, žmonės su žmonėmis. Tas susitarimas nedūla stalčiuje.

Apskritai savivalda Palestinoje stipri, o savivaldybės yra vienos svarbiausių partnerių plėtojant dvišalius santykius kultūros ir verslo srityse. Konkretus savivaldybių bendradarbiavimas yra viena krypčių, kur galima daug nuveikti abipusio pažinimo linkme – kultūros, verslo srityse. Stengiamės maksimaliai išnaudoti mūsų kontaktus su Palestinos merais ir regionais, važiuojame, ieškome nišų, kur yra susidomėjimas iš abiejų pusių. Turime daug minčių, kokios dar Lietuvos ir Palestinos savivaldybės galėtų bendradarbiauti. Svarbu, kad susitarimai nebūtų tik „ant popieriaus“, ypač kai turime gražių bendradarbiavimo pavyzdžių.

Šiemet ir dalį 2022-ųjų Betliejus, vienas iš svarbiausių miestų krikščionims, kurį kasmet aplankydavo keli milijonai turistų iš viso pasaulio, yra Arabų pasaulio kultūros sostinė, o Kaunas kitąmet bus Europos kultūros sostinė. Taip gražiai sutampa, kad abu miestai yra savo regionų kultūros sostinės. Tai gera galimybė įgyvendinti bendrus projektus, kurie leistų plačiau pristatyti Kauną ir Lietuvą Palestinoje, ir taip pat Lietuvos gyventojams susipažinti ne tik su Beliejumi, bet ir turtinga Palestinos kultūra.

– Susitinkate ir su Palestinos akademine bendruomene. Kokių galimybių pastebite šioje srityje?

– Betliejaus universitetas turi bendradarbiavimo susitarimą su Vilniaus universitetu, Vytauto Didžiojo universitetas yra pasirašęs susitarimą su Birzeito universitetu. Yra ir daugiau Palestinos aukštųjų mokyklų, kurios norėtų bendradarbiauti su Lietuvos partneriais.

Apskritai žmonės Palestinoje yra labai išsilavinę, daug jų yra baigę universitetus Vakaruose. Ir pačioje Palestinoje yra stiprių, aukšto lygio universitetų, kurie ir savo regione yra vieni geriausių. Bendradarbiavimas akademinėje srityje, gilesnis Artimųjų Rytų pažinimas taip pat ir per Palestiną – tai galimybė Lietuvai.

Perkopti du milijonus

– Per pastaruosius kelerius metus Lietuva Palestinoje yra finansavusi ir įgyvendinusi/įgyvendina 13 vystomojo bendradarbiavimo (VB) projektų. Šiuo metu daugiausia dėmesio skiriama ekonominiam moterų įgalinimui. Kodėl pasirinkta remti būtent šią sritį?

– Moterims Palestinoje sunkiau užsiiminėti verslu dėl įvairių kultūrinių bei socialinių aspektų, tačiau potencialas yra didelis. Šiemet Lietuva prisideda prie internetinės platformos kūrimo, skirtos palestinietėms smulkiosioms verslininkėms. Jų produkcija unikali: tai ilgametes tradicijas turintis siuvinėjimo menas, rankdarbiai, papuošalai, ekologiški maisto produktai, tokie kaip medus, alyvuogių aliejus, prieskoniai.

Šios moterys ypač skaudžiai nukentėjo nuo pandemijos ir karantino, nes jam prasidėjus staiga nebeturėjo, kur savo produkcijos realizuoti: į kaimyninę Jordaniją jos vežti nebebuvo galima, sienos uždarytos. Taip pat produkciją buvo sunkiau realizuoti dėl įvairių su pandemija susijusių ribojimų pačioje Palestinoje. Tad dabar jos turės galimybę savo produkciją pardavinėti internetu.

Ekonominis įgalinimas realiai padeda žmonėms ant žemės, nes realizuodamos savo produkciją moterys gali prisidėti išlaikant šeimą ir tampti labiau nepriklausomos. Be to, vystomasis bendradarbiavimas mums kaip valstybei duoda visokeriopos naudos. Tuo pačiu tai atidaro papildomas duris Palestinos verslo visuomenėje, nes šių verslininkių produkciją paprastai sertifikuoja Palestinos Pramonės, amatų ir prekybos rūmai, kad būtų išlaikyta kokybė. Tad turime gražų bendradarbiavimą: ateina Lietuva su savo VB pagalba, ateina Palestinos verslas ir ateina tikslinė grupė, o iš to gimsta tolimesnis praktinis bendradarbiavimas.

Palestinoje, be visos Jungtinių Tautų šeimos, veikia didžiosios pasaulio nevyriausybinės organizacijos ir tai, kad Lietuva tame taip pat dalyvauja ir yra matoma, svarbu mūsų valstybės reputacijai. Štai neseniai Lietuva buvo įtraukta į šalių donorių darbo grupę moterų ekonominio įgalinimo ir lyčių lygybės srityse, tad dabar turime galimybę dalyvauti bendruose projektuose ir sėdime prie vieno stalo su tokiomis šalimis ir institucijomis kaip Kanada, Vokietija, Ispanija, JT Moterų reikalų agentūra ir pan. Kryptingumas atsiperka, suteikia daugiau erdvės įgyvendinti bendras veiklas su kitais partneriais.

Mūsų VB projektai nėra dideli, mes negalime lygintis su kitomis šalimis donorėmis finansinės išraiškos dydžiais – bet lygintis ir nereikia. Tikime, jog įgyvendinami projektai padeda žmonėms „ant žemės“. Be to, šioje srityje esame matomi, nes Lietuva čia veikia kryptingai.

– Be kultūrinės, socialinės, akademinės, savivaldos sričių, šiemet pradėta kalbėti ir apie galimybes Lietuvos verslui Palestinoje – ir atvirkščiai.

– Potencialo mūsų verslui čia yra daug. Būtent per vieną iš tokių VB projektų mums pavyko žymiai greičiau nei tikėjausi užmegzti tiesioginius kontaktus su Hebrono Pramonės, amatų ir prekybos rūmais. Palestinos ekonomika organizuojama būtent šių institucijų pagrindu, kiekvienas jos regionas turi savo specifiką. Pas mus turbūt nelabai žinoma, jog Hebronas yra vienas didžiausių pramonės centrų Artimuosiuose Rytuose. Tai milijoninis miestas, kurio apskritis generuoja apie 60 proc. Palestinos BVP. Hebrono marmuro, akmens, odos perdirbimo pramonės yra vertinamos visame pasaulyje. Net juokaujama, jog pamatę jų gaminius Kinijos gamintojai stebisi: „A, tai čia pagaminta Hebrono valstybėje?“

Birželio pabaigoje surengėme vebinarą, kurio metu buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Vilniaus ir Hebrono Pramonės, amatų ir prekybos rūmų. Be šių institucijų atstovų, dalyvavo apie 20 įmonių iš Lietuvos. Tikimės, kad šis renginys padės pralaužti ledus, išsklaidyti kai kuriuos išankstinius stereotipus, kurių esama. Šia kryptimi ieškosime daugiau partnerių ir tęsime, plėsime veiklas. Palestinos verslininkams įdomu, ką jie galėtų iš Lietuvos importuoti.

Dabartiniai Lietuvos ir Palestinos prekybos skaičiai tikrai galėtų augti: metinė Lietuvos eksporto į Palestiną apyvarta yra apie du milijonus eurų – jie iš mūsų importuoja grūdus, kai kuriuos maisto ir lengvosios pramonės produktus, o iš Palestinos mes oficialiai importuojame nulį. Palestinos rinka ir jos verslininkai Lietuvos verslui gali padėti atverti vartus plačiau į visą regioną.

– Kokią Palestiną pamatėte Jūs iš savo diplomatinės pozicijos?

– Esame nedidelė misija, tad visus išteklius turime paskirstyti labai kryptingai. Kartais naudingiau investuoti daugiau laiko į pokalbį tiek su Lietuvos, tiek su Palestinos puse, kad matytųsi, ar siūloma idėja perspektyvi, ar ne. Juk jei žmonės ja netiki, plėtoti neverta. Konceptualiai reikia apsibrėžti, kur link judama dvišaliuose santykiuose, tačiau kartu ir suprasti, jog kai kurie dalykai gali svyruoti dėl situacijos ant žemės ir aplinkybių, kuriomis gyvena Palestina. Gali daug planuoti, bet staiga nutiks kažkas, ko nesitikėjai.

Šviežias pavyzdys: neseniai nuvažiavome į susitikimą Hebrone. Tačiau tą dieną buvo tawjihi – sena tradicija, kai mokiniai sužino mokyklos baigimo egzaminų rezultatus, kurie lems, ar jie įstos į universitetą. Viskas tiesiog sustoja: žmonės švenčia, šaudo fejerverkus. Nuvažiuojame ir pusantros valandos stovime transporto spūstyje vidury miesto. Na, ką? Na, nieko. Skambinu: „Atsiprašau, kad vėluoju, nes tawjihi.“ Atsako: „Ak, taip, tawjihi. Mano vaikas gavo tiek ir tiek balų. Jokių problemų, mūsų renginį darysime popiet.“ Tad čia viskas kitaip, ir tai labai veža. Jei nevežtų, negalėtum čia dirbti, nes tai kitas pasaulis – tik jokiu būdu nereikia suprasti „kitas“ kaip „blogesnis“. Palestina yra ne tik konfliktas. Palestina yra ir gilios tradicijos, kultūra, mokslas.

Kitas svarbus aspektas yra saugumo situacija – čia niekad nežinai, gali įvykti įvairių dalykų. Žmonės jau daug dešimtmečių taip priversti gyventi, bet gyvenimas eina į priekį. Štai gegužę buvome suplanavę renginių, tačiau tai nebuvo laikotarpis, kai žmonėms norėtųsi švęsti. Nukėlėme juos. Nuolatinis judėjimas ir pastangos nuveikti darbus, bet kartu ir likti lanksčiam, yra dalis darbo Palestinoje realybės.

Iššūkių čia tikrai yra, tačiau jų egzistavimas neturėtų visiškai supančioti rankų. Palestinos kontekstas specifinis ir nelengvas, bet per kelerius mūsų biuro gyvavimo metus jau žymiai geriau jį pažįstame. Esame matomi kaip nedideli ir simpatiški, visą gyvenimą kovoję už laisvę. Ta amžina mažos šalies kova už laisvę žavi ir įkvepia. Tai, kad čia esame, kad turime idėjų ir jas įgyvendiname, galų gale kuriame šiltus, žmogiškus ryšius – visa tai yra vertinama.

Dirbame įvardytomis kryptimis toliau, ieškome nepritemptų, nedirbtinių, nepopierinių partnerysčių. Žmonės – žmonėms. Kai kas gali nepavykti, bet bandyti reikia. Idėjų yra labai daug, labai daug. Tik reikia nebijoti, bandyti ir dirbti.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.