LRT FAKTAI
Demonstracija prieš COVID-19 suvaržymus Latvijoje, Rygoje

Pasaulyje

2021.08.27 14:58

Antiskiepininkų protestai nauju Baltijos keliu nevirto: kas kursto neramumus ir kuo tai baigsis?

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.08.27 14:58

Pirmadienis, trisdešimt antrosios Baltijos kelio minėjimo metinės. Internete pasklido žinutė apie Latvijoje organizuojamą akciją, kviečiančią Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojus stoti į gyvą grandinę. Tačiau ne istoriniam įvykiui paminėti.

Nesvarbu, ką galvojate, tvirtina organizatoriai, ar pandemija tikra, ar išgalvota tik tam, kad būtų apribota mūsų laisvė, – ateikite į protesto akciją.

Tačiau bent jau Vilniuje sumanymas patyrė fiasko: į Baltijos kelio starto vietą sutartu metu neatėjo nė vienas žmogus, nors registravosi šimtai dalyvių, socialiniuose tinkluose buvo žadama tūkstantinė minia. Pavieniai protestuotojų būreliai suorganizavo akcijas Lietuvos keliuose.

Rygos centre veiksmo daugiau. Pasisakymai – nelyg jau girdėti Vilniuje vykusiose akcijose prie Seimo, Vyriausybės, protestuose prieš vakcinas, karantiną ir kitas pandemijos valdymo priemones.

Vos prieš savaitę Latvijoje plačiai buvo aptartas kitas protestas prieš vakcinas, dalyvių skaičiumi panašus į vykusį Lietuvoje. Priešinga barikadų pusė šiuos žmones pašiepiamai vadina „bulvėmis“.

„Mes už tai, kad žmonės galėtų rinktis, tada jautėmės daug laisvesni nei šiandien“, – sako Silvija.

„Čia atėjo žmonės iš skirtingų sričių. Manau, kad bus ir verslininkų… Nes jie nebegalės dirbti“, – aiškina Arvydas.

Bet kai kurie Baltijos kelio prieš vakcinas dalyviai apie skiepus nekalba.

„Jei atvirai, nežinau, kas organizavo protestą… Yra prisiminimai, todėl norėjau patirti šį jausmą ir vėl“, – žurnalistams pasakojo rygietė Viola.

Organizatoriai

Nors pagrindiniai akcijos koordinatoriai yra latviai, akcijos puslapis kurtas Estijoje. Lietuvoje įvykius koordinavo Robertas Vaišnoras – verslininkas iš Gargždų, kandidatavęs rinkimuose į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybą, buvęs seniūnaičiu. Jo įrašus feisbuke, kritikuojančius pandemijos valdymo priemones ir suvaržymus, dažnai publikuoja puslapis minfo.lt, žinomas kaip melagienų sklaidos kanalas.

Akcijos organizatoriai Latvijoje ir Estijoje spalvingesni, jie taip pat siejami su antisistemine save vadinančia žiniasklaida. Rūdolfs Brēmanis – skandalingai iš pareigų pasitraukęs diplomatas, apkaltintas pasisavinęs daugiau nei 100 tūkst. eurų. Pandemijos pradžioje jo vardas vėl nuskambėjo Latvijoje – R. Brēmanis skelbė norintis įvykdyti eksperimentą ir pats užsikrėsti koronavirusu.

Jis išsakė palaikymą Lietuvoje rugpjūtį vykusiam protestui, virtusiam riaušėmis prie Seimo, dalijosi improvizuotų kartuvių vaizdais, lygino įvykį su Sausio 13-ąja.

Estijoje akciją rengė Hando Tõnumaa ir Mariann Joonas, žinomi kaip žymiausi valstybės sąmokslo teorijų skleidėjai, pasižymėję dar prieš pandemiją. Jie valdo įtakingą „alternatyvios žiniasklaidos“ puslapį „Telegram“, turintį versijas skirtingomis kalbomis ir net spausdintą versiją. Šiandien jame dominuoja žinutės apie koronavirusą.

Be to, H.Tõnumaa žinomas dėl to, kad estų mokslininkams įrodinėjo, jog Žemė yra plokščia.

LRT kalbintų ekspertų teigimu, ir Latvijoje, ir Estijoje visuomenės nuotaikos panašios, kaip Lietuvoje.

„Skiepijimas Latvijoje yra gana lėtas, pasiskiepijo apie 40 procentų, tai net ne 50 procentų. Palyginus su kitomis valstybėmis, tai reiškia, kad mūsų visuomenė arba bijo vakcinų, arba dėl kitų priežasčių jų nenori.

Yra daug politikų ir žmonių, kurie norėtų patekti į politiką. Jie išnaudoja šias baimes tam, kad išvestų žmones į gatvę protestuoti“, – sako Iveta Kažoka, politikos tyrimų centro „Providus“ analitikė.

Ji atkreipia dėmesį, kad protestai prieš skiepus – išskirtinai socialinių tinklų sukeltas reiškinys, juk niekur kitur šie žmonės mobilizuotis protestams negalėjo, žiniasklaida šių idėjų neskatino.

LRT pašnekovas Estijoje, žurnalistas Martinas Laine atkreipia dėmesį, kad apklausos rodo, jog skiepytųsi 75 procentai estų. Tačiau realybėje visomis reikalingomis skiepų dozėmis pasiskiepijo apie pusė šalies gyventojų.

„Judėjimai prieš skiepus Estijoje buvo dar iki pandemijos, jie visada dominavo socialiniuose tinkluose. [Dabar] šie judėjimai visur, kai tik atsiverti feisbuką“, – pasakoja pašnekovas.

Nerimas dėl rinkimų ir pyragas taisyklių pažeidėjams

Apžvalgininkai Lietuvoje baiminasi, kad, politinę areną užvertus kaltinimais neva priverstinai skiepijančiam elitui, bus pakirstas pasitikėjimas politika ir valstybe apskritai.

Latvijoje Seimo rinkimai – jau kitais metais. Vienas iš protestų prieš skiepus lyderių yra skandalingas politikas Aldis Guobzemis, neseniai išmestas iš kraštutinės dešiniosios partijos pavadinimu „Kam priklauso valstybė“, jis pažadėjo sukurti naują antisisteminę jėgą.

„Šiandien galima kalbėti apie dvi didesnes grupes, kurios norėtų patekti į parlamentą kitais metais, bet yra daug mažesnių, kurios tokio tikslo neturi, nors kai kurie jų yra labai radikalūs. O kai kurie žmonės sako: ne, nepalaikau tų politikų, bet protestuoju, nes nepalaikau privalomo mokytojų, medikų skiepijimo. Yra tokia protestuotojų grupė“, – pasakoja I. Kažoka.

M. Laine atskleidžia, kaip sąmokslo teorijos pasiekė net Estijos parlamento pastatą. Kaip ir Lietuvoje, per karantiną ten vyko protestai prieš suvaržymus. Jų metu protestuotojai, nors oficialiai negavo leidimo burtis į akciją, sulaukė sveikinimų iš parlamento – keli kraštutinių partijų politikai jiems atnešė pyragų, sakė sveikinimo kalbas. Pašnekovo teigimu, besitęsianti pandemijos krizė protestuojančiųjų ratą tik augina.

„Estijos liaudies konservatoriai, populistinė konservatyvi partija, iš pradžių buvo gana nuosaiki vakcinų ir panašiomis temomis. Tačiau kai metų pradžioje atsistatydino Estijos Vyriausybė, ši partija ėmė skleisti konspiracijos teorijas, palaikyti protestus, skiepų priešininkų judėjimus“, – sako M. Laine.

Šią savaitę minėtos partijos lyderis, skandalingas politikas Martinas Helme žengė dar toliau – pareiškė, kad paduos Estijos Vyriausybę į teismą už tai, kad viešose vietose reikalaujama skiepų pažymėjimo.

Rusijos įtaka

Lietuvoje taip pat daug kalbėta apie Rusijos valstybinės žiniasklaidos įtaką sklindant dezinformacijai: yra įrodymų, kad Rusijos Vyriausybė tikslingai siekia diskredituoti Vakaruose sukurtas vakcinas. Lietuvos regionai, kuriuose gyvena daugiau rusakalbių, žiūrinčių rusišką žiniasklaidą, vangiau ir skiepijosi. Rusakalbių tautinė mažuma Latvijoje ir Estijoje daug didesnė, o Latvijos Daugpilio mieste net organizuota apklausa, kiek gyventojų pageidautų skiepytis Rusijoje sukurta „Sputnik“ vakcina.

LRT pašnekovai patvirtino, kad ta pati tendencija matoma visose Baltijos valstybėse – rusakalbių regionuose skiepijimo tempas lėtesnis.

„Rusijos valstybinė televizija Estijoje vis mažiau įtakinga, tačiau auga jos įtaka socialiniuose tinkluose, – sako M. Laine. – Feisbuke sklinda konspiracijos teorijos, memai prieš skiepus, ir šie įrašai tarp rusakalbių plinta masiškai.

Yra gerai žinomos prorusiškos nevyriausybinės organizacijos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su Kremliumi, tačiau skleidžia tokius pat naratyvus. Viena jų aktyviai dalyvavo organizuojant protestus prieš vakcinas, prieš karantiną – vakcinų skeptikams nerūpi, kad dalis žmonių jų gretose yra prorusiški.“

Tačiau ne tik Rusija, arba pirmiausia ne Rusija slypi už melagienų apie skiepus, įsitikinusi LRT pašnekovė iš Latvijos I. Kažoka. Pavyzdžiui, pagrindinė Latvijos rusakalbių partija „Sutarimas“ anaiptol nėra prieš skiepus.

„Iki dabar, protestai buvo organizuojami daugiausia latvių. Rusakalbė Latvijos gyventojų dalis irgi skeptiška, duomenys sako, kad rusakalbiai skiepijasi mažiau nei latviai. Kita vertus, tokią grupę sunku mobilizuoti, sunku rasti lyderius.

Pagrindinė partija, kuri atstovauja rusakalbiams, nėra prieš vakcinas. Kai žiūrime į protestus, kartais matome daug rusakalbių, bet lyderiai – jie yra latviai“, – pažymi I. Kažoka.

Susipyksime ne su politikais, o su giminaičiais?

LRT kalbinta Latvijos universiteto Sociologijos ir filosofijos instituto analitikė Elvīra Šimfa teigia, kad vargiai tikėtina, jog tūkstantiniai protestai, nors ir nustebinę santūrius Baltijos valstybių gyventojus, rodo ateinant permainas politikoje.

„Politiką keičia rinkimai, už ką arba prieš ką [protestuotojai] bus tada. Kalbame apie Vyriausybės kryptį – jei pažiūri į Vakarų valstybes, Prancūziją, Italiją, ten yra net labiau smurtinių, didelių protestų, bet jie nepakeičia valstybinio kurso.

Protestai taptų didele problema tik tuo atveju, jei policija fiziškai jų nebegalėtų suvaldyti, bet kažin, ar tai įmanoma“, – sako mokslininkė.

Ji turi paaiškinimą, kodėl pastarųjų metų protestai sutraukia vis tuos pačius žmones, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo matoma, kad tie patys veikėjai agituoja ir prieš karantiną, ir prieš Stambulo konvenciją, ir prieš migrantus.

„Tai rodo jų politines pažiūras. <...> Jei žmogus yra už karantiną, vakcinaciją, galima lengvai nuspėti, kad jis palaikys tos pačios lyties santuokas, migrantus, bus prieš [Donaldą] Trumpą, už Stambulo konvenciją.

Šie klausimai atrodo visai nesusiję – juk Trumpas nesusijęs su koronaviruso pandemija, bet tai ir yra politinės pažiūros, dažniausiai kairiųjų liberalų. Šios idėjos šiuo metu yra dominuojančios, taip nėra tik keliose valstybėse – Vengrijoje, Lenkijoje“, – sako E. Šimfa.

Ji sako, kad protestų gausa rodo, jog liberalios pažiūros neturi visuotinio palaikymo.

„Manau, kad visuomenės nuomonė yra sudėtingesnė, nei dažnai manoma. Pavyzdžiui, yra daug žmonių, kurie baiminasi koronaviruso, palaiko karantiną, tačiau yra prieš migraciją. Tačiau kai kalbame apie protestus, viešus pasisakymus, tikėtina, kad toks žmogus pasisakys prieš viską, ką sako Vyriausybė. Net jei nesi prieš migraciją ar prieš karantiną, bet jie yra tavo politiniai priešai, taigi, tiesiog pradedi priešintis bet kam, ką jie sako“, – aiškina mokslininkė.

I. Kažoka, paklausta apie protestų įtaką politikai, sako, kad gal ir nesunku suburti tūkstantinę minią, kuri eitų protestuoti, tačiau ar tie žmonės tikrai balsuos už asmenis, kurie vadovauja protestams, sunku pasakyti.

„Metai politikoje – daug, nežinome, kas bus kitą vasarą. Šių protestų lyderiams kyla reputacijos problemų, jiems gal ir lengva sutraukti žmones dabar, bet kai panika, pandemija baigsis, manau, vis daugiau žmonių susimąstys, ar tikrai nori būti asocijuojami su tokiomis asmenybėmis“, – sako ji.

E. Šimfa atkreipia dėmesį į pandeminių protestų pasekmes, jos sieks toliau nei politiniai nesutarimai.

„Rytų Europoje visada turėjome beveik neegzistuojantį pasitikėjimą valdžia: Sovietų Sąjungoje būtum kvailys, jei ja pasitikėtum; tokioje visuomenėje neišgyvensi, jei pasitiki valdžia. Ir tai yra ilga tradicija, likusi iki šių dienų.

Nemanau, kad pasitikėjimas gali ristis dar žemiau. Tačiau kas gali pasikeisti – tai žmonių santykiai. Tai ne santykis su valdžia, bet su šeima, draugais, kolegomis, požiūris į bendrapiliečius.

Prarandi draugus, kovoji su giminėmis – visa tai [susipriešinimo] pasekmės atskiram žmogui, nors ką tai reikš ilguoju laikotarpiu, dar sunku nuspėti“, – sako LRT pašnekovė.

LRT Faktai. Antivakserių judėjimai: bendraminčiai buriasi socialiniuose tinkluose, o situacija bando naudotis politikai

Kaip atsiranda netikros naujienos? LRT FAKTAI dekonstruoja klaidinančią informaciją ir aiškinasi, kodėl ji pasiekė jūsų ekranus. Pastebėjote melagingą žinutę? Rašykite: lrtfaktai@lrt.lt

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt