Pasaulyje

2021.10.01 22:28

Neramina Kinijos ryšiai su Pakistanu – žmonių persekiojimo modelį gali perduoti kitoms šalims

Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.10.01 22:28

Kaip teigiama naujausioje ataskaitoje, Kinija pasinaudojo savo didžiule ekonomine įtaka Pakistane, kad užsitikrintų Islamabado bendradarbiavimą tarptautinėje kampanijoje, kurios tikslas – sugrąžinti uigūrus į tėvynę. Pekinas tikisi šį modelį panaudoti ir kitose Azijos bei Artimųjų Rytų valstybėse.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Pakistanas buvo pirmoji šalis, aktyviai bendradarbiavusi su Pekinu susekant ir išduodant uigūrus Kinijai – 1997 m. buvo deportuota 14 terorizmu kaltintų uigūrų. Visiems jiems galiausiai buvo įvykdyta mirties bausmė.

Nuo to laiko Kinija tik gilino savo istoriškai tvirtus ryšius su Islamabadu, investuodama į maždaug 60 mlrd. JAV dolerių vertės energetikos ir infrastruktūros projektus, įgyvendinamus specialios Pekino pasaulinės juostos ir kelio iniciatyvos (angl. „Belt and Road Initiative“ (BRI)) programos Kinijos ir Pakistano ekonomikos koridorius (angl. „China-Pakistan Economic Corridor” (CPEC)) rėmuose.

Ataskaitoje, kurią paskelbė organizacija „Oxus Society for Central Asian Affairs“ ir Uigūrų žmogaus teisių projektas, teigiama, kad tai yra sąmoninga Kinijos strategija, kurios tikslas – „siūlyti ekstravagantiškus plėtros projektus ir kartu gilinti saugumo ryšius“ – ir kuri pasiteisino, siekiant poveikio Pakistano Vyriausybei, kad ši padėtų spręsti uigūrų bendruomenės klausimą.

Kaip pažymima ataskaitoje, Pekinas remiasi bendradarbiavimu su kaimyninių valstybių vyriausybėmis, kad šios padėtų identifikuoti ir sekti užsienyje gyvenančius uigūrus, o sėkmingai susiklosčiusius santykius su Pakistanu Kinija bando panaudoti kaip modelį, mezgant ryšius su kitomis šalimis, kuriose yra didesnė uigūrų populiacija.

„Matome, kad Pakistanas yra tarsi pirmtakas tendencijoms Artimuosiuose Rytuose ir Vidurinėje Azijoje, – RFE / RL sakė „Oxus Society for Central Asian Affairs“ tyrimų direktorius ir vienas iš ataskaitos autorių Bradley Jardine`as. – Susitarimai tarp Pekino ir Islamabado yra modelis, kurį Kinija dabar bando eksportuoti visame regione.“

Pekino represijos šalies šiaurės vakaruose esančioje Sindziango provincijoje, kur, remiantis JT vertinimais, visą regioną apraizgiusiame internavimo stovyklų tinkle buvo įkalinta daugiau nei 1 milijonas uigūrų, kazachų, kirgizų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų, sutapo su vis intensyvėjančiais bandymais stebėti ir sekti už Kinijos ribų gyvenančius uigūrus.

„Kontroliuojamas kaimyninėse Kinijai šalyse gyvenančių uigūrų susižinojimas, ribojamas jų judėjimas, uždaromi verslai, jie sulaikomi ir išduodami Kinijai“, – RFE / RL sakė Amerikos verslo instituto ekspertas ir vienas iš ataskaitos autorių Robertas Evansas.

Žvilgsnis krypsta į Pakistaną

Pekinas neigia bet kokius kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais Sindziange ir teigia, kad jo diegiama vadinamoji „perauklėjimo stovyklų“ sistema yra būdas užtikrinti profesinį rengimą ir kovoti su religiniu ekstremizmu.

Remiantis Pasaulio uigūrų kongreso duomenimis, užsienyje gyvena nuo 1 iki 1,6 milijono uigūrų, didžiausios jų bendruomenės susitelkusios Vidurinėje Azijoje ir Turkijoje.

Kinijos kampanija prieš uigūrus užsienyje sulaukė Pakistano elito atstovų palaikymo, jai paramą išreiškė ir ministras pirmininkas Imranas Khanas, ne kartą gynęs Pekino politiką Sindziange.

Neseniai duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai, I. Khanas gynė oficialią Kinijos poziciją dėl stovyklų Sindziange, kur, be uigūrų ir kitų grupių atstovų internavimo, veikia ir plataus masto vidaus stebėjimo sistema, skirta provincijos gyventojams sekti.

„Kadangi mus sieja labai glaudūs ryšiai su Kinija, mes palaikome pasitikėjimu grįstus santykius ir tikime Kinijos dėstoma įvykiu versija, – liepos 1 d. duotame interviu Kinijos žiniasklaidai sakė I. Khanas. – Mes priimame tai, ką jie sako apie Sindziange vykdomas programas.“

Ataskaitoje taip pat nemažai dėmesio skiriama padėčiai Afganistane, kuriame gyvena nedidelė uigūrų diaspora, ir kur Talibanas, sparčiai perimantis visos šalies kontrolę, neseniai vedė derybas su Kinijos atstovais.

Islamabadas yra pagrindinis šios grupuotės politinis globėjas, o Kinija pastaruoju metu suintensyvino diplomatinę veiklą, siekdama užsitikrinti bendradarbiavimą su Talibanu, sprendžiant uigūrų kovotojų klausimą – manoma, kad tai gali turėti rimtų pasekmių.

„Auga Afganistane gyvenančių uigūrų nerimas, ypač dabar, kai Kinija ir Pakistanas planuoja plėsti CPEC ir į šią šalį“, – sakė R. Evansas.

Pekino įtaka regione auga ne tik per ekonominius projektus, bet ir per visame Vidurio ir Pietų Azijos regione veikiančias daugiašales organizacijas, tokias kaip Šanchajaus bendradarbiavimo organizacija (ŠBO) – Eurazijos saugumo blokas, apimantis Indiją, Kazachstaną, Kirgiziją, Pakistaną, Tadžikiją ir Uzbekiją.

Pagrindinis ŠBO dėmesys sutelktas į kovą su tuo, ką organizacija vadina terorizmo, ekstremizmo ir separatizmo „blogybėmis“, kurias valstybės narės apibrėžia labai abstrakčiai ir, kaip pažymima pranešime, „naudojasi šiomis laisvomis apibrėžtimis, siekdamos susidoroti su politiniais oponentais užsienyje“.

Į bendradarbiavimą su Kinija įsitraukė ir Tadžikija, kur palei Afganistano sieną Pekinas eksploatuoja daugybę karinių postų, naudodamas juos uigūrų kovotojams rajone stebėti ir galimai sulaikyti.

Besiplečiantis modelis

Ataskaitoje pabrėžiama didėjanti skaitmeninio stebėjimo, kurį, su Pakistano saugumo tarnybų sutikimu, Kinija vykdo šalies uigūrų bendruomenėse, rizika.

2020 m. birželį skaitmeninio saugumo bendrovė „Lookout“ paskelbė ataskaitą, kurioje išaiškinta, kaip Kinijos pareigūnai diegia šnipinėjimo programas Pakistano gyventojų telefonuose.

Remiantis šiuo tyrimu, per laisvai prieinamas trečiųjų šalių programas šalyje gyvenančių etninių uigūrų telefonuose įdiegiamos šnipinėjimo programos. Įdiegus tokią programą, renkama ir saugoma visa telefone esanti asmeninė informacija, įskaitant buvimo vietą, žinutes, pokalbius ir kontaktinius duomenis.

„Tai, ką šiuo metu stebime, yra vidinio Sindziango modelio eksportas ir diegimas visame aplinkiniame regione, ypač Pakistane“, – sakė B. Jardine`as.

Kaip teigiama nutekintame dokumente, kurį Pakistano laikraštis „Dawn“ gavo 2017 m., CPEC taip pat sudarė pagrindą plėsti Kinijos stebėjimo programas Pakistane.

Dokumente taip pat aptariamos naujos elektroninio stebėjimo rūšys ir naujos sienų kontrolės sistemos, kurias, pasak B. Jardine`o, būtų galima plačiai panaudoti visame regione uigūrams identifikuoti.

„Apskritai Vidurinėje Azijoje yra didžiausia uigūrų diaspora pasaulyje, – aiškino B. Jardine`as. – Šios technologijos panaudojimo plėtimas kelia pavojų bendruomenei, nesvarbu, ar tai būtų tiesioginė stebėsena, ar judėjimo laisvės ribojimas.“

Pekino „saugių miestų“ programa, apimanti vaizdo stebėjimą, veido atpažinimo technologijas ir didžiulio duomenų kiekio saugojimą, jau plėtojama ir kitose Vidurinės Azijos šalyse.

Kazachstanas kartu su Kinijos technologijų įmone „Hikvision“, kuriai šiuo metu taikomos JAV sankcijos, sukūrė bandomąją programos versiją ir taiko rasinio profiliavimo technologiją, leidžiančią atpažinti uigūrų veidus minioje.

Kita Kinijos bendrovė – Nacionalinė elektronikos importo ir eksporto korporacija, – kuriai taip pat taikomos JAV sankcijos, Biškeke įgyvendindama išmaniųjų miestų programos plėtrą, Kirgizijos policiją aprūpino nemokama veido atpažinimo programine įranga.

„Išmanieji miestai yra neatsiejama aptariamo Kinijos modelio dalis, – sakė B. Jardine`as. – Tai saugumo struktūros, kuri vis dažniau taikoma uigūrams, bet gali būti panaudota ir kitoms žmonių grupėms sekti, elementas.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt