Pasaulyje

2021.09.16 20:16

Mitchell Riding. Baltijos šalys gali tapti pavyzdžiu karo draskomai Libijai?

Mitchell Riding2021.09.16 20:16

1990 m. Gegužės 4 d. Latvijos Sovietų Socialistinės Respublikos Aukščiausioji Taryba paskelbė apie Latvijos Respublikos atkūrimą ir Satversmes – Latvijos Konstitucijos – įsigaliojimą.

Satversmei jau 70 metų – Konstitucinė Asamblėja ją priėmė 1922 m.

Pradžioje buvo įvesti keturi Konstitucijos straipsniai, o likusi jos dalis įsigaliojo nuo 1993 m. Po dvejų metų Estija, remdamasi 1920 ir 1938 m. konstitucijomis, ratifikavo savo pamatinį įstatymą.

Jis buvo ratifikuotas po referendumo, kuriame šalies Konstitucijai pritarė 91,9 proc. balsavusiųjų. 1992 m. priimta naujoji Lietuvos Konstitucija, grįsta lietuviška tradicija, buvo patvirtinta 75 proc. balsų.

Tai vainikavo keletą nepaprastai reikšmingų metų Baltijos šalių istorijoje, žymėjusių išsivadavimą iš penkis dešimtmečius trukusios sovietų valdžios.

1988 m. lapkritį Estijos Aukščiausioji Taryba priėmė suvereniteto deklaraciją, o po dvejų metų buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė. Jos šiaurinė kaimynė Latvija netrukus padarė tą patį.

1993 m. rugpjūtį Rusija pradėjo išvedinėti savo kariuomenę iš Baltijos šalių. Kai 1994 m. rugpjūtį regioną paliko paskutiniai 2000 Rusijos karių, Baltijos šalys pagaliau „nusimetė komunizmo jungą“.

Senosios naujosios konstitucijos

Remiantis Veimaro Konstitucija ir Šveicarijos federaline Konstitucija, 1922 m. priimta Satversme numatė proporcinio atstovavimo būdu renkamo 100 narių parlamento – Saeimos – steigimą.

Tais pačiais metais Lietuvos Steigiamasis Seimas priėmė demokratinę konsolidaciją, labai primenančią Vakarų Europos konstitucijas. Ji gynė piliečių teises ir laisves, numatė demokratinius rinkimus ir politinį pliuralizmą.

Praėjus metams po 1926 m. Lietuvoje įvykdyto perversmo, lėmusio laipsnišką šalies „autoritarizavimą“, 1922 m. Konstitucija buvo pastumta į šalį.

1920 m. Estijos Konstitucija buvo priimta netrukus po to, kai Tartu sutartimi Sovietų Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę.

Įtvirtinusi parlamentinę valdymo formą, Konstitucija suteikė kultūrinę autonomiją visoms šalyje gyvenusioms mažumoms – šiuo požiūriu Estija žingsniu lenkė daugelį Vakarų Europos valstybių.

Deja, 1940 m. Baltijos šalių konstitucijos buvo pakeistos įstatymo projektais, paremtais 1936 m. Sovietų Sąjungos Konstitucija.

1940 m. Estijoje ir Lietuvoje įvestus įstatymus pakeitė Sovietų Sąjungos pavyzdžio Konstitucija, „pagrindinį vaidmenį“ užtikrinusi Komunistų partijai. Joje išdėstyti įpareigojimai laikytis politinių ir pilietinių teisių tebuvo fasadas.

Tuo metu, kai kitoms postsovietinėms respublikoms sunkiai sekėsi kurti politines ir ekonomines institucijas, Baltijos šalys, turėjusios galimybę pasiremti ne taip seniai priimtomis konstitucijomis, sparčiai žengė į priekį.

Šių valstybių institucinė ir konstitucinė atmintis leido joms kur kas greičiau judėti pirmyn nei kiek ilgiau komunizmo priespaudoje išbuvusioms šalims.

Šia prasme jos labiau priminė nesovietines Vidurio ir Rytų Europos valstybes, kurios po Antrojo pasaulinio karo pateko komunistinės valdžios įtakon.

Dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vadinamajai „mirtininkų juostai“ kartu su Rusija, Ukraina, Moldova ir Baltarusija priskirtos valstybės netrukus ėmė sparčiai artėti prie Vakarų Europos lygio.

Šiandien gyvenimo trukmė Estijoje viršija Europos vidurkį.

1997–1999 m. šios trys valstybės buvo pakviestos pradėti derybas dėl narystės ES, 2002 m. gavo oficialų pakvietimą prisijungti prie ES, o 2004 m. įstojo ir į ES, ir į NATO.

Šiandien Estijos „Freedom House“ reitingas yra geriausias tarp į ES įstojusių buvusių komunistinių šalių. Latvija ir Lietuva užima trečią ir ketvirtą vietas.

Libija – grįžimas prie 1951 m. Konstitucijos

Čia galima įžvelgti aiškių paralelių su Libija. 1951 m. Libijos Konstitucija įtvirtino plačias politines ir socialines laisves, kurios nebūtų padariusios gėdos ir demokratiškiausioms Vakarų Europos šalims.

Deja, kaip ir Estijos bei Latvijos Konstitucijos, Libijos konstitucija buvo pakeista iškreiptu ir žalingu įstatymų rinkiniu – buvusio šalies lyderio Muammaro Kadhafio „Žaliąja knyga“.

Libijoje įsigalėjo piliečių teises ir laisves varžantis asmenybės kultas, labai primenantis Stalino kultą.

Libijos, kaip ir Baltijos šalių, vystymasis sustojo keturiems dešimtmečiams.

Nenuostabu, kad Libijos gyventojai masiškai degino „Žaliąją knygą“. 2011 metai Libijai buvo tokie patys, kaip ankstyvasis dešimtasis dešimtmetis Baltijos šalims – galimybė nusimesti dešimtmečius trukusių represijų naštą.

Nors Baltijos šalys, nepaisant gausių rusakalbių gyventojų mažumų, buvo motyvuotos nacionalinės vienybės ir aiškios idėjos, kur link judėti, susiskaldžiusi Libija pasidavė vidinei nesantaikai.

Tačiau Libija, kaip ir Baltijos šalys, galėtų judėti į priekį, jei tik turėtų panašų tautinės vienybės simbolį.

Libijos gyventojai aiškiai remia 1951 m. Konstitucijos atkūrimą, tai liudija ir už ją pasisakantys masiniai judėjimai.

Siekdama užbaigti sudėtingą ir traumuojantį laikotarpį, Libija galėtų grąžinti 1951 m. Konstituciją, numatančią, kad monarchas yra nacionalinės vienybės simbolis.

Baltijos šalyse svarbiausias momentas buvo aiškus kelias į priekį. Libija šias gaires gali rasti savo 1951 m. Konstitucijoje.

Siekiant atkurti Konstituciją, būtina stabilizuoti padėtį šalyje.

Planuojami rinkimai greičiausiai būtų neįveikiamas iššūkis, o mažas rinkėjų aktyvumas keltų klausimų dėl proceso teisėtumo. Nacionaliniai rinkimai greičiausiai pasėtų dar daugiau nesantaikos vietoje to, kad taptų nacionalinio susitaikymo pradžia.

Ashrafas Boudaoura buvo teisus, ragindamas JT „suteikti galimybę konstitucinei monarchijai“.

Atstovaujamoji Vyriausybė, vadovaujama technokratų, ir paveldima monarchija, kaip nacionalinės vienybės simbolis, būtų geriausias variantas Libijai, jei ši nori judėti pirmyn.

Kaip ir Baltijos šalyse, Konstitucijos grąžinimas taptų visuomenės „klijais“, kurie leistų Libijos gyventojams pagaliau nustumti į praeitį nepaprastai sudėtingo dešimtmečio prisiminimus.

Mitchellas Ridingas yra Londone įsikūrusius korporatyvinės konsultacijų bendrovės CRI Group analitikas.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone. Straipsnis buvo publikuotas LRT.lt portalo partnerio EU Observer tinklalapyje

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt