Pasaulyje

2021.08.16 05:30

„Maža pakvaišusi šalis“: kodėl Lietuva kelia tiek iššūkių Kinijai ir ar grasinimai nėra tušti?

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.08.16 05:30

Lietuvos ir Kinijos santykiai prastėja, Pekinas nusprendė dėl konsultacijų parsikviesti savo ambasadorių Vilniuje ir nurodė šalį palikti Lietuvos diplomatei. Taip Kinija reagavo į intensyvėjančius Lietuvos ryšius su Taivanu. Valstybiniai Pekino kontroliuojami leidiniai aiškina, kad Lietuva yra „pakvaišusi maža valstybė“, kurios laukia atsakas – galbūt net kartu su Rusija ir Baltarusija. Ar Kinija iš tiesų gali nubausti Lietuvą?

Pyktis ir grasinimai

Kinijos politologai teigia, kad Lietuvos sprendimą atidaryti ekonominę atstovybę Taivane ir ypač taivaniečių diplomatinės atstovybės akreditavimą, į pavadinimą įtraukiant žodį „Taivanas“, Pekinas neva laiko salos nepriklausomybės parėmimu.

Lietuvos ambasadorei Dianai Mickevičienei vos grįžus į Kiniją, Pekinas pareikalavo, kad ji išvyktų į Vilnių, todėl tiek Kinijos, tiek Lietuvos atstovybės liks be ambasadorių. Lietuvos diplomatė žada tai padaryti, vos pasibaigs privalomas 21 dienų karantinas.

Ekspertai mano, kad apie Pekino sprendimą neoficialiai buvo žinoma jau kurį laiką, jis diplomatų nenustebino, o ir tradicinio būdo spausti šalis ekonominiais svertais Pekinas dar nesigriebė.

Tačiau Kinijos valdžios kontroliuojama žiniasklaida piešia dramatišką situaciją. Komunistų partijos kontroliuojamo dienraščio „China Daily“ versijos anglų kalba „Global Times“ redakciniame straipsnyje kalbintas Kinijos socialinių mokslų akademijos tyrėjas Liu Zuokui aiškino, neva Kinija gali visiškai nutraukti diplomatinius santykius su Lietuva. Padėtį tariamai galėtų pakeisti tik visiškas „oficialių ryšių su Taivanu nutraukimas“.

To Pekinui pasiekti nepavyks. Seimo narė Dovilė Šakalienė, kuriai Kinija yra paskelbusi sankcijas, tviteryje rašė, kad Lietuva „nesigaili dėl sprendimo leisti Taivanui atidaryti atstovybę“.

Užsienio auditorijai skirtais straipsniais anglų kalba Pekinas bando siųsti signalą kitoms valstybėms nesekti Lietuvos pavyzdžiu ir ypač JAV – nekelti „daugiau rūpesčių“. Šis dienraštis panaudojo ir prie Seimo antradienį vykusius protestus, kurie esą rodo Lietuvos Vyriausybės prastą valdymą, šalies politinį nestabilumą, užsimenama, kad be JAV pagalbos šaliai sunku susitvarkyti, ir galiausiai pabrėžiama, kad daugiapartinėje valstybėje sudėtinga suvaldyti neramumus.

„Sausį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda kritikavo Rusijos „brutalų protestų malšinimą“. Bet Lietuvoje per protestą prie parlamento buvo panaudotos ašarinės dujos“, – tokius Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos išsakytus palyginimus kartojo ir „Global Times“.

„Ne tik Kinija žino, (...) kad net mažas subjektas gali sukelti didelių problemų, ypač atsidūręs tinkamu laiku tinkamoje vietoje“, – LRT.lt sakė Rygos Stradinio universiteto Kinijos studijų vadovė Una Aleksandra Bėrzina-Čerenkova.

O štai straipsniuose kinų kalba, skirtuose šalies vidaus auditorijai, stengiamasi ginti Kinijos komunistų partijos garbę ir neklystamumą.

„(Vidaus auditorijai) Siekiama parodyti, kad tai ne nesėkmė. Bandoma neprarasti legitimumo ir parodyti, kad visi yra nusiteikę prieš mus. Toks nacionalistinis apsiaustos tvirtovės naratyvas naudojamas daug kur. (...) Nėra taip, kad Kinija bijo Lietuvos, bet politikoje ir viešuosiuose ryšiuose net ir mažas darinys, neturintis didelės kariuomenės, gal padaryti daug žalos“, – sakė U. A. Bėrzina-Čerenkova.

Koks svarbus Kinijai Taivano klausimas, rodo ir šiemet Xi Jinpingo kartoti pažadai apie salos susigrąžinimą jėga; kinų naikintuvai dažnai pažeidžia Taivano oro erdvės gynybos zoną; vykstant Tokijo olimpinėms žaidynėms, žemyninės Kinijos naujienų agentūros ir žiniasklaida salą įvardijo „Kinijos Taipėjumi“, o valstybinėje televizijoje rodytame reportaže užfiksuota, kad prie Kinijos sportininkų laimėtų medalių pridėti ir tie, kuriuos laimėjo Taivano atstovai.

Kol iš Pekino skrieja grasinimai, Taivanas pasveikino „drąsų Lietuvos žingsnį“ ir pabrėžė, kad „draugystė, pagarba ir bendradarbiavimas yra pozityvių tarptautinių santykių pamatas“.

Taivano parlamento Draugystės su Baltijos šalimis asociacija ragina šalies Vyriausybę megzti dar glaudesnius santykius su Lietuva, kurti vadinamąjį kelionių burbulą su Baltijos šalimis, siūlo įvesti Baltijos šalių kalbų egzaminą darbinantis Užsienio reikalų ministerijoje.

„Kuriant ryšius su nedidelėmis demokratinėmis šalimis ES, kurių požiūris ir vertybės panašūs į Taivano, būtų galima rasti išeitį, kaip numalšinti šalies diplomatinius galvos skausmus“, – spaudos konferencijoje sakė parlamentarai ir pabrėžė, kad Vidurio Rytų šalys turi panašios „priespaudos patirties“ kaip Taivanas. Asociacija taip pat planuoja kviesti saloje apsilankyti Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen.

Lietuvos pozicija naudinga ir ES

Atšaukus diplomatus ir Lietuvos vadovams pakartojus, kad jie toliau laikosi „vienos Kinijos“ principo, Kinijos vienašališkus veiksmus kritikavo Vilniaus sąjungininkai. „Esame išvien su savo sąjungininke Lietuva ir smerkiame Kinijos (...) veiksmus“, – tviteryje rašė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price`as.

ES santykiai su Kinija taip pat vėsta jau kurį laiką. Nors pernai metų gale Bendrija sudarė Investicijų susitarimą su Pekinu, pavasarį Kinijos įvestos atsakomosios sankcijos Europos politikams paskatino Europos Parlamentą boikotuoti susitarimo patvirtinimą.

„Kinija laukia ir stebi, kuo baigsis Vokietijos rinkimai rugsėjį ir Prancūzijos prezidento rinkimai kitąmet, nes mano, kad prancūzų ir vokiečių ašis yra svarbiausias veiksnys ES ir Kinijos santykiams, – LRT.lt sakė Vidurio Rytų Europos Kinijos analitikų tinklo atstovė Ivana Karaskova. – Tačiau entuziazmo Kinijos atžvilgiu Europoje neabejotinai sumažėjo.“

ES diplomatinės tarnybos atstovė Nabila Massrali leidiniui „South China Morning Post“ teigė, kad Pekino veiksmai „neabejotinai paveiks ES ir Kinijos santykius“.

Daug ES politikų remia Lietuvos poziciją ir veiksmus, nors galbūt ne visi tai išreiškia viešai. „Kinija supranta, kad jei situacija eskaluosis ir jos nebegalės suvaldyti, prieš Pekiną stovės ne vienintelė Lietuva“, – teigė U. A. Bėrzina-Čerenkova.

Kai pavasarį Vilnius pasitraukė iš Kinijos suburto „17+1“ bendradarbiavimo formato, Lietuvos politikai kvietė ir kitas šalis žengti iš paskos ir perkelti santykius su antra didžiausia pasaulio ekonomika į ES lygį, užuot dalyvavus regioniniuose formatuose, „sukurtuose siekiant skaldyti ES vienybę“.

U. A. Bėrzina-Čerenkova pabrėžė, kad prie Lietuvos sprendimų prisidėjo šaliai unikalios aplinkybės: kelerius pastaruosius metus Kinijos ambasada ir piliečiai vis įsiveldavo į skandalus, kai diplomatai organizavo kontrprotestą Katedros aikštėje, vėliau Kinijos piliečiai išniekino Kryžių kalną, Lietuva tradiciškai laikosi vertybėmis grįstos užsienio politikos, o užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis yra Vytauto Landsbergio anūkas.

Tačiau nė viena šalis iš formato nepasitraukė, o, analitikų vertinimu, viešos konfrontacijos su Pekinu keliu Europos sostinės taip pat nenori eiti. Tačiau Lietuva parodė pavyzdį ir šalys ima suvokti, kad mato, kas blogiausio gali nutikti pasielgus taip pat.

„Žinoma, kitos Baltijos šalys galvoja, ką daryti, – sakė U. A. Bėrzina-Čerenkova. Anot jos, Estija ir Latvija gali tiesiog stebėti situaciją ir laukti, tačiau galų gale reikės priimti sprendimą arba pamažu mažinti savo santykius su Kinija ir dalyvavimą įvairiuose formatuose. – Kol kas jos laukia ir žiūri, kuo viskas baigsis. Latviai turi pasakymą „Nevalgyk košės, kol ji per karšta“. (...) Pažiūrėsime, ar artėjant metų pabaigai Estijos ar Latvijos pareigūnai pareikš, kad palieka „16 + 1“ formatą.“

Tačiau analitikai abejoja, ar parama Taivano nepriklausomybei galėtų augti, nes tai destabilizuotų ne tik santykius su Pekinu, bet ir paties Taipėjaus situaciją.

„Visa ši situacija yra netikėta galimybė ES. (Lietuva) yra maža valstybė, padėtį galima deeskaluoti itin greitai, bet (...) ES galės sakyti, kad kai kurie iš mūsų yra pasiryžę eiti štai kaip toli. Tad galbūt pradėkime derėtis ir galėsime spausti Kiniją“, – sakė U. A. Bėrzina-Čerenkova.

Draugystė su Rusija

„Global Times“ redaktorius Hu Xijin Lietuvą pavadino „maža pakvaišusia šalimi, pilna geopolitinių baimių“, kuriai „galų gale teks sumokėti“ už savo sprendimus. Dienraščio redakcija sako, kad Lietuvai būtina duoti atkirtį su kinams draugiškomis valstybėmis: „Kinija turėtų suvienyti jėgas su Rusija ir Baltarusija, Lietuvos kaimynėmis, ir nubausti šalį. Kinijos ir Rusijos (vienybė) yra būtina norint suduoti smarkų smūgį JAV pakalikams, kad tai siųstų signalą kitoms šalims.“

Esą Kinijos ir Rusijos strateginė partnerystė turi veikti kaip atgrasymas JAV ir amerikiečių sąjungininkams, o Taivano klausimas turi tapti raudonąja linija, kurios Pekinas neleis peržengti.

Pirmadienį rusų ir kinų karinės pajėgos pradėjo pirmąsias istorijoje bendras karines pratybas Kinijos teritorijoje. Anot Rusijos gynybos ministerijos, glaudus šalių bendradarbiavimas būtinas ne tik dėl regioninių saugumo iššūkių, bet ir dėl „prastėjančių santykių su JAV“.

Šiaurės vakarų Kinijos Ningsia Hui regione manevrus oficialiai vykdo apie 10 tūkst. karių, naikintuvai, artilerijos vienetai, o rusų kariai esą pirmą kartą mokysis naudotis kinų ginkluote. Pastaruoju metu Kinijos ir Rusijos suartėjimas bei bendrų iniciatyvų skaičius auga, kinų stebėtojai yra pakviesti dalyvauti ir Lietuvos pašonėje vykstančiose Rusijos ir Baltarusijos karinėse pratybose „Zapad 2021“, dabar Kinijoje vykstančios pratybos „Zapad / Interaction 2021“ yra jų dalis.

Tokios pratybos ne tik stiprina šalių kariuomenių galimybes dirbti kartu, siunčia signalą užsienio valstybėms, bet ir leidžia „institucionalizuoti Kinijos ir Rusijos karinius ryšius nesukuriant formalaus aljanso“, Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) publikuotoje ataskaitoje rašo JAV Hadsono instituto ekspertas Richaras Weitzas.

Tačiau ar tai padėtų duoti atkirtį Lietuvai arba kitoms Maskvai ir Pekinui nepatinkančią politiką vykdančioms šalims, abejotina. Kai 2020-aisiais Taivane lankėsi Čekijos parlamento vadovas, Pekinas taip pat grasino rimtomis priemonėmis. Valstybių santykiai iš tiesų tapo prastesni, bet Čekijos tai niekaip nepaveikė.

„Tai tik patvirtino mūsų prielaidas, kad realybėje Kinijos galimybės imtis atsakomųjų veiksmų prieš Vidurio Rytų Europos valstybes, ypač priklausančias ES, yra labai ribotos“, – sakė I. Karaskova.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt