Pasaulyje

2021.08.13 08:05

Naujausia informacija. PSO prašo Kinijos duomenų apie pirmuosius COVID-19 atvejus

atnaujinta 19.40
BNS, ELTA2021.08.13 08:05

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino Kiniją pateikti pirminius duomenis apie pirmuosius koronaviruso atvejus šalyje. Ši informacija „labai svarbi“, toliau tiriant pandemijos kilmę, ketvirtadienį pareiškė PSO. Tai esą svarbu ir tikrinant teoriją dėl incidento laboratorijoje. Jau netrukus po pandemijos pradžios spėliota, kad virusas į aplinką galėjo patekti iš vieno instituto Uhane.

Virusologijos institute, kuriame tyrinėtas koronavirusas, esą galėjo įvykti incidentas. Kinijos vyriausybė tai kategoriškai neigia. Kad būtų paspartintas tyrimas dėl koronaviruso kilmės, visos šalys raginamos leisti bendrai naudotis pirminiais duomenimis ir pakartotinai ištirti mėginius, pabrėžė PSO.

Tarptautinių ekspertų komanda PSO pavedimu tik sausį galėjo apsilankyti Uhane – praėjus daugiai nei metams nuo viruso pasireiškimo. Atitinkama ataskaita paskelbta kovo gale, tačiau ji aiškių rezultatų nepateikė.

Laboratorijos teoriją PSO ekspertai tada vadino „labai mažai tikėtina“. Tačiau jau netrukus imta abejoti ataskaita. Daugelis valstybių pareiškė savo susirūpinimą, kad tarptautiniams ekspertams per tyrimą Kinijoje nebuvo leista susipažinti su duomenimis.

PSO liepą pareiškė, kad antrajame tyrimų dėl koronaviruso kilmės etape nori patikrinti ir laboratorijas Kinijoje. Vyriausybė Pekine su tuo nesutinka.

Laboratorijos teorija jam yra „viena tikėtinų hipotezių“, – ketvirtadienį Danijos televizijai sakė danų mokslininkas Peteris Benas Embarekas, vadovavęs PSO misijai Uhane. Esą gali būti, kad vienas laboratorijos darbuotojas, imdamas mėginius, užsikrėtė ir taip virusas šikšnosparnių buvo perduotas žmogui.

Atnaujinta 19.40

Turkijoje 70 proc. suaugusių gyventojų jau gavo bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę

Turkijoje mažiausiai 70 proc. suaugusių gyventojų jau gavo bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę. Tai penktadienį pranešė šalies sveikatos apsaugos ministras Fahrettinas Koca.

„Pirmąja vakcinos doze paskiepyti 70 proc. gyventojų, vyresnių kaip 18 metų amžiaus. Mes sėkmingai tęsiame vakcinacijos programą“, – parašė žinybos vadovas tviteryje.

Pirmasis koronaviruso atvejis Turkijoje buvo užfiksuotas praėjusių metų kovo 10 d. Covid-19 buvo diagnozuotas šalies gyventojui, grįžusiam iš Europos.

Turkijoje masinės vakcinacijos kampanija prasidėjo sausio 14 d. Šalyje naudojamos „CoronaVac“ ir „Pfizer“ vakcinos.

Atnaujinta 18.42

Apklausa: daugiau kaip pusė vokiečių pritaria dėl koronaviruso įvestiems apribojimams

Daugiau kaip pusė Vokietijos gyventojų laiko pagrįstomis šalyje galiojančias ribojamąsias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią koronaviruso plitimui.

Tai rodo penktadienį paskelbti televizijos kanalo ZDF užsakymu surengtos apklausos rezultatai.

Rugpjūčio 10-12 dienomis vykusioje apklausoje dalyvavo 1 252 žmonės. Jos duomenimis, 56 proc. vokiečių pritaria šiuo metu taikomiems apribojimams. 23 proc. apklaustųjų ragina juos sugriežtinti, o 18 proc. mano, kad karantino priemonės pernelyg griežtos.

Kaip nustatė sociologai, 67 proc. vokiečių įsitikinę, kad ateityje visiškai pasiskiepijusiems arba persirgusiems žmonėms turi būti taikoma mažiau apribojimų negu nevakcinuotiems. Priešingos nuomonės laikosi tik 29 proc. respondentų. Be to, 75 proc. tyrimo dalyvių laiko teisingu valdžios sprendimą nuo spalio 11 d. atsisakyti nemokamų greitųjų testų dėl koronaviruso nesutinkantiems skiepytis asmenims.

Antradienį po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir federalinių žemių valdžios pasitarimo buvo pranešta, kad nuo spalio 11 d. greitieji testai nebebus nemokami.

„Tai palies tuos, kurie gali pasiskiepyti, bet nenori. Išimtys bus taikomos tiems, kurie negali skiepytis, pavyzdžiui, dėl sveikatos būklės“, – pareiškė A. Merkel per spaudos konferenciją.

Nemokamus testus subsidijuoja Vokietijos Vyriausybė, vien tik šįmet ji tam jau skyrė 3 mlrd. eurų. Valdžios nuomone, nupirkusi gyventojams pakankamai vakcinų, ji nebeprivalo finansuoti dar ir nemokamą testavimą. Skiepijimo kampanijos priešininkai kaltina ministrų kabinetą, kad jis šitaip siekia suaktyvinti vakcinaciją.

Atnaujinta 17.33

Norvegija tikisi rugsėjį atšaukti daugumą ribojimų dėl COVID-19

Norvegija atšauks daugumą likusių ribojimų dėl COVID-19, kai visiems suaugusiems gyventojams bus pasiūlyta vakcina, tikimasi, kad tai įvyks maždaug rugsėjo 6-ąją, penktadienį pranešė vyriausybė.

Paskutinis žingsnis panaikinant vidaus apribojimus, jau nukeltas nuo liepos pradžios, „bus įgyvendintas praėjus trims savaitėms po to, kai visiems vyresniems nei 18 metų žmonėms bus pasiūlyta pirmoji vakcinos dozė“, sakoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime.

Vis dėlto liks galioti dalis griežtų pasienio kontrolės taisyklių.

Iki šiol 87,2 proc. suaugusių Norvegijos gyventojų gavo bent vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę.

Likus vos kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, vyriausybė penktadienį paskelbė nutraukianti reikalavimą dėl nuotolinio mokymosi studentams.

„Tai reiškia, kad studentai pagaliau gali susitikti akis į akį klasėse ir sėdėti petys į petį auditorijose po pusantrų metų“, – sakoma aukštojo mokslo ministro Henriko Asheimo pranešime.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras Bentas Hoie paragino žmones ir toliau laikytis atstumo ir higienos taisyklių, spaudos konferencijoje įspėjęs, kad užsikrėtimo atvejų daugėja ir kad „matome ketvirtosios bangos pradžią“.

Šiai Skandinavijos šaliai, kurioje gyvena 5,4 mln. žmonių, pavyko per visą pandemiją iš esmės kontroliuoti COVID-19 protrūkį, o birželio viduryje prasidėjo trečiasis iš keturių plano panaikinti apribojimus etapas.

Vėliau išaugęs užsikrėtimo atvejų skaičius privertė valdžios institucijas atidėti šį planą ir iš naujo įvertinti situaciją rugpjūčio viduryje.

Oslas taip pat penktadienį pranešė, kad į šalį turėtų būti pristatytas papildomas milijonas vakcinos „Moderna“ dozių, kurios leis paspartinti skiepijimo programą.

„Su šiuo pristatymu visi vyresni nei 18 metų suaugusieji bus visiškai paskiepyti per pirmąsias dvi rugsėjo savaites“, – sakoma ministrės pirmininkės Ernos Solberg pranešime.

Atnaujinta 12.44

Lenkijoje – 196 nauji COVID-19 atvejai, šeši žmonės mirė

Lenkijoje per praėjusią parą nustatyti 196 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė šeši anksčiau užsikrėtę asmenys, penktadienį pranešė visuomeninis radijas, remdamasis šalies sveikatos apsaugos tarnybų informacija.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 223 naujus COVID-19 atvejus ir dviejų pacientų mirtį.

Sveikatos apsaugos ministerijos naujausi duomenys rodo, kad 38 mln. gyventojų turinčioje šalyje nuo pandemijos pradžios iš viso patvirtinti 2 884 974 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 75 297 užsikrėtę žmonės mirė.

Šalies ligoninėse šiuo metu gydomi 309 COVID-19 pacientai, iš kurių 46 reikalingas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo pandemijos pradžios Lenkijoje persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 2 655 014 žmonių, iš jų 140 – per pastarąją parą.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iki šiol šalyje bent vieną vakcinos dozę yra gavę beveik 18,76 mln. žmonių, o visą vakcinavimo kursą baigė per 18 mln. žmonių.

Atnaujinta 12.05

Latvijoje – 107 nauji COVID-19 atvejai

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 8 135 testus patvirtinti 127 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, bet naujų mirčių užregistruota nebuvo, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 107 naujų užsikrėtimo atvejų, o pacientų mirčių taip pat nebuvo užfiksuota.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis paaugo nuo 57,9 iki 60,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtintas iš viso 139 941 užsikrėtimo koronavirusu atvejis ir mirė 2 561 užsikrėtęs žmogus.

Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenimis, iki šiol Latvijoje visas skiepijimo kursas atliktas 37,84 proc. gyventojų.

Rusijoje antrą dieną fiksuojamas rekordinis COVID-19 pacientų mirčių prieaugis

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 22 277 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 815 anksčiau užsikrėtusių žmonių – daugiausiai per vieną dieną šalyje nuo pandemijos pradžios, rodo penktadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 21 932 naujus užsikrėtimo atvejus ir 808 pacientų mirtį. Pastarasis skaičius taip pat buvo rekordinis.

Maskvoje per pastarąją parą nustatyti 2 529 nauji COVID-19 atvejai. Per praėjusią parą sostinėje mirė 59 užsikrėtę žmonės.

Sankt Peterburge buvo patvirtinta 1 810 naujų užsikrėtimo atvejų, 42 užsikrėtusieji mirė.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje užregistruoti iš viso 6 557 068 COVID-19 atvejai, 168 864 užsikrėtusieji mirė.

Persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 5 848 340 pacientų, iš jų 19 368 – per praeitą parą.

Statistikos agentūra „Rosstat“, vadovaudamasi platesniu su koronaviruso susijusios mirties apibrėžimu, pranešė, kad Rusijoje iki birželio pabaigos mirė daugiau nei 300 tūkst. užsikrėtusiųjų.

Valdžia susiduria su skeptišku požiūriu visuomenėje į skiepus: remiantis šią savaitę Rusijos sociologinių tyrimų bendrovės „Levada Centr“ atlikta apklausa, 55 proc. respondentų vakcinuotis neketina.

Rusams siūlomos trys šalyje sukurtos vakcinos, bet jokių vakarietiškų alternatyvų.

Kaip skelbia tinklalapis „Gogov“, kaupiantis duomenis apie COVID-19 iš Rusijos regionų, penktadienį visiškai pasiskiepijusių šalyje buvo šiek tiek daugiau nei 30 mln. iš maždaug 146 mln. gyventojų.

Tuo metu Maskvoje penktadienį buvo toliau atšaukiami suvaržymai: meras Sergejus Sobianinas panaikino darbdaviams taikytą reikalavimą sudaryti sąlygas bent 30 proc. darbuotojų dirbti iš namų.

S. Sobianinas savo tinklapyje pareiškė, kad epidemija „ir toliau traukiasi“ ir kad naujų hospitalizacijos atvejų sostinėje nuo birželio vidurio sumažėjo daugiau nei perpus.

Tarptautinių stebėtojų manymu, tikrasis COVID-19 atvejų skaičius gali būti didesnis, nei skelbiama oficialioje statistikoje.

Atnaujinta 11.19

Estijoje – 282 nauji COVID-19 atvejai

Estijoje per praėjusią parą atlikus 7 888 testus nustatyti 282 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, bet užsikrėtusių asmenų mirčių neužregistruota, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Tarp naujai užregistruotų užsikrėtusiųjų 222 (78,7 proc.) nėra pasiskiepiję, bet 60 (21,6 proc.) yra visiškai pasiskiepiję.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 378 naujus COVID-19 atvejus, bet pacientų mirčių taip pat nebuvo užfiksuota.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 241,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Penktadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 67 pacientai, iš jų 58 (86,6 proc.) – nepaskiepyti nuo koronaviruso. Šeši hospitalizuotieji gydomi intensyviosios terapijos skyriuose; keturiems taikomas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje patvirtinta 136 500 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, 1 279 užsikrėtusieji mirė, 130 329 – pasveiko.

Kaip rodo naujausi duomenys, bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę Estijoje jau gavo 683 042 žmonės – 60,8 proc. šalies suaugusių gyventojų. Visiškai paskiepyti 591 229 gyventojai.

Atnaujinta 09.13

Ukrainoje – 1 263 nauji COVID-19 atvejai, mirė 44 pacientai

Ukrainoje per pastarąją parą patvirtinti 1 263 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai ir mirė 44 anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 1 247 naujus COVID-19 atvejus ir 24 pacientų mirtį.

Per praėjusią parą šalyje hospitalizuota 613 COVID-19 pacientų, dar 1 007 šia infekcija persirgę žmonės pasveiko, nurodoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime „Telegram“ platformoje.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje koronavirusinė infekcija nustatyti iš viso 2 263 864 žmonėms, 53 217 užsikrėtusiųjų mirė, 2 195 798 – pasveiko.

Penktadienio ryto duomenimis, daugiau kaip 41 mln. gyventojų turinčioje šalyje vieną vakcinos nuo koronaviruso dozę yra gavę beveik 4,54 mln. žmonių, dvi – daugiau kaip 2,63 mln. asmenų.

Nepaisant karantino, Sidnėjuje toliau auga naujų infekcijų skaičius

Nepaisant beveik septynias savaites trunkančio karantino, Australijos Naujojo Pietų Velso valstijoje su milijoniniu Sidnėjaus miestu toliau auga naujų koronaviruso atvejų skaičius. Per 24 valandas patvirtinta 390 naujų infekcijų – daugiausiai nuo pandemijos pradžios, penktadienį pranešė sveikatos tarnybos. Du žmonės mirė.

Milijoninis Sidnėjus ir didelė dalis Naujojo Pietų Velso valstijos jau nuo birželio pabaigos gyvena karantine. Žmonės savo namus gali palikti tik išimtinais atvejais. Karantinas dar turėtų tęstis mažiausiai iki rugpjūčio pabaigos.

Ribojimai gyventojams šiuo metu galioja ir Melburne bei sostinėje Kanberoje. Tačiau nė viena kita šalies dalis nėra taip smarkiai paveikta pandemijos kaip Naujasis Pietų Velsas.

25 mln. gyventojų turinti Australija, taikydama labai griežtas taisykles, ilgai labai sėkmingai kovojo su pandemija. Tačiau plintant delta atmainai dabar atvejų daugėja.

Iš viso nuo pandemijos pradžios patvirtinta 37 000 infekcijos atvejų. Daugiau kaip 940 žmonių mirė. Šalies sienos uždarytos jau nuo 2020-ųjų kovo.

JAV silpno imuniteto asmenims rekomenduojama skiepytis trečia vakcinos nuo COVID-19 doze

JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ketvirtadienį pareiškė, kad organų recipientai ir kiti silpną imunitetą turintys asmenys gali gauti papildomą vakcinos nuo COVID-19 dozę, kad būtų geriau apsaugoti toliau plintant koronaviruso delta atmainai.

Šis FDA pareiškimas skirtas milijonams amerikiečių, kurie itin pažeidžiami dėl organų transplantacijos, tam tikrų vėžio formų ar kitų susirgimų. Analogiškos rekomendacijos galioja dar keliose valstybėse, tarp jų Prancūzijoje ir Izraelyje.

Vakcinoms sunkiau sužadinti imuninę sistemą, nuslopintą tam tikrų vaistų ar ligų, todėl tokiems pacientams skiepai ne visada užtikrina tokią pat apsaugą kaip sveikiems žmonėms. Nedidelės apimties tyrimai rodo, kad bent kai kuriais atvejais papildoma vakcinos dozė galėtų būti sprendimas.

„Tokiu būdu siekiama užtikrinti, kad mūsų labiausiai pažeidžiami žmonės... būtų geriau apsaugoti nuo COVID-19“, – sakė Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) direktorė Rochelle Walensky.

Svarbu pabrėžti, kad šis sprendimas liečia tik asmenis, priklausančius didelės rizikos grupei. Jai priskiriami maždaug 3 proc. suaugusių JAV gyventojų. Šios rekomendacijos nereiškia, kad papildoma doze bus skiepijami visi gyventojai.

Prancūzija nuo balandžio skatina silpnesnio imuniteto pacientus praėjus keturiems mėnesiams po antrojo skiepo susišvirkšti trečią dozę.

JAV sveikatos apsaugos pareigūnai dar nežino, ar vadinamosios papildomos dozės tikrai reikės visiems gyventojams ir jei taip – po kiek laiko bus reikalinga revakcinacija.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt