Pasaulyje

2021.08.04 16:34

Jegoras Vasiljevas. Lukašenka buvo vienas populiariausių politikų Ukrainoje, šiandien jis tapo priešu

Jegoras Vasiljevas2021.08.04 16:34

Ar Ukrainai palaikant griežtą Lietuvos ir Lenkijos politiką Aliaksandro Lukašenkos atžvilgiu trapi Kijevo ir Minsko draugystė baigėsi, svarsto posovietinių valstybių politikoje ir valdyme besispecializuojantis analitikas ir politikos konsultantas Jegoras Vasiljevas. 

Ši publikacija parengta dar prieš tai, kai Kijeve buvo aptiktas baltarusių aktyvisto Vitalijaus Šyšovo kūnas ir pradėtas tyrimas dėl įtariamos jo žmogžudystės.

Aliaksandrui Lukašenkai, kurio Vakarai nepripažįsta teisėtu Baltarusijos prezidentu, sunkiai sekasi rasti sąjungininkų už savo komforto zonos – Rusijos ir Kinijos – ribų. Vis labiau ryškėjantis susiskaldymas pasaulio politinėje arenoje reiškia, kad fragmentiškai jo draugystei su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu atėjo galas.

Paskutinius rinkimus suklastojęs A. Lukašenka aktyviai dalyvauja „draugiškoje“ rankų lenkimo kovoje su Vladimiru Putinu ir nerodo didelio noro perleisti vis daugiau savo šalies nepriklausomybės vyresniajam broliui. Nors kai kurie stebėtojai mano, kad tai neišvengiama, vargu ar šalys visiškai susilies institucine prasme, tačiau iki metų pabaigos jų Sąjunginė valstybė greičiausiai įgis naujų bruožų.

Tačiau A. Lukašenkos santykiai su kita slavų kaimyne – Ukraina – toli gražu nėra tokie šviesūs.

Ne taip seniai ukrainiečiai A. Lukašenką laikė etaloniniu prezidentu. 2019 m. lapkritį sociologinės grupės „Rating“ atliktos apklausos rodė, kad 66 proc. ukrainiečių teigiamai vertino A. Lukašenką ir įvardijo jį geriausiu užsienio valstybės lyderiu.

Viskas pasikeitė po 2020 m. rugpjūčio rinkimų, kuriuos tarptautiniai stebėtojai laiko suklastotais. 2021 m. vasarį pateiktais Kijevo tarptautinio sociologijos instituto duomenimis, 53,6 proc. respondentų Ukrainoje teigė nepasitikintys A. Lukašenka (nors 36 proc. vis dar nebuvo praradę tikėjimo juo, tad A. Lukašenka ir toliau išlieka geriausiai vertinamu užsienio politiku).

Baltarusijos ir Ukrainos santykiai vadovaujant A. Lukašenkai buvo gana stabilūs – Ukraina yra antra pagal prekybos apimtis Baltarusijos partnerė; Baltarusija Ukrainai – šešta. Jam pavyko rasti būdų susidraugauti su visais Ukrainos lyderiais, išskyrus – kas kai kuriuos nustebino – prorusišką Viktorą Janukovičių. Nepakviestas į Černobylio katastrofos metines, A. Lukašenka apkaltino pastarąjį „niekšiškumu“.

Petro Porošenka palaikė ypač draugiškus santykius su A. Lukašenka, kurių šaknys siekė dar tuos laikus, kai P. Porošenka nebuvo Ukrainos lyderiu. P. Porošenkos kadencijos metu abipusiai santykiai tapo dar glaudesni, ypač antroje kadencijos pusėje, 2017–2019 m.

Svarbu tai, kad A. Lukašenka nepripažįsta Krymo Rusijos teritorija, nors Rusijos prezidentas nekantriai laukia jo vizito okupuotame pusiasalyje. Uždaruose prezidentų susitikimuose A. Lukašenka buvo pažadėjęs P. Porošenkai, kad Rusijai nebus leista pasinaudoti Baltarusijos teritorija karinei agresijai prieš Ukrainą. Tuo metu aktyviai pusiausvyros užsienio politikoje ieškojusiam A. Lukašenkai pavyko įsiūlyti Minską kaip neutralią teritoriją deryboms dėl Donbaso karo.

Ukraina ir Baltarusija buvo užmezgusios sėkmingą partnerystę karo pramonėje, pavyzdžiui, sukūrusios bendras prieštankines valdomas raketas („Stugna“ Ukrainoje ir „Šeršen“ Baltarusijoje), tačiau prasidėjus karui Donbase, visi oficialūs kontaktai buvo nutraukti. Šalys yra ekonominės partnerės – iš Baltarusijos importuojama trečdalis visų Ukrainai reikalingų naftos produktų ir trąšų bei du trečdaliai bitumo.

A. Lukašenkos santykiai su V. Zelenskiu, jei neskaičiuosime pokalbio telefonu, prasidėjo nuo 2019 m. spalio 4 d. Žitomire vykusio Regionų forumo. Atrodė, kad A. Lukašenkai pavyko užmegzti ryšį su Ukrainos prezidentu. Šalys aptarė tarpusavio santykių darbotvarkę, vėliau buvo patvirtintas metinis planas. V. Zelenskis pabrėžė, kad baltarusių ir ukrainiečių mentalitetas yra labai panašus ir kad jis didžiuojasi turėdamas tokį gerą kaimyną kaip Baltarusija, su kuriuo palaikomi tokie geri santykiai. A. Lukašenka patikino Ukrainos prezidentą, kad pasienyje niekada nekils jokių problemų.

Tačiau po ginčytinų rinkimų Baltarusijoje V. Zelenskio Ukraina, laikanti save demokratinių vertybių flagmanu posovietinėje erdvėje, nusprendė stoti į vieną gretą su europiečiais ir pasmerkti brutalų A. Lukašenkos bandymą būti perrinktam dar vienai kadencijai.

Pats V. Zelenskis pamokančiai patarė A. Lukašenkai surengti naujus rinkimus ir palaikyti dialogą su savo tauta. Jis taip pat teigė, kad nepaisant suirutės politikoje, baltarusių ir ukrainiečių santykiai išliks geri, nes žmonių ryšiai visada yra svarbiau už politikų tarpusavio santykius.

Ir iš tiesų pirmąjį 2021 m. ketvirtį prekyba tarp šalių augo 9 proc. ir siekė 1 mlrd. 200 tūkst. JAV dolerių.

Paskutinį kartą V. Zelenskis su A. Lukašenka kalbėjosi „Wagner“ kovotojų epopėjos metu – tai nepatogi tema V. Zelenskiui. Nacionalistai, kurie pasirodė esą pagrindinis V. Zelenskio kaip prezidento galvos skausmas, reikalavo paaiškinimų apie tai, ką rusai vadino – o V. Zelenskis neigė – specialia Ukrainos saugumo pajėgų operacija, siekiant Baltarusijos teritorijoje sulaikyti Donbaso kare dalyvavusius Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ kovotojus.

V. Zelenskis teigė skambinęs A. Lukašenkai ir reikalavęs jų ekstradicijos Ukrainai, tačiau netrukus po šio skambučio Baltarusija pasiuntė kovotojus namo.

Vėliau V. Zelenskis ir jo komanda ne kartą pakartojo palaikymą laisviems rinkimams Baltarusijoje, o pats V. Zelenskis Lietuvoje neoficialiai buvo susitikęs su Sviatlana Cichanouskaja.

Nebeįtikina ukrainiečių ir Minsko neutralumas Donbaso taikos procese. Jų delegacija Trišalėje taikos proceso komisijoje atsisakė atvykti į Minską dėl nešališkumo stokos ir de facto Baltarusijos koalicijos su Rusija. Šiuo metu ieškoma naujos vietos deryboms.

Trumpai tariant, V. Zelenskis V. Putino, A. Lukašenkos ar Ilhamo Alijevo fone stengiasi save pozicionuoti naujo tipo lyderiu, kuris niekada nebuvo suinteresuotas ilgalaike draugyste su A. Lukašenka. Nors V. Zelenskiui trūksta politinio patikimumo Vakaruose, jo valdymas, skirtingai nuo pirma išvardintų lyderių, vertinamas kaip demokratiškas.

Nacionalinė demokratinė pakraipa, kuria V. Zelenskis ir jo aplinka bando kreipti savo prezidentavimą, suponuoja atsiribojimą nuo Baltarusijos politinio vektoriaus, atmetant jį kaip prorusišką ir dėl to aiškiai nedraugišką.

A. Lukašenkai užsigeidus nutupdyti ES lėktuvą Minske, Ukraina uždraudė Baltarusijos oro linijų skrydžius virš savo teritorijos, o šiuo metu šalies ministrų kabinetas rengia asmeninių sankcijų Baltarusijos pareigūnams, atsakingiems už rinkimų klastojimą ir politines represijas, sąrašą.

Įtampa neslūgsta – neseniai A. Lukašenka apkaltino Ukrainą neva organizuojant prieš jį tarptautinį terorizmą ir palaikant į Baltarusiją infiltruotas teroristų kuopeles.

Tuo tarpu į Baltarusiją bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad-2021“, kurios vyks rugsėjo 10–16 dienomis, jau renkasi kariai. Pratybų metu, pasak V. Zelenskio, bus imituojamas Kijevo, Charkivo ir Odesos užėmimas.

Atrodo, kad A. Lukašenkos ir V. Zelenskio vadovaujamos šalys suka skirtingais keliais. Ukraina, kartu su Sakartvelu ir Moldova, priskiriama vadinamajai Rytų partnerystės trijulei – valstybėms, pasirašiusioms asociacijos sutartis su Europos Sąjunga ir siekiančioms vieną dieną tapti jos narėmis.

Jos geopolitinis pasirinkimas nesikeis.

Pasitraukusi iš ES Rytų partnerystės programos, Baltarusija izoliuojasi nuo Europos, o A. Lukašenka Europos lyderius vadina „banditais“.

Todėl ši istorija yra apie Ukrainos ir Baltarusijos santykių vingius, draugus pavertusius priešais bent jau tol, kol Baltarusiją valdo A. Lukašenka.

Jegoras Vasiljevas yra analitikas ir politinis konsultantas, kurio specializacija – posovietinių valstybių politika ir valdymas. Jis yra „The New Bridge“ analitinio centro valdybos pirmininkas. Po penkerių metų Ukrainos valstybės tarnyboje jis įgijo Europos teisės magistro laipsnį Londono ekonomikos mokykloje (LSE), kur mokėsi laimėjęs Didžiosios Britanijos „Chevening“ stipendiją.

Šiame straipsnyje pateikiama autoriaus nuomonė, kuri nebūtinai sutampa su LRT nuomone.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.