Pasaulyje

2021.08.04 21:40

Kai sportas nebetarnauja Baltarusijos režimui: Cimanouskają kaltina išdavyste

Jurga Bakaitė, LRT.lt2021.08.04 21:40

Kad Minskas slepia tai, kas vyksta Baltarusijoje, nebestebina nieko, tačiau kokiais metodais reikia slėpti tiesą apie tai, kur nesiekia režimo jėgos struktūrų rankos?

„Aš nepasakiau nieko politiško“, – žiniasklaidai sakė pasaulio dėmesio centre atsidūrusi sportininkė Kryscina Cimanouskaja. Jos kritika Baltarusijos sporto funkcionieriams sukėlė politinį skandalą, kurį tirti pasižadėjo ir Tarptautinis olimpinis komitetas. LRT.lt pašnekovai sako, kad reakcija į sportininkės pareiškimą rodo Minsko režimo desperaciją.

Buvo paskelbta valstybės prieše

Dėl olimpinio medalio Baltarusijai turėjusi kovoti K. Cimanouskaja Tokijuje gavo humanitarinę Lenkijos vizą ir į Baltarusiją negrįš – šiuo metu ji Austrijoje, iš kur, tikimasi, keliaus į Lenkiją.

Ji pasakoja apie patirtą spaudimą ir Baltarusijos režimo operaciją, kurią vykdyti nurodė, kaip manoma, pats Aliaksandras Lukašenka. Teigiama, kad K. Cimanouskaja supykdė Baltarusijos sporto funkcionierius po to, kai pasipiktino sprendimu neatsiklausus įtraukti ją į 4 po 400 metrų estafetės rungtį, kritikavo rinktinės vadybą. Buvo priimtas sprendimas olimpietę nedelsiant grąžinti į Minską, į oro uostą ją lydėjo olimpinės delegacijos žmonės. Internete pasklido nutekinti pokalbiai, o juose – šiurkšti kalba, spaudimas ir trenerio grasinimai sportininkei.

Socialiniuose tinkluose skambėjo prašymai pagelbėti, pasirodė ir informacija, prie kurių vartų oro uoste lauks į šalį grąžinama bėgikė.

Režimo kontroliuojamoje žiniasklaidoje apie plačiai pasaulyje nuskambėjusį įvykį informacijos nedaug. Tačiau ji, pavyzdžiui, žinojo, kad sportininkė keliaus į Austriją, o ne Lenkiją, priešingai, nei tikėjosi Vakarų žiniasklaida.

Valstybinė žiniasklaida, žinoma, netransliuoja jokios kritikos.

A. Herasimenka

Valstybinė Baltarusijos naujienų agentūra „Belta“ skelbia ne vieno žinomo olimpiečio kritiką pareiškimą lengvaatletei, esą ji į olimpiadą keliavo ne dėl pergalių, o dėl to, kad įgyvendintų asmeninius tikslus, vadina poelgį „bjauriu ir neprofesionaliu“. Pavyzdžiui, vienas kolega skelbia tokią įvykių versiją: K. Cimanouskaja viską suplanavo iš anksto, esą jos giminaičiai gyvena užsienyje, žaidynės buvo tik dingstis pabėgti.

„Valdžios atstovai labai jautrūs dėl bet kokio valstybės kritikavimo, o valstybinė žiniasklaida, žinoma, netransliuoja jokios kritikos, todėl nušviesdama šį atvejį parėmė valdžios poziciją. Vietos žiniasklaidoje buvo reportažų, kuriuose <...> kiti žymūs atletai smerkia pabėgusios sportininkės poziciją“, – LRT.lt sakė propagandą tiriantis Oksfordo universiteto mokslininkas Aliaksandras Herasimenka.

Baltarusijos politikos apžvalgininkas, Rytų Europos studijų centro analitikas Maksimas Milta pabrėžia, kad K. Cimanouskaja politiniu simboliu Baltarusijoje tapo netikėtai.

„Ji tapo vos ne pagrindine valstybės prieše, bent jau jei remtumės Baltarusijos propaganda ir jos skleidžiamomis melagienomis. Norint suprasti kontekstą svarbu paminėti, kad ji niekada aktyviai nekritikavo Baltarusijos režimo, niekada nerėmė režimo – buvo neutrali sportininkė“, – sako jis.

Tuo metu Baltarusijos žiniasklaida skelbė, kad sportininkės poelgis yra viešai pasmerktas „pokštas“.

„Jei atvyksti į olimpines žaidynes ir matai, kad komandai sunku, tu jai padedi. Kaip ir bet kurioje komandoje. Yra tokia sporto šeima. Aišku, visur esama trūkumų, kas nors veikia ne taip. <...> Tai turės neigiamų pasekmių ateities kartoms“, – eteryje K. Cimanouskają pasmerkė kitas Baltarusijos olimpietis.

„Tai ne sportas, tai išdavystė“, – rėžė vienas parlamentaras. Tuo metu lengvosios atletikos komandos treneris Jurijus Moisevičius sportininkės kritiką laiko menkniekiu, esą tokia šiuo metu mada – viskuo skųstis socialiniuose tinkluose.

Baltarusijos žiniasklaida taip pat skelbė apie merginą neva kamuojančias psichologines problemas, nestabilumą.

„Olimpinės komandos narys yra aukščiausios klasės atletas su tvirta morale, <...> patriotizmu, lojalumu valstybei ir profesijai. Bet čia, deja, matome žmogų, kuriam nesvarbi komandos etika, kuris akivaizdžiai turi asmeninių nuoskaudų, kuris iššvaistė per daug energijos negatyvui bei nepasitenkinimui ir pamiršo, kad pagrindinė olimpiečio užduotis yra būti geriausiam ir pakelti savo valstybės vėliavą ant podiumo“, – rėžė kita deputatė.

Kaip pripratinti prie netiesos

LRT.lt pašnekovų teigimu, Baltarusijos pateikiamos įvykių versijos trūkumai – akivaizdūs. Kodėl režimas vis dar pasitelkia seniai naudojamas klišes ir 2021-aisiais medžioja abstrakčius valstybės priešus?

„Cimanouskaja Baltarusijoje buvo paskelbta režimo prieše ir, žinoma, režimo propaganda ją įvardijo kaip šnipę, kaip nelojalią, kaip valstybės išdavikę, – LRT.lt sako Katerina, aktyvistė alternatyvioje Baltarusijos atstovybėje vienoje iš Europos Sąjungos valstybių. – Bet čia nieko naujo, tai matėme jau anksčiau.“

Ji sako, kad K. Cimanouskajos skandalas yra dar vienas įrodymas, kad „Lukašenkos režimas artėja prie Šiaurės Korėjos“.

„Dabar svarbu atkreipti dėmesį į Baltarusiją, į baltarusių tautos genocidą, nes būtent tai ten ir vyksta. <...> Matome, kad pareigūnai, Lukašenkos aparato žmonės daro viską, kad išlaikytų savo galią. Jiems daugiau neberūpi tarptautinė reputacija, jiems nerūpi žmonių gyvybės. Režimas pamažu naikina save. Liūdna to baigtis gali būti visiška valstybės izoliacija. <...> Niekada nežinai, kaip toli šie žmonės eis“, – sako pašnekovė.

A. Herasimenka sako, kad nors K. Cimanouskajos istorija plačiai nuskambėjo pasaulio žiniasklaidoje ir tai tapo dar viena dėme A. Lukašenkos politinėje biografijoje, pačioje Baltarusijoje režimo tai nesusilpnins.

„Bendrąja prasme šis įvykis, nutikęs per olimpines žaidynes, kurias žiūri visas pasaulis, taip pat per Sviatlanos Cichanouskajos, vienos iš opozicijos lyderių, turą – ji tik ką lankėsi JAV, Jungtinėje Karalystėje, suteikė dar daugiau dėmesio Baltarusijai už jos ribų, kaip ir antradienio žinios apie vieno svarbiausių Baltarusijos opozicijos žmonių nužudymą Ukrainoje (Vitalijaus Šyšovo, – LRT.lt).

Tai yra isterija, kuri yra Baltarusijos režimo varomoji jėga.

M. Milta

Šalies viduje <...> šis įvykis nėra toks šokiruojantis, nes gyventojai, gaunantys informacijos [iš valstybinių kanalų] kiekvieną dieną, manau, pripranta prie tokių istorijų. Tiems, kurie Baltarusijos įvykius seka iš užsienio, ši istorija – priminimas, kas nutinka kritikuojant Baltarusijos valdžią“, – mano pašnekovas.

Nevalstybiniai naujienų šaltiniai Baltarusijoje šiandien veikia kaip šifruotų pokalbių programėlės „Telegram“ kanalai. M. Miltos vertinimu, kiekvienas toks nutikimas, kai slepiama akivaizdi tiesa, priverčia vis daugiau baltarusių jungtis prie šio naujienų tinklo.

Melas – kaip režimo saviterapija

Tai, ką sako oficialūs kanalai, jis vadina režimo neviltimi.

„Tai yra isterija, kuri yra Baltarusijos režimo varomoji jėga. Jau anksčiau baltarusių politologas Artiomas Šraibnevas, kuris taip pat buvo priverstas pasitraukti iš gimtosios šalies, pasakė, kad anksčiau baltarusių biurokratija pasižymėjo sugebėjimu užtikrinti savikontrolę, nedaryti klaidų, [dabar] isteriškai reaguoja į bet kokį, net patį smulkiausią, pasipiktinimą, pranešimą. Todėl propagandinis naratyvas, kurį skleidžia Lukašenkos režimas, pirmiausia skirtas režimo saviterapijai, turi įtikinti patį režimą tuo, ką jis teigia“, – pašnekovo įsitikinimu, Baltarusijoje dažnai girdėti teiginių, neturinčių nieko bendro su realybe.

M. Milta sako: Baltarusijos valdžiai būtų pakakę nedaryti nieko, juk olimpietės išsakyta kritika – menka ir nereikšminga. Tačiau metus visas represines pajėgas kilo tarptautinis skandalas.

Jis užsimena ir apie vaidmenį, kurį sportas turi atlikti autoritarinėje ir totalitarinėje visuomenėje.

Kaip jau anksčiau yra atkreipę dėmesį politikos apžvalgininkai, sportas Baltarusijoje yra svarbi režimo ir A. Lukašenkos kulto dalis. Neteisėtasis prezidentas yra sakęs, esą sportininkai yra geriausi šalies diplomatai, pats jis propaguoja ledo ritulį. „Sportas yra mūsų ideologija“ – taip skelbiama pačiame Baltarusijos prezidentūros puslapyje.

M. Milta sako, kad tai – Sovietų Sąjungos ideologijos palikimas. Kaip ir tada, šiandien Baltarusijoje sportas turi tarnauti propagandai. Situacija keičiasi, tačiau net ir nepolitinę poziciją išsakiusiems, valstybę sukritikavusiems sportininkams šiandien kyla grėsmė.

„Lukašenka tęs[ia] naratyvą apie sporto pasiekimų tapatinimą su režimu ir savęs pozicionavimą kaip didžiojo tautos tėvo, kuris vos ne savo rankomis atneša visus medalius ir sportinius laimėjimus. Iš esmės jo įvaizdžiui tai yra tai, be ko jis negali gyventi“, – sako M. Milta.

Iki pat gruodžio būtent A. Lukašenka asmeniškai vadovavo Baltarusijos olimpiniam komitetui. Jis nušalintas tik dėl Sporto solidarumo judėjimo lobizmo – ši nevyriausybinė organizacija šiandien padeda ir K. Cimanouskajai – tačiau šiandien jo vietoje sūnus.Tuo metu valstybės šlovinami sportininkai yra ir drąsiau nei ši olimpietė kalbėję apie politinę situaciją šalyje.

Daugiau nei tūkstantis sportininkų prieš metus pasirašė laišką, reikalaujantį surengti naujus rinkimus, ir nutraukti smurtą bei represijas, prasidėjusius prieš metus, kai Baltarusijoje vyko prezidento rinkimai. Režimo atsakas – išregistruotos, uždarytos nelojalios sporto organizacijos, grasinimai.

„[Tai] parodo situacijos tragikomizmą, kai <...> didžioji dalis žmonių, kurie pasirašė tą laišką, susiduria su persekiojimu, jie buvo priversti palikti šalį, pradėtos baudžiamosios bylos“, – apie sportininkų padėtį Baltarusijoje pasakoja M. Milta.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.