Pasaulyje

2021.08.04 11:34

Signataras Januška apie užsienio politiką: negalime būti visiškai nuoseklūs, vertybės irgi turi savo ribą

Simas Čelutka, LRT RADIJO laida „Tarp praeities ir ateities“, LRT.lt2021.08.04 11:34

Kokią užsienio politiką turėtų plėtoti Lietuva – realizmą ar idealistinę, vertybinę politika? Kaip elgtis, kai kyla įtampa tarp nacionalinių interesų ir universalių žmogaus teisių standartų? Šie klausimai vėl tapo aktualūs pastaraisiais mėnesiais, stebint energingą Lietuvos užsienio politiką – konflikte su Kinija atvirai remiamas Taivanas, buriama koalicija Europos Sąjungoje prieš diktatūrinį Aliaksandro Lukašenkos režimą.

Esama ir tokį proaktyvumą kritikuojančių, esą jis Lietuvai skaudžiai grįš – ir jau grįžta – bumerangu. Nepriklausomybės Akto signataras, diplomatas Albinas Januška sako, kad realistinė užsienio politika Lietuvai ir yra vertybinė politika, tačiau kartais nutinka, kad būti vertybiškai nuoseklūs iki galo nebegalime.

LRT RADIJO laidoje „Tarp praeities ir ateities“ kalbėjęs A. Januška svarstė, jog tarp šių dviejų pasirinkimų apskritai nėra aiškios dichotomijos.

„Dažnai žmonės, kurie mėgsta klijuoti etiketes, pristato mane kaip „pilkąjį kardinolą“, tuo atveju ir atsakymas tarsi turėtų būti aiškus – daugiau makiaveliškas, turėčiau pasakoti apie realpolitik. Bet iš tikrųjų, nors suprantu politikos mokslininkus, vartojančius tas sąvokas, bet man jos – vertybės ir realizmas – nėra binarinio mąstymo kaip tamsa ir šviesa, gėris ir blogis“, – sakė laidos pašnekovas.

Nei absoliuti orientacija į pragmatišką išskaičiavimą, nei bekompromisinis idealizmas nėra naudingos užsienio politikos strategijos, ypač nedidelei šaliai kaip Lietuva, sakė diplomatas, buvęs prezidento ir premjero patarėjas.

„Lietuva, kadangi yra maža šalis, neturi labai kuo prekiauti. Nes jeigu tai grynoji realpolitik, tuomet kažką duodi, kažką gauni. Lietuva tokioje situacijoje nebūtų labai efektyvi užsienio politikoje. Žinoma, galima prisiminti senesnius laikus, mažos valstybės dažnai turėjo prisitaikyti prie realpolitik, pavyzdžiui, Suomija taip vadinamu finliandizacijos laikotarpiu turėjo nusižeminti vien tam, kad išliktų, tokios buvo sąlygos. Esame kitoje situacijoje ir tai mums leidžia turėti vertybinį pasirinkimą“, – kalbėjo A. Januška.

Vertybiniai pasirinkimai kai kada susiduria su netoli siekiančiomis galimybėmis valstybei tarptautinėje erdvėje veikti, o kartais – situacijomis, kai pasirinkimas nėra vienareikšmiškai aiškus.

„Galime paremti Taivaną prieš Kiniją, bet užsienio politikoje neturime Tibeto nepriklausomybės dimensijos. Arba turime vertybinę problemą, jeigu įžengiame į Ispaniją – ar katalonai turėtų turėti nepriklausomybę? Prasideda kiti dalykai, nebegalime žengti toliau, nes tai sukelia pasekmių valstybei. (...) Yra tam tikras prieštaravimas – mes kalbame apie vertybes, bet negalime būti vertybiškai nuoseklūs iki galo. Vertybės užsienio politikoje irgi turi savo ribą, galios ir galimybių ribą“, – sakė A. Januška.

Šiuo metu Lietuva dėl išaugusios neteisėtos migracijos yra paskelbusi ekstremalią situaciją, dalis politikų ragina skelbti nepaprastąją padėtį. Šalies pareigūnai laikosi pozicijos, jog išaugę migracijos srautai yra organizuota Minsko režimo akcija prieš Lietuvą, tą rodo ir žiniasklaidos publikuoti migracijos srautų tyrimai.

Liepos viduryje Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis sutrumpintos prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros, apribotas neteisėtai sieną kirtusių migrantų laisvas judėjimas Lietuvos teritorijoje, kitos jų galimybės. Tai susilaukė kritikos iš žmogaus teisių aktyvistų.

„Tam tikra prasme žeidžia, kad turime aiškintis, kad pažeidžiame žmogaus teises ar neva manome, kad taip vadinami pabėgėliai turėtų gyventi koncentracijos stovyklose ar Lukiškėse. Taip nėra. Aš suprantu, kad žmonės, kurie gyvena žmogaus teisių pasaulyje, turi užimti tokias pozicijas, bet mes nebūtinai turime priimti, kad mes, kaip valstybė, esame kalti“, – sakė A. Januška, taip pat atkreipęs dėmesį į grėsmes, kurių išsklaidyti nepadeda tai, jog dauguma migrantų yra be tapatybę patvirtinančių dokumentų.

„Labai svarbu atskirti. Vienas dalykas yra žmonės, kurie atvažiuoja su pasais, jie prašosi prieglobsčio, tokiu atveju egzistuoja teisė – jiems yra Pabradė ir reikia kaip įmanoma greičiau išanalizuoti ir pateikti atsakymą, ar jie verti prieglobsčio, ar ne. Bet yra didžiulė, pagrindinė masė žmonių, kurie yra be pasų ir mes nežinome, kas jie. Mes a priori sakome, kad jie yra pabėgėliai, bet iš tikrųjų, manau, kad tai yra tiesa ir tai paaiškės, kad ten yra ISIS kovotojų. Jeigu žmogus sąmoningai ateina be paso, mes nežinome, nei iš kur, nei iš kokios valstybės, avansu dovanoti jam pabėgėlio statusą yra problema“, – kalbėjo signataras.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Tarp praeities ir ateities“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.