Pasaulyje

2021.08.01 19:07

Vakcinos ir investicijos jau tapo įrankiu – Ukraina nusileido Kinijos spaudimui

Yevhen Solonyna, Reid Standish, „Radio Free Europe/Radio Liberty“, LRT.lt2021.08.01 19:07

Kaip „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) sakė oficialūs Ukrainos asmenys ir su situacija susipažinę įstatymų leidėjai, Ukraina pasidavė Kinijos spaudimui ir grasinimams apriboti prekybą ir galimybes gauti vakcinų nuo COVID-19 ir nepasirašė tarptautinio pareiškimo dėl žmogaus teisių pažeidimų Kinijos vakaruose esančiame Sindziango regione.

Ši publikacija yra LRT.lt portalo partnerio „Radio Free Europe / Radio Liberty“ (RFE / RL) originalus kūrinys.

Iš pradžių Kijevas prisijungė prie daugiau kaip 40 šalių, birželio 22 d. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryboje Ženevoje paskelbto pareiškimo, kuriuo Kinija raginama nedelsiant įsileisti nepriklausomus stebėtojus į Sindziangą, kur Pekinas yra įkūręs internavimo stovyklų sistemą ir, JT pareigūnų duomenimis, internavęs daugiau kaip 1 milijoną uigūrų, kazachų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų, bet po dviejų dienų atšaukė savo parašą.

Apie incidentą praėjusį mėnesį pirmieji pranešė AP, remdamiesi anonimiškai kalbėti sutikusiais Vakarų diplomatais. Vėliau RFE / RL pakalbino tris Ukrainos įstatymų leidėjus ir aukšto rango vyriausybės pareigūną, kurie patvirtino pranešimą ir pateikė naujos informacijos.

Ukrainos įstatymų leidėjas iš opozicinės partijos „Balsas“, parlamento užsienio politikos ir tarpparlamentinio bendradarbiavimo komiteto narys Andrijus Šaraskinas RFE / RL sakė, kad Ukraina pasidavė stipriam Kinijos diplomatiniam spaudimui ir atšaukė savo parašą.

„[Kinijos užsienio reikalų ministerija] pareikalavo, kad Ukraina atšauktų savo parašą iš tarptautinio pareiškimo dėl uigūrų, – sakė A. Šaraskinas. – [Spaudimas] tęsėsi tol, kol parašas buvo atšauktas.“

Įgaliojimu šiuo klausimu kalbėti negavęs ir dėl to savo pavardės skelbti nepanoręs aukšto rango Ukrainos pareigūnas taip pat patvirtino šią įvykių versiją.

Jis teigė, kad Kinijos užsienio reikalų ministerija blokavo Kinijos vakcinų eksporto dokumentus ir kad Pekino pareigūnai „užsiminė apie vakcinų sulaikymo priežastį“. Anot jo, vos tik Kijevas atšaukė savo parašą, dokumentai buvo sutvarkyti ir Ukraina gavo žadėtą Kinijoje pagamintų „Sinovac“ vakcinų partiją.

Europos solidarumo partijos narė, Ukrainos strateginio narystės Europos Sąjungoje ir NATO pakomitečio pirmininkė Marija Ionova ir opozicijai atstovaujanti Ukrainos parlamento narė, einanti parlamento užsienio politikos komiteto sekretorės pareigas, Solomija Bobrovska RFE / RL teigė, kad Kinijos spaudimas privertė Ukrainą trauktis iš pareiškimo, kuriuo raginama atidžiau tirti įtariamus žmogaus teisių pažeidimus Sindziange.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos ir prezidento Volodymyro Zelenskio administracija į RFE / RL prašymus pakomentuoti situaciją neatsakė.

Ukrainos parlamento užsienio politikos komitetui pirmininkaujantis valdančiosios partijos „Tautos tarnas“ narys Oleksandras Merežko RFE / RL sakė nežinantis apie jokį atvirą Pekino spaudimą ar Kijevui keliamus reikalavimus.

„Nemanau, kad Kinija atvirai paprašė Ukrainos Vyriausybės kažko nepasirašyti“, – sakė jis.

Birželio 25 d., remdamasi Vakarų diplomatiniais šaltiniais, AP pranešė, kad tariamas spaudimas buvo susijęs su grasinimu blokuoti planuojamą mažiausiai 500 tūkst. Kinijoje pagamintų vakcinų siuntą į Ukrainą, jei ji neatsisakys palaikyti diplomatinį pareiškimą.

Pasirodžius AP pranešimui, Kinijos užsienio reikalų ministerija pareiškė nesiejanti politinių reikalavimų su vakcinų tiekimu ir, nors ir palankiai vertinanti Kijevo sprendimą atšaukti savo parašą iš pareiškimo, nėra girdėjusi, „kad Ukraina būtų susidūrusi su sunkumais importuodama vakcinas iš Kinijos“.

S. Bobrovskos teigimu, Kinijos spaudimas „iš tikrųjų susijęs su atsisakymu pasirašyti [pareiškimą] mainais į vakcinas“, tačiau anot A. Šaraskino, Pekinas taip pat pagrasino apriboti prekybą ir už atšauktą Kijevo parašą pasiūlė daugiau investicijų į Ukrainos infrastruktūrą.

Birželio 30 d., netrukus po to, kai Kijevas atšaukė savo parašą, Kinija ir Ukraina paskelbė apie infrastruktūros susitarimą su Pekinu, kuris žadėjo padidinti investicijas ir pritraukti į šalį daugiau Kinijos įmonių.

Kinijos ambasada Kijeve neatsakė į RFE / RL prašymą pakomentuoti šiuos pranešimus.

Šis incidentas įvyko kaip tik tuomet, kai Ukraina nutarė sustiprinti santykius su Kinija ir ryžosi laviruoti tarp Pekino ir Vašingtono, stiprėjančios Kinijos ir JAV konkurencijos sąlygomis.

Nuo 2014 m., kai Maskva užgrobė Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, Ukraina kariauja su Rusijos vadovaujamomis ir remiamomis pajėgomis rytiniame Donbaso regione, o Kijevas siekia toliau integruotis į ES ir NATO.

Tačiau, stengdamasi atriboti savo ekonomiką nuo Rusijos ir pastaruoju metu nusivylusi tam tikrais Vakarų politikos sprendimais, Ukraina taip pat siekia užmegzti tvirtus ekonominius ryšius su Pekinu. Tokie žingsniai kaip JAV ir Vokietijos sprendimas, nepaisant Kijevo prieštaravimų, užbaigti „Nord Stream 2“ dujotiekį ir nesudarytos galimybės Ukrainai įsigyti JAV pagamintų vakcinų, verčia Kijevą ieškoti artimesnių ryšių su Kinija.

„Ukrainos lyderiai paaiškino šią [poziciją] mums sakydami, kad Vakarai pakankamai šaltai žiūri į Ukrainą, todėl būtina ieškoti galimybių kitose pusėse“, – sakė S. Bobrovska.

Pastangos įtikti Kinijai

Kiniją ir Ukrainą sieja sudėtingi santykiai, kurie kardinaliai pasikeitė po to, kai 2014 m. prasidėjo karas su Rusijos remiamomis pajėgomis.

Nors prekybinius santykius su ES Ukraina laiko svarbiausiais, Kinija aplenkė Rusiją ir tapo vienintele didžiausia Kijevo prekybos partnere, kuriai tenka 14,4 proc. šalies importo ir 15,3 proc. eksporto. Be to, Pekinas ir Kijevas yra užsitikrinę vienas kito politinę paramą – Kinija nepripažįsta Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos, o Ukraina Taivaną laiko Kinijos dalimi.

Visgi metų pradžioje Kijevo ir Pekino santykiuose pasijuto tam tikra įtampa – kaip manoma, Vašingtono lobistų, siekusių užkirsti kelią Kinijos prieigai prie vertingų karinių technologijų, paveikta Ukraina neleido Kinijos investuotojams įsigyti Ukrainos aviacijos ir kosmoso bendrovės „Motor Sich“.

„Jos [JAV] padarė didžiulę paslaugą, neleidusios parduoti [„Motor Sich“] kinams“, – RFE / RL sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas.

Birželio 30 d. Kinijos ir Ukrainos susitarimas, nors ir nėra perdėm konkretus, apžvelgia plataus masto bendradarbiavimą, siekiant pritraukti Kinijos investicijų į geležinkelį, oro uostus ir uostus, taip pat į Ukrainos telekomunikacijų infrastruktūrą, Kijevui besistengiant geriau įsitvirtinti daugiamilijardinėje Kinijos „Juostos ir kelio“ iniciatyvoje.

Keletas Ukrainos politikų savo pasisakymuose užsiminė apie suartėjimą su Pekinu po „Motor Sich“ sagos ir Vašingtonui pasiekus Ukrainai nenaudingą susitarimą su Vokietija užbaigti „Nord Stream 2“ – prieštaringai vertinamą Rusijos dujotiekį į Europą, aplenkiantį Ukrainą ir, Kijevo teigimu, keliantį pavojų šalies energetiniam saugumui.

Tai atspindi platesnes ryšių tarp Pekino ir Kijevo gilinimo tendencijas, galinčias laikui bėgant pakeisti Ukrainos užsienio politiką, RFE / RL sakė Kijeve veikiančio mokslinių tyrimų centro „Strategija XXI“ prezidentas Mychailo Hončaras.

V. Zelenskis, kurio pirmasis vizitas į Baltuosius rūmus ir susitikimas su prezidentu Joe Bidenu numatytas rugpjūčio 30 d., vasarį „Axios“ sakė nelaikantis Kinijos didele geopolitine grėsme ir nepritariantis stiprėjančiai Vašingtono konkurencijai su Pekinu.

„Ukraina iš visų jėgų stengiasi apsidrausti geopolitiškai, – RFE / RL sakė Tarptautinės krizių grupės Europos ir Centrinės Azijos programų direktorė Olga Oliker. – Tačiau Ukraina neturi daug vienodo svarumo ryšių. Tai yra pavojus, kuris kyla silpnesnėms šalims tarptautinėje sistemoje.“

Tarp Rytų ir Vakarų

Kijevo ryšiai su Vašingtonu Ukrainai labai svarbūs nuo pat 2014 m., kai JAV ir ES šalys pasiūlė ekonominę, politinę ir karinę pagalbą į su Rusijos agresija kariaujančiai šaliai.

Tačiau pastaraisiais metais Ukrainos ir JAV santykiai patyrė ne vieną išbandymą.

Kijevas buvo įtrauktas į JAV vidaus politikos reikalus, ypač 2019 m. liepą, kai po telefoninio pokalbio su V. Zelenskiu JAV prezidentas Donaldas Trumpas sulaukė net apkaltos.

To skambučio metu D. Trumpas paprašė Ukrainos lyderio „paslaugos“ ir leido suprasti, kad norėtų, jog Kijevas inicijuotų tyrimą dėl Hunterio Bideno, Joe Bideno, kuris tuo metu jau buvo pradėjęs veikti kaip galimas D. Trumpo varžovas 2020 m. prezidento rinkimuose, sūnaus. Manais už tai buvo siūloma labai svarbi karinė pagalba Ukrainai.

O pastaruoju metu skaudžia vieta V. Zelenskiui tapo tai, kad Ukrainai nesuteikiama prieiga prie vakarietiškų vakcinų – prezidentas atvirai kalbėjo apie šalies problemas, įsigyjant pakankamai dozių visiems 44 mln. Ukrainos gyventojų paskiepyti.

Metiniame kreipimesi į ukrainiečius V. Zelenskis su širdgėla rašė, kad, deja, „turtingosios“ šalys vakcinas gaus pirmos.

Sunkiai kovodamas su COVID-19 ir ieškodamas galimybių įsigyti vakcinų, Kijevas kreipėsi į Pekiną ir galiausiai užsisakė 1,9 mln. kinų gamybos vakcinos „Sinovac“ dozių.

Būtent šią siuntą Pekinas buvo sulaikęs, spausdamas Kijevą atšaukti parašą ant Ženevoje pasirašyto pareiškimo.

Ir S. Bobrovska, ir M. Ionova, ir A. Šaraskinas išsakė nuogąstavimus, kad Kijevas, pasidavęs Kinijos spaudimui, gali sukurti precedentą panašiems incidentams. Visi trys įstatymų leidėjai sakė planuojantys panaudoti savo parlamentines galias ir pareikalauti daugiau informacijos apie kitus galimus Kinijos spaudimo Ukrainai atvejus.

„Yra visa virtinė Kinijos ultimatumų Ukrainai, – sakė S. Bobrovska. – Ir tik Ukrainos reikalas sutikti su jais ar ne. Apmaudu, kad Ukraina pasidavė ir nepasirašė to dokumento.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.