Pasaulyje

2021.07.31 19:31

Klimatas, pabėgėliai, karinės misijos – kas dominuos Merkel įpėdinio darbotvarkėje

LRT.lt2021.07.31 19:31

Arminas Laschetas, Olafas Scholzas ir Annalena Baerbock – vienas iš šių politikų greičiausiai pakeis Angelą Merkel Vokietijos Federacinės Respublikos kanclerės poste. „Deutsche Welle“ (DW) išanalizavo, kokios pozicijos svarbiausiais klausimais jie iki šiol laikėsi Bundestage.

2021 m. rugsėjį Vokietijoje keisis ne tik Bundestago sudėtis, bet ir Vyriausybės vadovas. Tačiau tikėtina, kad migracijos problemos, kova su klimato kaita ir Bundesvero dalyvavimas tarptautinėse karinėse operacijose išliks pagrindiniais klausimais, kuriuos naujajam kancleriui ir jo kabinetui teks spręsti atėjus į valdžią.

Pasinaudoję atvirais Bundestago deputatų vardinio balsavimo statistikos duomenimis, DW žurnalistai išsiaiškino, kurias iniciatyvas šiose srityse pastaraisiais metais palaikė galimi A. Merkel įpėdiniai: CDU / CSU bloko kandidatas, dabartinis Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės ministras pirmininkas Arminas Laschetas, socialdemokratų kandidatas, dabartinis finansų ministras ir Vokietijos Federacinės Respublikos vicekancleris Olafas Scholzas ir Žaliųjų partijos pirmininkė Annalena Baerbock.

Angela Merkel: dviprasmiškas požiūris į migraciją

Visas pasaulis matė, kaip A. Merkel 2015 m. nusprendė atverti Vokietijos sienas šimtams tūkstančių Vengrijoje įstrigusių pabėgėlių. Ir vis dėlto dabartinės kanclerės pozicija su migracija ir pabėgėliais susijusiais klausimais toli gražu nėra vienareikšmė.

Mažiau nei ketvirtadalį iš visų kartų, kai Angela Merkel dalyvavo balsavimuose migracijos klausimais, Vokietijos Vyriausybės vadovė pritarė atviresnės migracijos politikai palankiems įstatymo projektams. Be to, A. Merkel vadovaujama valdančioji koalicija atmetė draudimą deportuoti Sirijos pabėgėlius, kurio 2011 m. siekė žaliųjų partija, o 2019 m. parėmė iniciatyvą pripažinti Alžyrą, Maroką, Tunisą ir Sakartvelą saugiomis šalimis.

Pasak empirinių politikos tyrimų eksperto, Bambergo universiteto profesoriaus Ulricho Siebererio, tokiose situacijose lemiamą vaidmenį suvaidino politinis išskaičiavimas.

Opozicijoje esančios partijos gali pateikti vieną ar kitą iniciatyvą parlamente, tačiau jų įstatymo projektai neturi jokių galimybių tapti galiojančiais įstatymais be valdančiosios koalicijos paramos, interviu DW aiškino ekspertas. Jų tikslas yra pademonstruoti savo poziciją rinkėjui ir pastatyti Vyriausybę į nepalankią padėtį, priverčiant ją kartkartėmis atmesti visuomenėje populiarius pasiūlymus, aiškina jis.

Opozicija ir valdančioji koalicija Vokietijoje

Vokietijos socialdemokratų partija (SPD) ne kartą yra susidūrusi su šia dilema. Kaip CDU / CSU partnerė valdančiojoje koalicijoje, partija dažnai kaltinama tuo, kad balsuoja prieš savo įsitikinimus.

Neatmetama galimybė, kad tokioje pačioje situacijoje po rinkimų atsidurs ir „žalieji“. Būdami opozicijoje, jie ne kartą teikė iniciatyvas, kurias valdančiosios partijos laikė „neracionaliomis“. Pavyzdžiui, reikalavo priimti Vokietijoje dar daugiau prieglobsčio prašytojų – 2020 m. kovą partija paragino iš perpildytų pabėgėlių stovyklų Graikijoje į Vokietiją perkelti 5 tūkst. asmenų.

Jei vokiečių simpatijos nesikeis – o sprendžiant pagal apklausas, šiuo metu Olafo Scholzo partiją rinkimuose palaikyti yra pasirengę tik kiek daugiau nei 20 procentų rinkėjų – žalieji turi visas galimybes patekti į naująją Vokietijos Vyriausybę kartu su CDU / CSU bloku. Tokiu atveju jie bus priversti svarstymui parlamente teikti tik tas iniciatyvas, kurios gali sulaukti jų koalicijos partnerių palaikymo, įsitikinęs profesorius U. Siebereris.

Lascheto ir Scholzo pozicija migrantų klausimu

Duomenų apie tai, kaip A. Laschetas ir O. Scholzas balsavo migracijos klausimais nėra daug. Po 2020 m. įvykusio gaisro Morijos pabėgėlių stovykloje Graikijoje O. Scholzas viešai palaikė idėją Vokietijoje priimti daugiau ten apsistojusių pabėgėlių. Tuo tarpu 2015–2016 m. migracijos krizės metu jis ragino stiprinti Europos bendradarbiavimą šioje srityje, paspartinti prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procesą ir išsiųsti tuos, kuriems buvo atsakyta, taip pat sugriežtinti ES sienų kontrolę, rašo DW.

Kalbant apie A. Lashetą, viešojoje erdvėje galima rasti tik du jo balsavimo migracijos klausimais Bundestage rezultatus. Buvęs Šiaurės Reino-Vestfalijos žemės integracijos ministras garsėja kaip nepalenkiamas daugiakultūrės visuomenės šalininkas. 2015 m., nepaisant kritikos, jis palaikė A. Merkel sprendimą priimti pabėgėlius. Tačiau po to, kai A. Merkel pozicija šiuo klausimu tapo griežtesnė, A. Lascheto nuomonė irgi pasikeitė ta pačia linkme.

Rinkėjų parama Bundesvero misijoms užsienyje

Šiuo metu vokiečių kariai dalyvauja 12 karinių misijų visame pasaulyje. Vokietijos Vyriausybė priima sprendimą, ar remti tokias misijas, tačiau jį turi patvirtinti Bundestagas, rašo DW.

Būdama opozicijoje žaliųjų partija palaikė vos keletą tokių operacijų. Laikydamasi partijos linijos, Annalena Baerbock visada balsavo prieš Vokietijos karių dalyvavimą Viduržemio jūros regiono apsaugai skirtoje NATO operacijoje „Sea Guardian“, taip pat nepritarė Bundesvero misijoms Irake ir Sirijoje. Tačiau tuo pat metu žalieji buvo pasirengę panaudoti Vokietijos karines pajėgas operacijose Šiaurės Afrikoje ir Libane.

Klimato apsauga – pagrindinė žaliųjų tema

Aplinkosauga yra pagrindinė žaliųjų tema. A. Baerbock kadencijos Bundestage metu jos partija pasiūlė visą virtinę šios srities įstatymų projektų, pavyzdžiui, dėl visiško frekingo (hidraulinio uolienų skaldymo) uždraudimo ar rudosios anglies atsisakymo iki 2022 m. Tačiau daugelis šių iniciatyvų dėl profesoriaus U. Siebererio pirmiau paaiškintų priežasčių nuo pat pradžių neturėjo jokių galimybių.

Pažymėtina, kad nuosekliai atmesdama opozicijos klimato apsaugos iniciatyvas A. Merkel susigadino balsavimo šiais klausimais statistiką. Vis dėlto dabartinė kanclerė ir jos valdančioji koalicija pritarė daugiau nei pusei tokių įstatymo projektų. Be kita ko, buvo susitarta dėl klimato apsaugos programos iki 2030 m., padidintas PVM lėktuvų bilietams. Kita vertus, 2012 m. A. Merkel ir jos partija balsavo už tai, kad būtų nutrauktos Vyriausybės subsidijos saulės fotomoduliams, rašo DW.

Kalbant apie A. Laschetą ir O. Scholzą, duomenų apie tai, kaip jie Bundestage balsavo su klimatu susijusiais klausimais, praktiškai nėra.

Žinoma tik tiek, kad A. Lashetas nepalaikė visos virtinės klimato ir gyvūnų apsaugos įstatymų projektų. Tačiau kalbėdamas viešai, politikas paprastai vengia kategoriškų pareiškimų tokiomis temomis. Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, kurios vyriausybei jis vadovauja, anglies kasyba ir toliau vaidina svarbų vaidmenį. Todėl kaskart kalbai pasisukus apie klimato apsaugą, A. Laschetas pabrėžia pramonės ir ekonominių aspektų svarbą.

Žalieji ir valdančioji koalicija

Įstatymų projektus, susijusius su Vokietijos bendradarbiavimo su kitomis ES valstybėmis narėmis plėtra, paprastai svarstymui teikia valdančiosios koalicijos partijos, todėl jie sulaukia daugumos parlamentarų palaikymo.

Žalieji šioje srityje rimtesnių iniciatyvų neplėtoja, dažniausiai palaiko CDU / CSU bloką ir SPD. Taip buvo su įstatymų projektais dėl finansinės paramos Graikijai ir dėl asociacijos sutarties su ES derybų su Albanija pradžios, ir dėl pagalbos paketo ES narėms, labiausiai nukentėjusioms nuo koronaviruso pandemijos, rašo DW.

U. Siebererio požiūriu, tokia žaliųjų strategija gali reikšti, kad partija jau pradėjo ruoštis galimam dalyvavimui valdančiojoje koalicijoje. „Juk negalima nuolat priešintis tiems, su kuriais ateityje ketinate būti valdžioje“, – reziumuoja jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.