Pasaulyje

2021.08.01 13:23

Lenkija prieš ES – šešerius metus trukę ginčai dėl teisės viršenybės nesibaigia iki šiol

Kristupas Dautartas, LRT.lt2021.08.01 13:23

Lenkijos ginčai su Europos Sąjunga (ES) dėl teisinių reformų tęsiasi nuo 2016-ųjų pradžios. ES kaltina Lenkiją nesilaikant europinės teisės bei teisės viršenybės principų ir darant įtaką šalies teisėjams. Lenkija atsako, kad Europos Sąjunga kišasi į šalies nacionalinius reikalus.

Konflikto pradžia – kontroversiški veiksmai

Lenkijos valdžios konflikto su ES pradžią galima sieti su 2015 metų šalies prezidento ir Seimo rinkimais. Juos laimėjo konservatyvi „Teisės ir teisingumo“ (PiS) partija ir partijos remiamas kandidatas į prezidentus Andrzejus Duda.

Po pergalių PiS yra kaltinama pradėjusi daryti įtaką skiriant Lenkijos Konstitucinio tribunolo teisėjus. Juos renka Seimas, o vėliau tvirtina šalies prezidentas.

Tarp 2015 metų Lenkijos prezidento rinkimų, vykusių gegužę, ir naujos sudėties parlamento darbo pradžios lapkritį buvo numatyta išrinkti 5 naujus Konstitucinio tribunolo teisėjus, kuriuos pasiūlė tuo metu daugumą parlamente turėjusi liberali „Piliečių platforma“ (PO). Tačiau prezidentas A. Duda nesutiko patvirtinti konkurentų iškeltų kandidatų iki naujojo parlamento darbo pradžios, kur daugumą laimėjusi „Teisė ir teisingumas“ per dvi dienas paskyrė ir patvirtino savo iškeltus kandidatus į tribunolą.

Tapusi opozicinė, „Piliečių platforma“ vadino tokius veiksmus neteisėtais.

Tą pačią savaitę po valdančiosios partijos teisėjų paskyrimo dešimtys tūkstančių žmonių Lenkijoje susirinko į protestus, skandavo „norime Konstitucijos, ne revoliucijos“, rašo „Reuters“.

Reaguodama į prieštaringai vertinamus Lenkijos veiksmus, Europos Komisija (EK) pradėjo formalų teisės valstybės principų vertinimą. „Bendradarbiaudami su Lenkijos institucijomis pradėsime nešališką ir įrodymais pagrįstą dialogą“, – savo „Twitter“ paskyroje skelbė pirmasis Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.

EK nustatė, kad Lenkijoje yra pažeidžiami teisės viršenybės principai ir nevykdomos EK rekomendacijos, todėl Lenkija pagal ES sutarties 7 straipsnį galėjo sulaukti sankcijų arba kitų nuobaudų, pavyzdžiui, netekti balsavimo teisės Europos Sąjungos Taryboje.

Taikant ES sutarties 7 straipsnį reikalingas vienbalsis ES šalių sprendimas (neįtraukiant valstybės, dėl kurios balsuojama), o dar EK vertinant situaciją Lenkijoje Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas paskelbė vetuosiantis bet kokias sankcijas Lenkijai.

Vengrija kartu su Lenkija buvo vienos iš šalių, kurias ES kritikavo dėl teisės viršenybės, spaudos laisvės ir kitų demokratinių principų nepaisymo.

Reformos nestojo

2017 metais Lenkijoje priimtas kitas įstatymas, nutaikytas į Lenkijos Aukščiausiojo Teismo teisėjus. Įstatymu teismo teisėjai buvo įpareigoti išeiti į pensiją sulaukę 65-erių, nebent Lenkijos teisingumo ministerija jiems taikytų išimtį.

Tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Humans Rights Watch“ teigimu, toks įstatymas atveria kelią Vyriausybei kontroliuoti Aukščiausiąjį Teismą ir suteikia galimybę valdantiesiems nutraukti esamų teismo teisėjų mandatą.

Tų pačių metų gruodį EK teigė, kad „per dvejus metus Lenkijos valdžios institucijos priėmė daugiau nei 13 įstatymų, darančių įtaką visai Lenkijos teisingumo sistemai“. Tame pačiame pareiškime EK paskelbė pradedanti procedūras pagal Europos Sąjungos sutarties 7 straipsnį, kuriuo gali būti atimamos Lenkijos balsavimo teisės, ir pateikė papildomų rekomendacijų.

Po metų – 2018-ųjų gruodį – Lenkijos valdžia priėmė naują įstatymą, kuriuo atšaukė prieš tai įsigaliojusius teisėjų amžiaus ribojimus bei Lenkijos teisingumo ministerijos įgaliojimus individualiais atvejais amžiaus ribas pratęsti. Nepaisant to, Europos Komisija procedūros, pradėtos pagal 7-ąjį ES sutarties straipsnį, nenutraukė.

Naujausias Lenkijos įstatymas, dėl kurio Europos Sąjungos Teisingumo Teismas kaltina Lenkiją europinės teisės pažeidimais, – 2017 metais įkurtos Teisėjų drausminimo kolegijos įgaliojimai.

2019 metų pabaigoje Seimas leido Teisėjų drausminimo kolegijai nušalinti, mažinti atlyginimus ar persekioti baudžiamąja tvarka teisėjus, kurie „dalyvauja politinėje veikloje“. Įstatymu taip pat neleidžiama perduoti teisinių klausimų Europos Teisingumo Teismui. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba teigė, kad įstatymas „gali dar labiau pakenkti Lenkijos teismų sistemai“.

Įstatymo projektą opozicija, teisininkai ir piliečiai pasitiko pasipiktinimu, žmonės išėjo protestuoti į miestų gatves.

Į įstatymo projektą reagavo ir ES. EK pirmininkės pavaduotoja Teisingumo, vartotojų ir lyčių lygybės eurokomisarė Vera Jourova parašė laišką Lenkijos prezidentui, ministrui pirmininkui ir abejų parlamento rūmų pirmininkams, kuriame išreiškė ES susirūpinimą dėl reformų, visoje šalyje išprovokavusių protestus.

EK pirmininkės pavaduotoja ragino Lenkijos valdančiuosius dėl įstatymo projekto pasitarti su Europos Tarybos Venecijos komisija, konsultuojančia šalis dėl nacionalinių teisės aktų atitikimo ES reikalavimams. Lenkija atsisakė pasinaudoti šia galimybe.

Lenkijos Vyriausybė tvirtino, kad reformos skirtos kovai su korupcija, bet, opozicijos teigimu, valdančioji partija tik nori užtildyti ją kritikuojančius teisėjus.

Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas bei vienas PO įkūrėjų Donaldas Tuskas „Twitter“ paskyroje rašė: „Jie („Teisė ir teisingumas“, – LRT.lt) išveda Lenkiją iš Europos Sąjungos, naikina teismus <...> lenkus nukreipia prieš kitus.“

Problema neišspręsta iki šiol

Europos Sąjungos ir Lenkijos ginčas tebesitęsia. Liepos viduryje Lenkijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pateiktos laikinosios priemonės prieš šalies reformas prieštarauja Konstitucijai.

Dėl šio sprendimo Europos Komisija praėjusią savaitę pateikė įspėjimą Lenkijai, kad skirs baudas, jei valstybė nevykdys ES aukščiausios instancijos teismo sprendimo dėl teismų sistemos reformų. EK teigimu, Lenkija turi informuoti Komisiją apie numatytas priemones iki rugpjūčio 16 dienos.

PiS nario Ryszardo Terleckio teigimu, Vyriausybės ginčijamo teismų pertvarkymo reforma jau yra parengta ir šalis „tam tikra prasme (...) pateisins Europos Sąjungos Teisingumo Teismo lūkesčius“, rašo „Notes from Poland“.

Naujausiais „Eurobarometro“ duomenimis, Lenkijos pasitikėjimas Europos Sąjunga sumenko nuo 56 proc. 2020 metais iki 50 proc. šių metų žiemą. Tai didžiausias neigiamas pokytis tarp visų ES valstybių.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.