Pasaulyje

2021.07.30 07:42

Naujausia informacija. Latvija pradėjo 12–17 metų paauglių skiepijimą nuo COVID-19 „Moderna“ vakcina

atnaujinta 20.53
BNS, ELTA, LRT.lt2021.07.30 07:42

Latvijoje penktadienį prasidėjo 12–17 metų paauglių skiepijimas nuo koronaviruso „Moderna“ vakcina, informavo Nacionalinė sveikatos tarnyba.

Iki šiol Latvijos paaugliai buvo skiepijami tik „Pfizer-BioNTech“ vakcina.

Šalyje 16 proc. 12–15 metų paauglių ir 32 proc. 16–17 metų jaunuolių jau yra gavę vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę.

Europos vaistų agentūra (EVA) praėjusią savaitę rekomendavo vartoti bendrovės „Moderna“ sukurtą vakciną nuo pandeminio koronaviruso skiepijant 12–17 metų vaikus.

Tai jau antrasis preparatas, kuriuo Europoje buvo leista skiepyti paauglius, kovojant su COVID-19 pandemija. Amsterdame įsikūrusi agentūra gegužę leido Europos jaunuolius skiepyti bendrovių „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurta vakcina.

„Vakcinos „Spikevax“ vartojimas nuo 12 iki 17 metų vaikams bus toks pats kaip žmonėms nuo 18 metų“, – sakoma EVA pranešime.

Agentūra pridūrė, kad preparatas turėtų būti suleidžiamas dviem dozėmis keturių savaičių intervalu.

„Spikevax“ poveikis buvo išanalizuotas atlikus tyrimą, kuriame dalyvavo 3 732 šios amžiaus grupės vaikai, nurodė EVA.

„Studija parodė, kad „Spikevax“ 12–17 metų [asmenims] sukėlė antikūnų atsaką, palyginamą su stebėtu tarp 18–25 metų jaunų suaugusiųjų“, – sakoma pranešime.

„Moderna“ vakcina perneša žmogaus organizmo ląstelėms genetinę medžiagą, paskatinančią jas gaminti viruso dyglių baltymą. Organizmo imuninė sistema reaguoja į šį susirgimo nesukeliantį antigeną ir prisitaiko sparčiau reaguoti kontakto su realiu patogenu atveju.

Atnaujinta 20.53

Brodvėjaus teatrai įsileis tik pasiskiepijusius nuo koronaviruso žiūrovus

Brodvėjaus teatrų lankytojai turės ateiti į spektaklius su apsauginėmis kaukėmis ir dokumentais, patvirtinančiais, kad jie yra pasiskiepiję nuo koronaviruso aprobuotomis vakcinomis. Tai sakoma penktadienį paskelbtame Brodvėjaus lygos pranešime.

Ši asociacija vienija daugiau kaip 700 teatrų savininkų ir operatorių, prodiuserių ir kitų šios srities darbuotojų. Pasak jos atstovų, omenyje turimos vakcinos, kurias anksčiau patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija arba JAV maisto ir vaistų administracija. Lankytojai taip pat turės būti teatruose su kaukėmis, išskyrus tą laiką, kai jie valgys tam specialiai skirtose vietose.

Manoma, kad Brodvėjaus teatrai atvers duris rugsėjo mėnesį. Jie buvo uždaryti dėl pandemijos.

Šie reikalavimai galios iki spalio pabaigos. Aktoriai, scenos darbininkai ir kiti Brodvėjaus teatrų darbuotojai taip pat turės pasiskiepyti.

Brodvėjaus lygos atstovai patikslino, kad lapkritį planuojamiems spektakliams taisyklės gali pasikeisti. Reikalavimai gali būti kiek sušvelninti. Juos peržiūrėti ketinama rugsėjį.

Pareiškime patikslinama, kad išimtys bus numatytos tiems žiūrovams, kurie negali skiepytis nuo koronaviruso dėl religinių įsitikinimų arba dėl sveikatos priežasčių, taip pat jaunesniems kaip 12 metų amžiaus vaikams. Jie turės patvirtinti, kad nėra infekuoti.

Izraelyje prasidėjo senjorų revakcinacija nuo COVID-19

Izraelyje penktadienį prasidėjo vyresnių nei 60 metų žmonių skiepijimas trečiąja vakcinos nuo koronaviruso doze, likusiam pasauliui dar nespėjus paskiepyti daugumos gyventojų pagrindiniais šių skiepų komponentais.

Pradėdamas kampaniją, 60 metų Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas gavo trečiąją „Pfizer-BioNTech“ vakcinos dozę ligoninėje Ramat Gano mieste, esančiame netoli Tel Avivo.

„Pradedame revakcinaciją“, kad gyvenimas Izraelyje kuo greičiau grįžtų į normalias vėžes, po procedūros pareiškė I. Herzogas.

„Šis naujas Izraelio vyriausybės žingsnis... taip pat yra pamoka visai žmonijai, kad turime saugoti vienas kitą ir imtis būtinų veiksmų“, – pridūrė valstybės vadovas.

Izraeliečių epidemiologas iš Jeruzalės hebrajų universiteto Hagai Levine`as pripažino, kad jo šalis yra vienintelė, nusprendusi pradėti revakcinaciją – trečiosios dozės dar nėra patvirtintos nei Jungtinėse Valstijose, nei Europos Sąjungoje.

„Šis sprendimas pagrįstas ekspertų nuomone, logika, o ne tvirtais moksliniais įrodymais, bet tai normalu“, – naujienų agentūrai AFP sakė H. Levine`as.

„Visuomenės sveikatos ir medicinos srityje kartais tenka priimti sprendimą remiantis įgyta patirtimi ir argumentais“, – pridūrė ekspertas.

Greita skiepijimo kampanija leido Izraeliui birželį atšaukti daugelį suvaržymų viešiems susibūrimams, naujų COVID-19 atvejų prieaugiui sumažėjus nuo 10 tūkst. iki mažiau nei 100 per parą.

Tačiau užsikrėtimo atvejų pastarosiomis savaitėmis vėl daugėja, o uždarose viešose vietose vėl galioja reikalavimas dėvėti apsauginę kaukę.

Per didžiulę kampaniją, prasidėjusią gruodžio pabaigoje sudarius sutartis su gamintojais, dviem vakcinos – daugiausia „Pfizer-BioNTech“ – dozėmis paskiepyta jau maždaug 55 proc. iš 9 mln. gyventojų.

Tačiau apie 1 mln. izraeliečių, kuriems rezervuota vakcina, skiepytis atsisako.

Žydų valstybės skaitmeninės medicinos duomenų bazės leido greitai atlikti plataus masto tyrimus – taigi, Izraelio pradinė vakcinavimo stadija buvo viena sparčiausių pasaulyje.

Ministras pirmininkas Naftali Bennettas ketvirtadienį paskelbė apie revakcinacijos senjorams pradžią, augant nerimui dėl greitai plintančios koronaviruso delta atmainos.

„Izraelis yra pirmoji valstybė, nusprendusi skiepyti trečiąja doze 60 metų ir vyresnius žmones“, – sakė 49-erių premjeras, lydėdamas I. Herzogą į vakcinacijos punktą ligoninėje.

„Kova su COVID pandemija yra pasaulinė kova. Vienintelis būdas įveikti COVID yra veikti kartu“, – pridūrė vyriausybės vadovas.

Islandijoje smarkiai išaugo COVID-19 atvejų skaičius

Islandijoje jau keturias dienas iš eilės užregistruojama po daugiau nei 100 naujų COVID-19 atvejų.

Nors šis skaičius gali atrodyti nedidelis, tačiau Islandijoje gyvena vos 360 tūkst. žmonių.

Per pastarąsias 14 dienų šalyje COVID-19 atvejų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų, šoktelėjo iki 280,6. Kelis pastaruosius mėnesius šis rodiklis neviršijo kelių dešimčių.

Radijo stoties RUV teigimu, iki šios savaitės Islandijoje daugiau nei 100 naujų COVID-19 atvejų per dieną užfiksuota tik dukart – šių metų kovą ir praeitų metų spalį.

Birželio pabaigoje Islandijos valdžia nusprendė atšaukti visus karantino apribojimus, tačiau, sparčiai išaugus naujų ligos atvejų skaičiui, buvo nuspręsta kai kuriuos apribojimus vėl įvesti.

Baltarusija praneša, kad šalyje už pinigus skiepyti lietuviai ir kitų šalių piliečiai

Baltarusijos sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad šalyje mokamą COVID-19 vakciną gavo kaimyninių Estijos, Latvijos, Lietuvos, Ukrainos ir Rusijos šalių piliečiai.

Neteisėtas šalies prezidentas Aliaksandras Lukašenka davė įsakymą nuo liepos 1 d. nereikalauti vizų trumpam vizitui į šalį iš 73 valstybių, kai užsienio šalių piliečiai atvyksta pasiskiepyti nuo COVID-19.Baltarusija savo šalyje naudoja kiniškas bei rusišką vakciną nuo COVID-19. Visos jos nėra patvirtintos Europos vaistų agentūros (EVA), jų efektyvumas nėra įrodytas nepriklausomais tyrimais.

Kipras pradės skiepyti nuo koronaviruso 12–15 metų paauglius

Kipras, kovojantis su ketvirta koronaviruso banga, penktadienį nusprendė išplėsti savo vakcinacijos nuo COVID-19 kampaniją, įtraukiant į ją 12–15 metų paauglius.

Sveikatos apsaugos ministras Michalis Hadžipantelas pranešė, kad paauglių vakcinacija prasidės pirmadienį.

„Vakcinacija bus savanoriška ir bus reikalingas tėvų ar globėjų sutikimas“, – nurodė ministras.

„Kelios Europos Sąjungos šalys, tokios kaip Prancūzija, Vokietija, Italija, Lietuva ir Graikija, jau vakcinuoja 12–15 metų vaikus, siekdami didesnės gyventojų apsaugos“, – žurnalistams sakė M. Hadžipantelas.

Paaugliams skiepyti patvirtintos dvi iRNR vakcinos – „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“.

Bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę jau yra gavę per 20 proc. 16–17 metų Kipro gyventojų.

„Vienintelis būdas sustabdyti naujus agresyvius COVID-19 variantus yra pasiskiepyti“, – pabrėžė M. Hadžipantelas.

Kipras šiuo metu susiduria su nauja koronaviruso banga; per ją daugiausia naujų atvejų buvo užfiksuota liepos 15-ąją – 1 152.

Dėl šios bangos kaltinama užkrečiamesnė delta atmaina ir nedidelis pasiskiepijusių žmonių iki 30-ies metų skaičius.

Siekdamas sustabdyti šį protrūkį, ministrų kabinetas penktadienį nusprendė, kad neskiepytiems ir COVID-19 nepersirgusiems lankytojams ir turistams, viešintiems Kipre ilgiau nei septynias dienas, po savaitės viešnagės reikės atlikti PGR testą.

Šiuo metu nėra jokių apribojimų skiepytiems turistams atvykti į šalį.

Per pastaruosius 16 mėnesių sala išgyveno tris nacionalinius karantinus, o Vyriausybė bando išvengti dar vieno, kad išsaugotų ekonomiką.

Ligoninės atidėjo visas neskubias operacijas, pilnėjant COVID-19 pacientams skirtoms palatoms.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Kipre bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę yra gavę 73 proc. skiepytinų gyventojų, o 64 proc. yra pilnai paskiepyti.

Vyriausybė yra išsikėlusi tikslą iki rugpjūčio pabaigos pasiekti „bandos imunitetą“ paskiepijus bent 80 proc. gyventojų.

Nuo praėjusių metų kovo Kipre užfiksuota per 100 tūkst. užsikrėtimo koronavirusu ir 416 mirties atvejų.

Bidenas siūlo vakcinuotis sutikusiems amerikiečiams mokėti po 100 dolerių

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį suintensyvino pastangas pažaboti spartų užkrečiamesnės koronaviruso delta atmainos plitimą, paragindamas visus federalinių įstaigų darbuotojus nurodyti, kad jie pilnai pasiskiepiję, arba dėvėti kaukes ir testuotis.

„Turime priemones užkirsti kelią šiai naujai COVID bangai uždaryti mūsų įmones, mokyklas, visuomenę, kaip nutiko pernai“, – sakė veteranas demokratas, pristatydamas naujas savo administracijos iniciatyvas.

J. Bidenas taip pat paragino valstijas kiekvienam naujam vakcinuotis sutikusiam amerikiečiui išmokėti vienkartinę 100 JAV dolerių išmoką.

Baltieji rūmai prieš J. Bideno kalbą pranešė, kad visų 4 mln. federalinių darbuotojų ir kontraktininkų „bus paprašyta patvirtinti savo vakcinacijos statusą“.

Darbuotojai, nenurodę, jog yra pilnai pasiskiepiję, turės darbe dėvėti kaukes nepriklausomai nuo darbo vietos ir fizinio atstumo tarp bendradarbių, taip pat kartą ar dukart per savaitę testuotis.

Visgi reikalavimo visiems federaliniams darbuotojams privalomai pasiskiepyti nebus, nors tokia priemonė svarstyta, J. Bideno administracijai ieškant būdų apsaugoti federalinėse įstaigose dirbančius žmones ir parodyti pavyzdį privačiam sektoriui.

Tačiau pastarieji žingsniai žymi sugrįžimą prie kontroversiškų suvaržymų, nors J. Bidenas dar birželį prognozavo, kad jie liks praeityje, o Amerika galės mėgautis „laisvės vasara“ su socialiniais kontaktais ir šventėmis.

Tačiau dabar, visoje šalyje padidėjus sergamumui ir augant hospitalizacijų skaičius, amerikiečiai turi išlikti budrūs, sakė J. Bidenas.

„Pavojus dar nepraėjo, nes tai, kas šiuo metu vyksta Amerikoje, yra pandemija, nepasiskiepijusiųjų pandemija“, – kalbėjo prezidentas, kurio žodžiai neabejotinai papiktins dalį amerikiečių, atsisakančių skiepytis.

„Jei jūs iš tiesų nepasiskiepiję, esate problema – pačiam sau, savo šeimai ir su jumis dirbantiems žmonėms“, – sakė J. Bidenas.

Visgi prezidentas paragino visuomene nepolitizuoti skiepų ar kaukių klausimo.

„Tai ne raudonų ar mėlynų valstijų klausimas. Iš tiesų tai gyvybės ar mirties klausimas“, – pabrėžė jis.

Nauja direktyva JAV kariuomenei

Šalyje siaučiant dezinformacijai apie skiepus, J. Bidenas sakė, jog atėjo metas „kalbėti atvirai“ ir „faktais, mokslu bei tiesa“ išsklaidyti pseudoinformacijos kurstomą baimę.

Prezidentas faktiškai maldavo žmones pasiskiepyti, pavadindamas pandemiją širdį veliančia „Amerikos tragedija“.

„Žmonės miršta ir mirs – tie, kas galėtų to išvengti, – sakė jis. – Nepasiskiepijusieji, jums nebūtina mirt.“

J. Bidenas pranešė pavedęs Pentagonui išnagrinėti galimybę įtraukti vakcinaciją nuo COVID-19 į JAV kariams būtinų skiepų sąrašą.

Prezidentas taip pat paragino valstijų ir vietos valdžią pasiūlyti skeptiškai nusiteikusiems gyventojams po 100 JAV dolerių kaip paskatą pasiskiepyti. Anot Baltųjų rūmų, kai kurios valstijos jau sėkmingai taiko tokią praktiką.

„Jei paskatos padeda mums kovoti su šiuo virusu, manau, turėtume jas naudoti. Mums visiems naudinga, kad pasiskiepytų kuo daugiau žmonių.“

Taisyklės dėl vakcinacijos ar kaukių dėvėjimo bei reguliaraus testavimo turėtų galioti ne tik tik federalinių įstaigų darbuotojams, sakė J. Bidenas, ragindamas šiuo pavyzdžiu pasekti ir privataus sektoriaus darbuotojus.

Prezidentas taip pat pasiuntė žinią federalinių kontraktų siekiančioms įmonėms.

„Jei norite dirbti su federaline Vyriausybe, paskiepykite savo darbuotojus“, – sakė jis.

J. Bidenas taip pat paragino mažas ir vidutines įmones pasinaudoti federalinėmis kompensacijomis už apmokamas laisvas dienas, suteikiamas darbuotojams, kad šie pasiskiepytų su savo šeimos nariais.

Jis paragino įrengti daugiau laikinų vakcinavimo punktų, kad artėjant naujiems mokslo metams būtų paskiepyta daugiau paauglių.

Išaugęs sergamumas pakurstė Kongrese aštrias diskusijas apie reikalavimus dėvėti kaukes, peraugusias į piktą kivirčą tarp respublikonų ir demokratų lyderių. Keli respublikonų įstatymų leidėjai atvirai nepaiso reikalavimo Kongrese dėvėti kaukes.

Atstovų Rūmų respublikonų lyderiui Kevinui McCarthy trečiadienį piktinantis, kad kaukės neveiksmingos, Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi pavadino jį „idiotu“.

Atnaujinta 12.22

Latvijoje – 82 nauji COVID-19 atvejai

Latvijoje per pastarąją parą atlikus 7 308 testus patvirtinti 82 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė du anksčiau užsikrėtę žmonės, penktadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 67 užsikrėtimo atvejus, bet naujų COVID-19 pacientų mirčių nebuvo užfiksuota.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo koronavirusine infekcija rodiklis padidėjo nuo 35,7 iki 37,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.

Šiuo metu šalies ligoninėse gydomi 43 COVID-19 pacientai, iš jų devyni - sunkios būklės.

Nuo pandemijos pradžios Latvijoje patvirtinta iš viso 138 799 užsikrėtimo koronavirusu atvejų ir mirė 2 556 užsikrėtusieji.

Kaip rodo Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnybos duomenys, šiuo metu 35,89 proc. Latvijos gyventojų yra visiškai paskiepyti nuo koronaviruso.

Rusijoje – per 23,5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, mirė 794 pacientai

Rusijoje per praėjusią parą nustatyti 23 564 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 794 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo penktadienį paskelbti kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 23 032 naujus užsikrėtimo atvejus ir 799 pacientų mirtį.

Maskvoje, kuri nuo pat koronaviruso epidemijos Rusijoje pradžios yra labiausiai jos paveiktas šalies regionas, per pastarąją parą nustatytas 3 481 naujas COVID-19 atvejis. Per praėjusią parą sostinėje mirė 76 užsikrėtusieji.

Antrame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge užregistruota 1 916 naujų COVID-19 atvejų ir mirė 67 užsikrėtusieji.

Nuo pandemijos pradžios Rusijoje užregistruoti iš viso 6 242 066 COVID-19 atvejai, 157 771 užsikrėtęs žmogus mirė. Persirgę koronavirusine infekcija pasveiko 5 588 848 pacientai, iš jų 20 485 – per praėjusią parą.

Stebėtojai abejoja oficialiais Maskvos pateikiamais duomenimis ir mano, kad tikrasis infekcijos paplitimo mastas šalyje gali būti didesnis.

Atnaujinta 11.19

Estijoje – 197 nauji COVID-19 atvejai

Estijoje per praėjusią parą atlikus 8 016 testų nustatyti 197 nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, tačiau COVID-19 pacientų mirčių nebuvo, penktadienį pranešė sveikatos apsaugos tarnybos.

Ankstesnę dieną buvo skelbta apie 222 naujus COVID-19 atvejus ir vieno paciento mirtį.

Sergamumas COVID-19 per pastarųjų dviejų savaičių laikotarpį Estijoje siekia 118 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Penktadienio ryto duomenimis, šalies ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 39 pacientai, iš jų du – intensyviosios terapijos skyriuje; vienam taikomas dirbtinis plaučių vėdinimas.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje patvirtinti iš viso 133 308 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 1 272 užsikrėtusieji mirė, 128 787 – pasveiko.

Bent vieną vakcinos nuo COVID-19 dozę Estijoje jau gavo 633 846 žmonės – 56,9 proc. šalies suaugusių gyventojų. Visiškai paskiepyti 558 563 gyventojai.

Atnaujinta 08.20

Japonijoje dėl COVID-19 pratęsiama ir išplečiama ekstremalioji padėtis

Japonijos Vyriausybė penktadienį pratęs dėl koronaviruso plitimo Tokijo regione įvestą ekstremaliąją padėtį ir įves ją dar keturiuose regionuose, praėjus savaitei nuo atidėtų olimpinių žaidynių atidarymo gausėjant COVID-19 atvejų.

Ketvirtadienį Japonijos sostinė pranešė užfiksavusi rekordinį naujų koronavirusinės infekcijos atvejų skaičių, o šalies mastu COVID-19 atvejų paros prieaugis pirmąkart viršijo 10 000.

Penktadienį 2020 metų Tokijo olimpinių žaidynių organizatoriai pranešė apie 27 su šiuo renginiu susijusius COVID-19 atvejus – iki šiol daugiausiai per vieną dieną. Vis dėlto jie tvirtina, kad ši padėtis niekaip nesusijusi su Japonijoje spartėjančiu viruso plitimu.

Ministras pirmininkas Yoshihide Suga sakė, kad Vyriausybė imasi skubių veiksmų ir kad penktadienį bus paskelbtas sprendimas dėl kovos su koronaviruso pandemija priemonių išplėtimo.

Planuota, kad Tokijuje įvesta ekstremalioji epidemiologinė padėtis, numatanti trumpesnį restoranų ir barų darbo laiką bei draudžianti jiems prekiauti alkoholiu, pasibaigs rugpjūčio 22 dieną, bet Vyriausybė dabar planuoja ją pratęsti iki mėnesio pabaigos.

Taip pat bus pratęsta ekstremalioji padėtis pietinėje Okinavos prefektūroje. Panašūs suvaržymai bus naujai įvesti dar trijuose regionuose aplink sostinę ir šalies vakaruose esančioje Osakoje, penktadienį žurnalistams sakė Vyriausybės atstovas Katsunobu Kato.

„Mums reikia pasiųsti tvirtą žinią“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Norihisa Tamura.

Jis atkreipė dėmesį, kad sergamumas Tokijuje ir Okinavoje tebedidėja, nors buvo imtasi priemonių jam mažinti. Sostinėje apie pusę naujai registruojamų COVID-19 atvejų sudaro užsikrėtimo užkrečiamesnio delta varianto virusu atvejai.

„Esame labai susirūpinę“, – sakė N. Tamura.

Per liepos 23 dieną prasidėjusias Tokijo olimpines žaidynes laikomasi itin griežtų COVID-19 prevencijos priemonių, įskaitant draudimą žiūrovams tiesiogiai stebėti daugumą rungčių ir reguliarų dalyvių testavimą.

Tačiau Tokijo medicinos asociacijos pirmininkas Haruo Ozaki ketvirtadienį perspėjo, kad žaidynės daro „netiesioginį poveikį“ epidemiologinei padėčiai Japonijoje.

„Žmonėms sunku galvoti apie susivaržymą, kai pas mus vyksta šis festivalis“, – aiškino jis.

Japonijoje COVID-19 epidemija pareikalavo mažiau aukų negu daugelyje kitų šalių. Iki šiol šalyje mirė apie 15 tūkst. užsikrėtusiųjų, nors griežto karantino režimas buvo taikomas retai.

Visiškai paskiepyta tik kiek daugiau Japonijos gyventojų. Y. Suga ketvirtadienį sakė, kad vakcinavimas sumažino senyvų žmonių sergamumą.

Ekspertai ragino žmones neprarasti budrumo, o Tokijo Vyriausybė kvietė skiepytis jaunesnius žmones.

Olimpiada vyks iki rugpjūčio 8 dienos, o paralimpinės žaidynės tęsis nuo rugpjūčio 24-osios iki rugsėjo 5-osios. Sprendimas dėl paralimpiados žiūrovų dar nepriimtas.

Organizatoriai penktadienį pranešė, kad per pastarąją parą buvo nustatyti 27 nauji su žaidynėmis susiję COVID-19 atvejai, įskaitant tris užsikrėtusius sportininkus.

Bendras žaidynių dalyvių, kuriems šį mėnesį buvo patvirtinta koronavirusinė infekcija, skaičius padidėjo iki 225, įskaitant 98 iš užsienio atvykusius asmenis.

Organizatoriai sakė, kad dėl šio renginio į Japoniją atvyko apie 39,8 tūkst. žmonių, ir neigė, kad žaidynės skatina sergamumą COVID-19.

„Kiek žinau, nėra nė vieno atvejo, kai infekcija nuo atletų arba olimpinio judėjimo būtų persimetusi Tokijo gyventojams“, – ketvirtadienį sakė Tarptautinio olimpinio komiteto atstovas Markas Adamsas.

Atnaujinta 08.10

Slovakijoje prieš koronaviruso priemones nusiteikę protestuotojai blokavo Bratislavos gatves

Ketvirtadienį apie 1,5 tūkst. žmonių, protestuojančių prieš Slovakijos koronaviruso priemones, Bratislavoje blokavo automobilių eismą, reikalaudami, kad Vyriausybė atšauktų naują pandeminį įstatymą.

Policija teigė, kad protestuotojai blokavo vieną svarbiausių gatvių centrinėje Bratislavoje. Kai kurie demonstrantai teigė ketinantys ten pasilikti pernakt ir dar ateinančias kelias dienas.

Šalies parlamentas sekmadienį priėmė įstatymą, kuris suteiktų sveikatos tarnyboms įgaliojimus vėl įvesti apribojimų žmonėms, kurie nėra visiškai pasiskiepiję nuo koronaviruso, jei infekcijų skaičiai imtų sparčiai didėti.

Tai reikštų, kad neskiepyti asmenys, norėdami patekti į parduotuves ar nueiti į darbą, turėtų parodyti neigiamą koronaviruso testą. Šis įstatymas pirmadienį buvo pasirašytas.

Ketvirtadienį susirinkę protestuotojai reikalavo, kad Vyriausybė ir prezidentas grąžintų valdžią „žmonėms“. Demonstrantai keikė žurnalistus ir kaltino policiją, esą ši tarnauja „diktatūrai“, kuri savo ruožtu vykdo „apartheidą“.

Jų teigimu, pagal įstatymą kuriama dviejų klasių visuomenė – paskiepytųjų ir neskiepytų.

Dvi šalies socialdemokratų partijos balsavime nepritarė šiai priemonei ir paskelbė apie planus kreiptis į Konstitucinį Teismą, argumentuodamos, kad įstatymu netiesiogiai sukuriama skiepijimosi prievolė.

Tuo metu kraštutinių dešiniųjų partija LSNS nepritaria visiems koronaviruso apribojimams ir nuolatos vadina pandemiją „sukurta“, nes esą taip galima kontroliuoti žmones.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.