Pasaulyje

2021.07.29 21:55

Iš Vokietijos patikimumo teliko prisiminimas: ukrainiečiai dėl „Nord Stream 2“ baiminasi Rusijos agresijos

LRT.lt2021.07.29 21:55

Ukraina ir Lenkija griežtai sukritikavo Vokietijos ir JAV susitarimą, leisiantį užbaigti prieštaringai vertinamą dujotiekį, kuriuo bus tiekiamos dujos iš Rusijos, teigdamos, kad jis kelia didelę saugumo ir karinę grėsmę, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Daugumai Vidurio ir Rytų Europos šalių Vokietijos ir Rusijos dujotiekis „Nord Stream 2“ nėra vien prieštaringai vertinamas projektas. Veikiau jos į jį žiūri kaip į Vokietijos politikos patikimumo regione matą. Šiandien iš to patikimumo likęs tik gražus prisiminimas.

Praėjusią savaitę pasirašytas JAV ir Vokietijos susitarimas dėl „Nord Stream 2“, leisiantis užbaigti dujotiekį į Europą, netaikant tolesnių JAV sankcijų, sukėlė nepasitenkinimą ir pakurstė nerimą daugelyje Rytų Europos šalių, kurios projektą vertina kaip grėsmę saugumui.

Tokioms šalims kaip Ukraina, Lenkija ir Baltijos valstybės, tačiau taip pat ir Rumunijai, kyla klausimas, ar Vokietija rimtai pasisako prieš vis agresyvesnę prezidento Vladimiro Putino valdomos Rusijos užsienio politiką, ar Vokietijos ekonominiai interesai visgi nusveria tvirtą poziciją Maskvos atžvilgiu.

Ukraina ir Lenkija kritikuoja dujų sandorį

Nuo 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos su Rusija kariaujanti Ukraina, o ir Lenkija griežtai sukritikavo Vokietijos ir Amerikos susitarimą, kuris atveria kelią dujotiekio eksploatacijai.

Bendrame abiejų šalių užsienio reikalų ministrų Dmytro Kulebos ir Zbigniewo Rau pareiškime teigiama, kad sprendimas nebesipriešinti „Nord Stream 2“ tiesimui „sukėlė politinę, karinę ir energetinę grėsmę Ukrainai ir Vidurio Europai, tuo pačiu padidindamas Rusijos galimybes destabilizuoti saugumo situaciją Europoje“.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas sako, kad „Nord Stream 2“ Rusijai yra geopolitinis ginklas, kurį Kremlius tikrai panaudos prieš Ukrainą ir prieš Europą, rašo DW.

Ukraina baiminasi dėl galimų grėsmių saugumui

Politologė, Kijevo „PolitA“ demokratijos ir plėtros instituto direktorė Kateryna Odarčenko teigia, kad „Nord Stream 2“ yra grėsmė Ukrainai ir ne tik dėl prarastų milijardų eurų mokesčių už Rusijos dujų tranzitą į Europą.

DW ji sakė, kad vos tik Rusija nutrauks dujų tranzitą per Ukrainą, jai nebeliks priežasčių saugoti dujotiekį nuo galimų pažeidimų, tad karo su Kijevu grėsmė dar labiau išaugs. Anot jos, tokia padėtis taip pat gali turėti įtakos Ukrainos integracijos į NATO ir ES tempui, be to, šaliai reikės tiek karinės, tiek finansinės pagalbos Europos paskolų mažomis palūkanomis forma, kurios bent iš dalies kompensuotų prarastas pajamas.

Ukrainos bendrovės „Naftogaz“ vykdomasis direktorius Jurijus Vitrenko teigė netikintis Vokietijos saugumo garantijomis, kad bus leista tęsti Rusijos dujų tranzitą per Ukrainą, rašo DW.

„Jei fizinis [Rusijos] dujų srautas per Ukrainą sustos, visapusiškos Rusijos karinės agresijos rizika ženkliai išaugs. Jei kariniai veiksmai neturės įtakos Europos vartotojams, Rusija net nesuabejos, kad Europos reakcija apsiribos gilaus susirūpinimo pareiškimu“, – VOA Ukrainos tarnybai sakė J. Vitrenko.

Lenkijoje nuogąstaujama dėl augančio Rusijos agresyvumo

Praėjusį trečiadienį pasirašytas JAV ir Vokietijos susitarimas Lenkijoje taip pat sulaukė griežto pasmerkimo. „Mes nuo pat pradžių pabrėžėme, kad „Nord Stream2“ yra geopolitinis projektas, destabilizuosiantis politinę situaciją Vidurio ir Rytų Europoje“, – žurnalistams sakė Vyriausybės atstovas spaudai Piotras Muelleris ir pridūrė, kad „Lenkija su tuo nesutinka“.

P. Muelleris teigė, kad Lenkijos Vyriausybę nustebino Vokietijos ir Amerikos susitarimas ir kad Vokietija „deja, siekia Rusijos interesų“. Jis taip pat pridūrė, kad, apmaudu, tačiau nebuvo sulaukta adekvačios ES reakcijos.

Energetikos ekspertas Robertas Tomaszewskis iš Varšuvoje įsikūrusio „Polityka Insight“ instituto DW sakė, kad Lenkija greičiausiai derins savo poziciją dėl „Nord Stream 2“ su Kijevu. Tuo pačiu metu, pasak jo, santykiai su JAV ir Vokietija greičiausiai dar labiau vės, rašo DW.

R. Tomaszewskio teigimu, Lenkijoje baiminamasi, kad JAV nuolaidžiavimas paskatins Rusiją imtis dar agresyvesnės politikos Ukrainos bei viso Vidurio ir Rytų Europos regiono atžvilgiu.

Dujotiekis yra „klaida“

Įstatymų leidėjai Baltijos šalyse kol kas šykšti komentarų apie Vokietijos ir JAV susitarimą dėl „Nord Stream 2“. Tačiau praeityje Lietuva, Latvija ir Estija, taip pat kaip Ukraina ir Lenkija, ne kartą aiškiai pasisakė prieš dujotiekio projektą, nors ir ne taip griežtai kaip Kijevas ir Varšuva.

Praėjusią savaitę Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė „Nord Stream 2“ pavadino „klaida“. Pasak jos, pagrindinė projekto problema yra ne tiek jo ekonominis poveikis Ukrainai, kiek tai, kad jis padidina ES priklausomybę nuo šalies, kurioje neveikia teisės viršenybės principas, rašo DW.

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas pastaraisiais mėnesiais taip pat ne kartą reikalavo, kad Europa sustabdytų „Nord Stream 2“ tiesimą dėl vis didėjančių represijų Rusijos vidaus politikoje ir Rusijos keliamo pavojaus Europai.

Savo straipsnyje portale „Delfi“ Vilniaus universiteto politologas Valentinas Beržiūnas kritikavo Lietuvą dėl pastaraisiais mėnesiais nepakankamai aiškiai reiškiamos pozicijos prieš „Nord Stream 2“.

„Vidurio Europos valstybių lyderiams ar bent jau Lietuvos ir Lenkijos prezidentams, atėjo metas sėsti prie stalo ir rimtai pagalvoti, kas laukia mūsų regiono, jei ir toliau leisime Rusijai su Vokietija dalintis įtakos sferas. Praeityje mums tai skaudžiai atsirūgo, tikrai atsirūgs ir dabar“, – rašo V. Beržiūnas.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.