Pasaulyje

2021.07.28 22:21

Rusijai kurstant įtampą, Lietuvos ir sąjungininkų kariai vykdo pratybas Ukrainoje

atnaujinta
LRT.lt2021.07.28 22:21

Vakarų Ukrainoje, Javorivo poligone, pirmą kartą vyksta bendros karinės pratybos „Trys kardai 2021“, kuriose dalyvauja Lietuvos, Lenkijos ir Jungtinių Valstijų kariai. Pratybos vyksta išaugusios įtampos tarp Vakarų ir Rusijos fone. Prieš mėnesį įvyko incidentas, kai Rusijos apsaugos ministerija pareiškė iššovusi įspėjamuosius šūvius į Jungtinės Karalystės karinį laivą, nors Londonas tai paneigė.

„Trys kardai 2021“ pratybose iš viso dalyvauja 1,2 tūkst. karių, kartu su daugiau nei 200 karo mašinų. Pratybos vyksta keturiais etapais, liepos 19–31 d.

Kariškiai treniruojasi planuoti ir įgyvendinti puolamuosius bei gynybos veiksmus, kokybiškiau bendradarbiauti su kitomis brigadomis, NATO pajėgomis.

Pratybų tikslas – įvertinti Liublinio trikampio bendro karinio dalinio, Lietuvos-Lenkijos-Ukrainos brigados („LitPolUkrBrig“), padalinių lygį gynybos misijos metu. Brigada simboliškai pavadinta Lietuvos didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio vardu, jos būstinė yra Liubline, Lenkijoje.

Didžiojo etmono Konstantino Ostrogiškio brigada „LitPolUkrBrig“ oficialiai įkurta 2014 m. rugsėjį, po tų pačių metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos. Taip stiprinant karinį bendradarbiavimą padedama Ukrainos kariuomenei vykdyti reformas, kad ginkluotosios pajėgos priartėtų prie NATO standartų ir procedūrų.

„Pratybose geriausiai atsiskleidžia karių pasirengimas operatyviai ir tiksliai reaguoti į kylančias grėsmes, o kartu šiose pratybose stiprindamas ir Ukrainos kariuomenės sąveikumas su NATO sąjungininkių – Lietuvos ir Lenkijos – kariuomenėmis“, – sakė Krašto apsaugos viceministras V. Semeška, stebėjęs pratybų „Trys kardai 2021“ aktyviąją fazę, rašoma Krašto apsaugos ministerijos (KAM) pranešime.

Lietuvos kariuomenei pratybose „Trys kardai 2021“ atstovauja Karo policijos kuopa, Lenkija yra atsiuntusi daugiau nei 500, o Ukraina – per 600 karių.

Ukrainai tai nėra vienintelės didelio masto karinės pratybos pastaruoju metu. Prieš mėnesį Ukraina, kartu su JAV bei kitomis NATO valstybėmis ir Aljanso partnerėmis Juodojoje jūroje organizavo karines pratybas „Sea Breeze 2021“. Rusija reikalavo pratybas atšaukti.

Pratybos „Sea Breeze 2021“ vyko didelės įtampos fone – dar balandžio mėn. Rusija prie Rytų Ukrainos dislokavo 100 tūkst. karių, kurių, nepaisant pažadų, neatitraukė iki šiol. Prieš „Sea Breeze 2021“ pratybas Rusija esą paleido įspėjamuosius šūvius ir detonavo bombas netoli į pratybas vykstančio Jungtinės Karalystės karinio laivo „HMS Defender“. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tokią informaciją paneigė ir sakė, kad perspėjamųjų šūvių nebuvo, o laivas plaukė per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis visų tarptautinių įstatymų.

Incidentas vyko prie 2014 m. Rusijos aneksuoto Krymo pusiasalio. Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Krymo pusiasalio Rusijos Federacijos dalimi.

Pertvarkyta kariuomenė

2014 m., kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, Ukrainos kariuomenė buvo prasčiau pasirengusi. Aneksijos metu Ukrainos kariuomenė buvo sumažėjusi iki 140 tūkst. karių, iš kurių kovoti buvo paruošti tik apie 6 tūkst., rašo „Business Insider“, o didžioji dalis įrangos buvo parduota užsienio šalims.

Šiuo metu Ukrainos kariuomenę sudaro 255 tūkst. karininkų bei papildomi 900 tūkst. žmonių kariuomenės rezerve, rodo „Global Firepower“ indeksas. Šalyje reguliariai vykdomos NATO, JAV bei kitų sąjungininkų karinės pratybos, nuo 2015 m. Javorivo kovinio rengimo centro instruktoriai, kartu su NATO jungtinės daugiašalės mokymo grupės Ukrainai instruktoriais apmokė daugiau nei 19 tūkst. karių.

Pastebimai padidėjo ir šalies saugumo pajėgoms skiriamas BVP procentas. 2020 m. oficialiai Ukraina kariuomenės reikmėms skyrė 4,1 proc. šalies BVP (2019 – 3,5 proc., 2014 – 2,2 proc.), rodo Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenys.

Šių metų balandžio mėn. ties siena su Krymu ir Donbase Rusija dislokavo apie 100 tūkst. karių. Nors ir vėliau buvo paskelbtas pajėgų atitraukimas, manoma, kad šiuo metu ten gali būti dislokuota daugiau nei 80 tūkst. rusų karių.

Ukraina jau kurį laiką aktyviai bendradarbiauja su NATO bei vykdo reformas, kurias laiko tvirtu pagrindu diskusijai dėl šalies narystės Aljanse. Bukarešte 2008 m. vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljansas paskelbė, kad Ukraina ir Sakartvelas taps NATO narėmis.

Tačiau, dalis Ukrainos politikų įžvelgia šalies narystės Aljanse atidėliojimą, Vakarų bandymą išvengti įtampos tarp NATO ir Rusijos. Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis išskirtiniame interviu LRT.lt teigė, kad Ukraina narystės NATO tikisi per ateinančius 5–10 metus.

Ši publikacija buvo patikslinta. Anksčiau joje buvo klaidingai teigiama, kad Bukarešto deklaracijoje minima Moldovos narystės NATO perspektyva; kad tai pirmosios tarptautinės karinės pratybos po incidento Juodojoje jūroje birželį; kad 2019 m. kariuomenės reikmėms buvo skiriama 3,2 proc. BVP.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.