Pasaulyje

2021.07.28 13:33

„Zapad“ pratyboms besirengianti Rusija apkaltino NATO, kad Aljansas treniruojasi pulti

BNS, LRT.lt2021.07.28 13:33

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu trečiadienį pareiškė, kad NATO pajėgų stiprinimas prie sienų su Rusija ir Baltarusija kelia didelį nerimą Maskvai.

Kalbėjimas apie tariamą NATO keliamą grėsmę Rusijai yra dažnas Kremliaus vadovų ir propagandos naratyvas.

„Rimtą susirūpinimą kelia karinės priešpriešos stiprėjimo tendencija Europos zonoje. Didinamas NATO priešakinių [pajėgų] dalyvavimas netoli Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės valstybės sienų“, – S. Šoigu sakė per Tadžikistano sostinėje Dušanbėje surengtą Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos gynybos ministrų susitikimą.

„Modernizuojama karinė infrastruktūra, kuriamos materialinių išteklių, ginkluotės ir karinės technikos atsargos, planuojami pajėgų perkėlimo maršrutai“, – pridūrė S. Šoigu.

Kaip pavyzdį Rusijos gynybos ministras pateikė šiemet vykusias karines pratybas „Defender Europe“, kurių metu buvo treniruojamasi „perkelti pajėgas ir vykdyti puolamąsias operacijas Aljanso rytų sparne“.

Nuo kovo iki birželio vykusios pratybos „Defender Europe 21“ buvo vieni didžiausių JAV kariuomenės ir NATO organizuotų manevrų Europoje per pastaruosius dešimtmečius. Pratybose, kurių tikslas – repetuoti pajėgų Europoje stiprinimą ir gynybos veiksmus, dalyvavo 28 tūkst. karių iš 26 NATO šalių, taip pat būsimų narių – Sakartvelo, Bosnijos ir Hercegovinos, Ukrainos ir Kosovo.

Pasak Aljanso, tokie manevrai nėra nukreipti prieš Rusiją, nors per daugiaplanes pratybas buvo imituojamas imituojamas 30 valstybių karinės organizacijos atsakas į puolimą prieš vieną iš narių. Per šiuos mokymus bus tikrinamas NATO pajėgumas dislokuoti karius iš JAV ir išlaikyti aprūpinimo linijas atviras.

Tuo tarpu ankstesnėse „Zapad“ karinėse pratybose Rusijos ir Baltarusijos pajėgos treniravosi puolamuosius manevrus prieš Lietuvą ir Lenkiją.

„Vakarai atsisako konstruktyviai nagrinėti mūsų siūlymus dėl įtampos mažinimo, įskaitant mokymų rajonų atitraukimą nuo sąlyčio linijos ir vidutinio bei mažo nuotolio raketų dislokavimo Europoje moratoriumą“, – teigė S. Šoigu.

Praeitą mėnesį NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad „Rusija pastaruosius kelerius metus daug investavo į naujus, modernius karinius pajėgumus – nuo įprastinių iki branduolinių ginklų sistemų“ ir „buvo pasiruošusi panaudoti karinę jėgą prieš kaimynes – Sakartvelą, Ukrainą“.

„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl NATO per pastaruosius metus padidino [savo] ginkluotųjų pajėgų parengtį“, – sakė jis.

Gegužę Rusijai sutelkus didelį skaičių karių prie Ukrainos pietvakarinės ir pietinės sienos Kijevas ir jį remiančios Vakarų valstybės reiškė didelį susirūpinimą ir ragino Maskvą atitraukti pajėgas, kuri teigė tai padariusi, nors Ukraina pareiškė, jog atsitraukimo ženklų nėra.

2014 metais Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karinę agresiją Ukrainos rytuose, kur vadovauja ir remia prorusiškus separatistus. Aštuntus metus besitęsiantis karas pareikalavo jau daugiau nei 14 tūkst. žmonių gyvybių.

Rusija atitraukė kai kuriuos savo padalinius iš savo vakarinės dalies po balandį surengtų plataus masto manevrų, tačiau S. Šoigu liepė palikti tuose rajonuose ginkluotę, nes ją planuojama naudoti per rugsėjį vyksiančias pratybas „Zapad“ (Vakarai).

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.