Pasaulyje

2021.07.30 13:35

Kremliaus propaganda į Astravo istoriją įpina ir Nausėdą – kaltina vykdant Švedijos interesus

LRT.lt2021.07.30 13:35

Birželį Baltarusijai uždegus žalią šviesą pramoninei Astravo AE eksploatacijai, Europos Sąjunga apkaltinta šališkumu ir nebendradarbiavimu siekiant užtikrinti branduolinį saugumą regione, o Aliaksandras Lukašenka pareiškė, jog, matydama Astravo AE sėkmę, Lietuva ketina grįžti ir atgaivinti senąją Ignalinos AE. Tuo metu su Rusijos Vyriausybe siejami portalai pasikėsino į šalies prezidento Gitano Nausėdos reputaciją, rašoma iniciatyvos DebunkEU.org pranešime žiniasklaidai.

DebunkEU.org tyrimo duomenimis, didžiausia dezinformacijos banga kilo birželio pradžioje, po Baltarusijos Nepaprastųjų situacijų ministerijos pareiškimo apie išduotą licenciją pramoninei Astravo AE 1-ojo bloko eksploatacijai. Pasak DebunkEU.org vyriausiojo analitiko Algirdo Kazlausko, tuo pasinaudojo prokremliški naujienų puslapiai.

„Pavyzdžiui, <...> cituotas A. Lukašenka, sakantis, kad jo šalis kritikuojama už atominės jėgainės statybą, tačiau štai Vakarai ir Lietuva neva bando atgaivinti uždarytą, sovietinių laikų Ignalinos AE. Spaudos konferencijoje Lukašenka taip pat pabrėžė, kad „atominė energija yra ateitis <...> ir mes, ačiū Dievui, su šia problema jau susitvarkėme“, – Minsko režimo poziciją pristatė A. Kazlauskas.

Kitose publikacijose prisimintos oficialios ES 2018 m. pateiktos rekomendacijos dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo. „Bendrija apkaltinta šališkumu, esą Europos Komisija palaiko oficialią, nepagrįstai priešišką Lietuvos poziciją dėl politinių priežasčių“, – sako A. Kazlauskas.

Beje, padėtį pakomentavo ir Europos Energetikos komisarė Kadri Simson. Politikė apgailestavo, kad į ataskaitoje išsakytas rekomendacijas Minskas taip ir neatsižvelgė bei pabrėžė, kad „situacija Astrave kelia didelį susirūpinimą ES“.

Kremliaus žiniasklaida pasinaudojo ir atsitiktiniais įvykiais tam, kad skleistų dezinformaciją, teigiama DebunkEU.org pranešime žiniasklaidai. Pavyzdžiui, birželio viduryje paskelbta apie atšauktą 100 mln. eurų paskolą „Siemens“ dujų turbinai pirkti, dėl jos Baltarusija buvo susitarusi su Vokietijos banku. Sandorio nutraukimo priežastimi tapo Švedijos eksporto kreditų agentūros EKN sprendimas nutraukti susitarimą dėl priverstinio iš Atėnų į Vilnių skridusio Ryanair lėktuvo nutupdymo Minske.

„Keli didžiausi prokremliški naujienų portalai citavo Pavelą Latuško ir Nikolajų Prokofievą, Baltarusijos opozicijos narius, kurie teigė, kad rasti naują šaltinį paskolai gauti būtų sudėtinga. Pasak jų, Baltarusijai žūtbūt reikia vokiškų turbinų, kad galėtų modernizuoti elektros tinklus – kitaip užtikrinti AE saugumo bus neįmanoma“, – sako DebunkEU.org analitikas.

Pasak eksperto, Kremliui palanki žiniasklaida pasinaudojo šia situacija ir demonstratyviai pabrėžė, jog ne Baltarusija atsisako bendradarbiauti dėl Astravo AE saugumo užtikrinimo, o pati Europa.

Birželį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda taip pat sulaukė prokremliškos žiniasklaidos dėmesio – su Rusijos Vyriausybe siejamas portalas baltnews.lt paskelbė, kad „prieš tapdamas šios Baltijos šalies prezidentu, Nausėda ilgą laiką dirbo Švedijos bankui SEB. Taigi, nenuostabu, kad savo raginimais atsijungti nuo BRELL energijos tinklo, jis stumia Švedijos energetikos kompanijoms palankią iniciatyvą. Jų tikslas yra pašalinti visus konkurentus iš energijos rinkos, jei ne visose Baltijos šalyse, tai bent Lietuvoje, ir sukurti skandinavų energetinę monopoliją“.

„Šis straipsnis yra vienas iš pavyzdžių, kaip Kremliaus remiama žiniasklaida naudoja viešai puikiai žinomus faktus (G. Nausėdos karjerą SEB banke) siekiant skleisti dezinformaciją ir diskredituoti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekį, atsijungiant nuo seno sovietinio BRELL žiedo“, – sako A. Kazlauskas.

Birželio 1–30 dienomis DebunkEU.org aptiko 156 melagingus ar klaidinančius straipsnius apie Lietuvos ir ES poziciją Astravo AE atžvilgiu (31 proc. iš visų 510 išnagrinėtų straipsnių šia tema). Didžioji dauguma straipsnių (81 proc.) buvo paskelbti rusų, likęs penktadalis (19 proc.) – lietuvių kalba, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.