Pasaulyje

2021.07.27 14:04

Račius apie migrantų kelionių stabdymą: Irakas skaitosi su ES, o su Turkija sudėtingiau

Agnė Skamarakaitė, LRT RADIJO laida „60 minučių“, LRT.lt2021.07.27 14:04

Kurdistanas – netolygu Irakui, su kuriuo bandoma kalbėtis sprendžiant neteisėtos migracijos problemą, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius. Lietuvos užsienio reikalų ministro kreipimąsi arabų kalba jis vadina sėkmingu ir nelikusiu nepastebėtu, tačiau panašių žinučių reikėtų daugiau, ne tik iš valdžios institucijų.


Per kelias savaites ministras Gabrielius Landsbergis spėjo apsilankyti Turkijoje ir Irake, kuriose siekė užsitikrinti šalių bendradarbiavimą užkardant neteisėtos migracijos kelius į Lietuvą. Iš Turkijos prašoma mažinti skrydžių Baltarusiją, taip pat padėti nustatyti tranzitu per šią šalį vykstančių asmenų tapatybę. Prašymu riboti Lietuvoje galiausiai pasibaigiančias keliones kreiptasi ir į Iraką, tačiau nesėkmingai – šalies oro linijos paskelbė didinsiančios skrydžių skaičių.

Lietuvos užsienio politikos vadovai tikisi, kad kalbėjimas bendru balsu su Europos Sąjunga skambėtų įtikinamiau. E. Račius sako, kad svertų yra.

„Sakyčiau, Turkija ir Irakas yra labai skirtingo kalibro žaidėjos. Šiaip ar taip, Turkija gali būti traktuojama kaip mūsų sąjungininkė pirmiausia NATO kontekste ir spaudimą jai – ne vienašališką, bet galbūt per NATO struktūras – Lietuva galėtų daryti, kad tai būtų vainikuota sėkme. Tuo tarpu su Iraku, kaip matome, sunku derėtis dėl daugybės priežasčių. Pirmiausia todėl, kad didžioji dalis žmonių, kurie atvyksta su Irako pasais, fiziškai atvyksta iš Kurdistano, kuris kaip labai autonomiškas regionas yra sunkiai valdomas iš centro, t.y. sostinės Bagdado. Šiuo atžvilgiu Lietuva turi geresnių perspektyvų su Turkija nei su Iraku“, – LRT RADIJO laidai „60 minučių“ sakė E. Račius.

Irakas, pasak jo, paveikiamas ekonominiais ir politiniais argumentais, mat yra priklausomos nuo užsienio pagalbos, taip pat ir ES. Tuo tarpu Turkijos artimų santykių su Bendrija laikotarpis, kuomet kalbėta net apie jos ateities narystę ES, yra seniai pasibaigęs.

„ES yra viena tų veikėjų, su kuria nesiskaityti Irakui nebūtų lengva. Dėl Turkijos – nesu toks tikras. Kaip žinome, dabartinis Turkijos prezidentas su ES ir svarbiausiomis ES valstybėmis, jų vadovais, pavyzdžiui, Vokietijos kanclere, turi labai įtemptus santykius. Nesakau, kad nereikėtų bandyti veikti per įvairius ES formatus, bet vaidmuo galbūt lemiamu netaptų vien dėl asmenybinių Turkijos prezidento savybių“, – svarstė VDU tyrėjas.

Viešoje erdvėje „akibrokštu“ įvardytas sprendimas gausinti skrydžių į Minską iš Bagdado neturėtų būti didele staigmena, sako pašnekovas, ir dėl to G. Landsbergio vizitas neturėtų būti nurašomas kaip nesėkme. Pašnekovo manymu, tokių darbinių susitikimų su Irako ir Turkijos atstovais turėtų tik daugėti.

„Mes turbūt įsivaizduojame, kad Irako oro linijos laukė, kada atskris Lietuvos užsienio reikalų ministras ir tada nutarė padvigubinti, o paskui gal patrigubinti ir taip toliau, bet turime suprasti, kad oro linijos tokius dalykus priima ne po kokių nors politikų vizitų per kelias dienas – tam ruošiamasi ilgus mėnesius. Tai yra nelemtas sutapimas, kad paskelbimas apie daugiau reisų į Minską sutapo su laiku, kai mūsų ministras buvo ten. Bet iš kitos pusės pažiūrėjus, galėčiau tik pasidžiaugti, nes daugybėje kitų atvejų prieš tai buvusių įvairių Vyriausybių ministrai nesugebėdavo panašiose krizinėse situacijose staigiai susiorientuoti ir imtis spręsti“, – kalbėjo E. Račius.

Sklaidos prasme „labai sėkmingas“ žingsnis buvo ir G. Landsbergio viešas kreipimasis arabiškai, pasak tyrėjo, jis neliko nepastebėtas Artimuosiuose rytuose.

„Turiu pasakyti, kad arabiškose, ypač irakietiškose medijose tai labai nuskambėjo, galėčiau tik pageidauti, kad kuo daugiau, galbūt ne tokių oficialių žinučių, ne iš ministro, būtų“, – sakė E. Račius.

„Labai apsidžiaugčiau, jeigu Lietuvos žiniasklaidos vadovai tekstus (...) tiražuotų ir arabiškai, tai yra labai paveiku ir manyčiau, kad tą reikėtų daryti dažniau“, – pridūrė jis.

Irako Kurdistanas, iš kurio atvyksta didesnioji dalis neteisėtai sieną kertančių migrantų, yra didelę autonomiją turintis, kone suverenus Irako regionas, aiškina E. Račius. „Lietuvoje per tuos tris dešimtmečius kažkaip nesugebėjome suvokti, kad Irakas kaip vientisa valstybė jau neegzistuoja“, – sakė jis.

Todėl ir galimybės paveikti migraciją vien per pokalbius su centrine Irako valdžia yra ribotos.

„Tie, kurie seka tarptautines žinias, žino, kad prieš kelis metus buvo referendumas dėl visiškos nepriklausomybės. Amerikiečiai tam nepritarė, o kadangi Kurdistanas yra didele dalimi priklausantis nuo amerikiečių valios, tas nepriklausomybės paskelbimas buvo atidėtas. (...) Taip, tai yra Irako piliečiai, bet turime suvokti, kad jie atvyksta iš Kurdistano ir ten yra visiškai kita realybė, visiškai kitokie santykiai su amerikiečiais, su okupacija, su ta pačia „Islamo valstybe“, prieš kurią kurdai kovojo nuožmiai ir, kaip žinome, buvo instrumentais „Islamo valstybei“ sužlugdyti. Kitaip tariant, Irakas Iraku, bet realiai turime reikalą su Kurdistanu – jo valdžia, įvairiomis struktūromis, tarp jų ir nusikalstamomis, nes vis dėlto tai yra prekyba žmonėmis“, – sakė VDU profesorius.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „60 minučių“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.