Pasaulyje

2021.07.26 16:50

Prancūzai protestuoja prieš „sveikatos diktatūrą“ – ar prievolė skiepytis kiš koją Macronui rinkimuose?

Kristupas Dautartas, LRT.lt2021.07.26 16:50

Prancūzijos parlamentas pritarė įstatymo projektui, pagal kurį buvo nuspręsta, kad nepakanka neseniai įsigaliojusio sveikatos paso, sveikatos sektoriaus darbuotojai privalo būti skiepijami nuo COVID-19. Dėl sprendimo šalyje vėl kilo protestai. Jų dalyviai tokią politiką vadina „sveikatos diktatūra“.

Šiuo įstatymų projektu Prancūzijos valdžia bando kovoti su ketvirtąja koronaviruso banga, rašoma „Reuters“, tačiau sprendimas lemia ir didelį piliečių nepasitenkinimą – savaitgalį dėl sveikatos politikos protestavo daugiau nei 160 tūkst. žmonių, vyko susidūrimai su policija.

Konfliktai tarp protestuotojų ir policijos kilo keliose skirtingose vietose – Eliziejaus laukuose prieš agresyvius protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos, stabdomas eismas, o prie Paryžiaus „Saint-Lazare“ geležinkelio stoties protestuotojai nuvertė motociklą, kuriuo važiavo du policijos pareigūnai.

Prancūzijoje žmonės jau nuo liepos 21 d., kai įsigaliojo Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pristatytas sveikatos pasas, yra neįleidžiami į muziejus, kino teatrus ar kitas vietas, jei negali pateikti Prancūzijos sukurto sveikatos paso, kuriuo įrodytų, kad yra pasiskiepiję nuo COVID-19, turi neigiamą COVID-19 testo atsakymą ar yra persirgę koronavirusine infekcija ir patvirtinę tai teigiamu RT-PGR testu. Sveikatos pasas reikalingas ir norint lankytis didelio masto festivaliuose ar naktiniuose klubuose.

Nuo rugpjūčio pradžios sveikatos pasas bus reikalingas ir norint užsukti į restoraną, kavinę, taip pat ilgoms kelionėms traukiniu, lėktuvu.

Sąlygos, nustatomos įstatymų projekte, yra numatytos iki lapkričio 15 d. Prieš įsigaliojant įstatymui dėl privalomo medicinos darbuotojų skiepijimo, jį dar turės patvirtinti aukščiausia Prancūzijos jurisdikcinė institucija – Konstitucinis Teismas.

Tokia sveikatos politika bandoma pažaboti Prancūzijoje greitai kylančius užsikrėtimo koronavirusu atvejus. Liepos pradžioje Prancūzijoje buvo nustatoma maždaug 4 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu per dieną. Šiuo metu šis skaičius svyruoja apie 22 tūkst. Iš 67 mln. Prancūzijos gyventojų pasiskiepijo (dviejomis arba viena vakcinos doze) apie 49,3 proc. gyventojų – dar toli nuo ekspertų įvardijamo visuotinio imuniteto, rašo „Reuters“.

„Kokia yra jūsų laisvės kaina, jei sakote, kad nenorite skiepytis, bet jei rytoj užkrėsite savo tėvą, motiną ar mane patį? Aš irgi esu jūsų „laisvės“ auka. Turėjote galimybę apsisaugoti ir apsaugoti mane. Tai nėra laisvė. Tai neatsakingumas ir savanaudiškumas“, – teigė Prancūzijos prezidentas E. Macronas lankydamasis vienoje iš Taičio ligoninių.

Dėl įstatymų projekto, kurį prancūzai vadina „sveikatos diktatūra“, protestai vyksta jau ne pirmą kartą. Skaičiuojama, kad praėjusią savaitę daugiau nei 110 tūkst. žmonių išėjo protestuoti, buvo nusiaubti vakcinacijos centrai.

Protestai – iššūkis prieš artėjančius rinkimus?

Kokią įtaką protestai turės dabartinio Prancūzijos prezidento reitingams, pasakyti sunku.

„62 proc. prancūzų apklausose palaiko Macrono pasiūlytus sprendimus, tad prezidento lūkestis yra veikiausiai bent jau neprarasti populiarumo, – pasakoja L. Kojala. – Sugrįžimas prie griežtų karantino ribojimų, jei situacija blogės, tikriausiai visomis prasmėmis kainuotų brangiau.“

„Prezidentas neturi teisės spręsti apie mano asmeninę sveikatą“, – viena iš protestuotojų sakė „Reuters“. Prancūzijos transliuotojo „France24“ duomenimis, į tokias protestuotojų emocijas apeliavo ir šalies politikai.

„Prieštaravimas sveikatos pasui nepadaro tavęs antivakseriu. Esminė problema yra tai, kad pirmą kartą istorijoje žmonėms reikia dokumento norint daryti paprastus, kasdienius dalykus“, – bendrą nuomonę prancūzų dienraštyje „Le Figaro“ pateikė europarlamentaras François-Xavier Bellamy ir senatorius Loïc Hervé.

Prie kritikos prisijungė ir pagrindinė E. Macrono konkurentė ateinančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose – kraštutinių dešiniųjų partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) vadovė Marine Le Pen. Politikė E. Macrono sveikatos politiką pavadino „žmogaus teisių apribojimu“.

Politologo L. Kojalos manymu, artėjant rinkimams tokia retorika tik aštrės: „Natūralu, kad jie naudojasi proga kritikuoti prezidentą ir išnaudoti dalies visuomenės nepasitenkinimą.“

Šiuo metu Marine Le Pen – pagrindinė dabartinio Prancūzijos prezidento E. Macrono konkurentė ateinančiuose rinkimuose.

„Tai – dominuojantis scenarijus, atkartojantis praėjusius rinkimus ir atspindintis nuomonių apklausas, – teigia L. Kojala. – Bet pastarieji tyrimai rodo, kad auga Xaviero Bertrando populiarumas. Atsimenant, kad likus metams iki praėjusių rinkimų pats Macronas nebuvo vertinamas kaip rimtas pretendentas, staigmenų galimybės atmesti neišeina. Priešingai nei prieš penkerius metus, yra daug prielaidų manyti, jog Le Pen mestų rimtesnį iššūkį.“

2017 m. vykusių Prancūzijos prezidento rinkimų antrojo turo metu dabartinis prezidentas E. Macronas surinko 66,06 proc. rinkėjų balsų ir įveikė nacionalistę Marine Le Pen, kuri buvo kritikuojama dėl per savo kampaniją išsakytų idėjų prieš imigrantus, Europą, musulmonus ir kt.

Kraštutinių dešiniųjų partijos vadovė M. Le Pen turėjo pripažinti pralaimėjimą ir šių metų birželį vykusiuose savivaldų rinkimuose, kuriuose „Nacionalinio sambūrio“ (RN) partijos kandidatams nepavyko laimėti nė vienoje savivaldoje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.