Pasaulyje

2021.07.26 14:01

Ar Lietuvai baisus Kinijos rūstis dėl taivaniečių atstovybės?

Aurimas Piečiukaitis, LRT TELEVIZIJOS laida „Savaitė“, LRT.lt2021.07.26 14:01

Į bet kokį Taivano paminėjimą tarptautinėje politikoje aštriai reaguojanti Kinija šią savaitę įspėjo ir Lietuvą nekurstyti salos nepriklausomybės jėgų, kai Taipėjus paskelbė Vilniuje atidarysiantis atstovybę. Ji tokia bus pirmoji Europoje, mat vadinsis ne „Taipėjaus“, kaip, pavyzdžiui, Rygoje, bet „taivaniečių“.

O politinis žodynas – svarbus, ypač Kinijai, kur jau raginama Lietuvai įvesti sankcijas, juolab kad Vilnius prieš Pekiną stoja ne pirmą kartą. Gegužę paskelbusi, kad Europos vidurio valstybes ir Kiniją jungiantis forumas skaldo Europą, Lietuva pasitraukė.

Tiesa, šįkart klausimas kur kas jautresnis, o Taivanas svarbus ne tik Kinijai, bet ir pasauliui, baiminantis, kad Taivano sąsiauryje gali prasidėti kitas globalus konfliktas.

Taivano atstovybės Lietuvoje planai

Kinija nebus žeminama, o bandančiųjų galvos bus sudaužytos – prieš beveik mėnesį tokius šūkius kartojo Kinijos vadovas, minint komunistų partijos šimtmetį. Tarp partijos tikslų – komunistams bei pačiam Xi Jinpingas viena svarbiausių siekiamybių – Taivanas.

„Turime siekti taikaus Kinijos sūnų ir dukterų susivienijimo, taip pat piliečių abejose Taivano sąsiaurio pusėse. Reikia dirbti siekiant solidarumo ir sutriuškinti bet kokius Taivano nepriklausomybės sąmokslus bei kurti šviesią tautos atgimimo ateitį“, – kalbėjo Kinijos lyderis.

1949 m. Kinijoje įsitvirtinusių komunistų palaužti, šalies nacionalistai pasitraukė į Taivano salą. Iš ten jų valdžia laikinai atstovavo visai Kinijai, bet ilgainiui pasaulis rinkosi komunistinį Pekiną, siekusį Taipėjų tarptautinėje arenoje izoliuoti.

Su žemynine Kinija santykiai keitėsi. Bet vieningos komunistų valdomos Kinijos principo svarba dar labiau išaugo į valdžią Pekine atėjus Xi Jinpingui.

O 2016 m. Taivano prezidente tapus ryžtingiau apie salos nepriklausomybę kalbančiai Tsai Ing-wen, įtampa smarkiai išaugo.

„Kalbama apie tai, ar vis dėlto Kinija ryšis panaudoti karines priemones ir prisijungti Taivaną“, – sako Tarptautinio Japonijos universiteto dėstytoja Vida Mačikėnaitė-Ambutavičienė.

Taivanas pasiruošęs, ypač kai Kinijos kariniai manevrai dažnėja – Taipėjus sako tiek kinų naikintuvų oro erdvėje, kiek buvo šiemet, nematęs. Jų gerokai padaugėjo, reaguojant ir į Vašingtono dėmesį Taipėjui.

Donaldas Trumpas 2016 m. kalbėjosi su Taivano vadove – pirmasis tokio aukšto lygio kontaktas nuo 1979 m., kai Pekinas ir Vašingtonas užmezgė diplomatinius santykius. D. Trumpo administracija išplėtė ir paramą Taipėjui.

Joe Bidenas tapo pirmuoju prezidentu į inauguraciją pakvietusiu Taivano atstovą – sakė, kad parama Taipėjui tvirta kaip akmuo.

Per pastaruosius kelerius metus Taivane taip pat lankėsi amerikiečių delegacijos, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį – senatorių. Tuomet Pekinas įspėjo gerbti vienos Kinijos principą ir nekurstyti vadinamųjų separatistų.

„Raginame Jungtines Valstijas laikytis vienos Kinijos politikos ir principo“, – kalbėjo Kinijos Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbin.

Šią savaitę iš Kinijos užsienio reikalų ministerijos lygiai toks pat perspėjimas atėjo ir Lietuvai.

„Raginame Lietuvą gerbti vienos Kinijos principą, kurio turi būti laikomasi, užmezgus diplomatinius santykius“, – teigė Kinijos URM atstovas Zhao Lijian.

Taip Pekinas reagavo į Taivano pareiškimą apie planus Lietuvoje dar šią vasarą atidaryti taivaniečių atstovybę. Rudenį Vilnius taip pat žada Taipėjuje steigti verslo atstovybės biurą.

„Taivano ir Lietuvos vyriausybės po intensyvių derybų abipusiškai sutarė, kad Taivanas Lietuvos sostinėje Vilniuje greitai steigs atstovybės biurą“, – sakė šalies užsienio reikalų ministras Josephas Wu.

Vilniaus dėmesys Taipėjui per šiuos metus augo. Įspėjančiam, kad žemyninė Kinija trukdo įsigyti skiepų Taivanui praėjusį mėnesį Lietuva skyrė 20 tūkst. „Astrazeneca“ dozių. Sulaukė
ir pačios Taivano prezidentės padėkų ir taivaniečių raginimų pirkti lietuvišką šokoladą ar alų.

Pasak užsienio reikalų viceministro Manto Adomėno, bendradarbiavimas su Taivanu svarbus ir vertybiškai. Taipėjus niekada nepripažino Baltijos šalių okupacijos.

„Per visus Šaltojo karo metus buvo spausdinami žemėlapiai su trimis Baltijos valstybėmis kaip nepriklausomomis šalimis, taigi santykiai su Taivanu mums iš tiesų yra svarbūs ir vertybiškai, ir ekonomiškai, ir technologiškai, – kalbėjo M. Adomėnas. – Tas žingsnis, kurį Lietuva atliko, yra žingsnis, kurį yra atlikę 17 Europos Sąjungos valstybių.“

Nors Taivaną, kaip valstybę, pripažįsta tik 15 šalių, jo atstovybės veikia apie 70 valstybių ir regionų. Bet atsidarysianti Lietuvoje ypatinga. Siekdamos nesupykdyti žemyninės Kinijos, šalys atstovybes vadina sostinės Taipėjaus vardu, o Vilniuje atsidarysianti bus pavadinta Taivaniečių atstovybe – tokia tik antra pasaulyje.

„Jeigu mes kalbame apie Kiniją, žodynas apskritai yra labai labai svarbus dalykas – pavadinimai ir ką jais bandoma pasakyti, – sako Mačikėnaitė-Ambutavičienė. – Neabejotinai reikėtų tikėtis kažkokio atsako, nes Kinijai tai yra reputacijos dalykas. Kaip visa tai atrodo tarptautinėje bendruomenėje.“

Kinijos valstybinėje spaudoje svarstoma ir apie sankcijas Lietuvai. Viena vertus, ekonominis bendradarbiavimas su Pekinu per pastarąjį dešimtmetį augo, Kinijoje lankėsi ir buvusi prezidentė, o buvusių vyriausybių vadovai kalbėjo ne tik apie prekybos augimą, bet ir apie kinų investicijas į infrastrukūrą, pavyzdžiui, Klaipėdos uostą.

Bet Kinija niekada netapo pagrindine investuotoja ar prekybos partnere, tad bet kokias sankcijas veikiausiai pajustų tik atskiri sektoriai.

„Lietuva iš Kinijos daugiausiai importuoja kaip tik tarpinio vartojimo prekes – tai, pavyzdžiui, gali būti staklės, mašinos, įrenginiai, – sako ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. – Tai rizika yra ta, kad Kinija gali tiesiog laikinai sustabdyti eksporto leidimus.“

Bet Kinijos atsakas pirmiausia būtų ne ekonominis, bet retorinis, kaip kad kritika, esą Vilnius tėra Vašingtono pastumdėlis, kai Lietuva pavasarį pavadinusi skaldančiu Europos Sąjungą pasitraukė iš Kinijos formato 17+1, jungusiu Pekiną ir Vidurio bei Rytų Europos šalis.

„Lietuva tampa Europos saugumo lydere. Dėl pasitraukimo iš Kinijos vadovaujamo 17+1 grožio konkurso, dėl Taivano ar Baltarusijos, Lietuva rodo, kaip atrodo lyderystė, – mano Europos politikos analizės centro analitikas Edwardas Lucasas. – Daugybė Europos šalių vis dar nesupranta Kinijos veiksmų pasekmių, tikiuosi, kad paklausite kaimynų latvių ir estų, ką jie ruošiasi daryti dėl Taivano. Būtų keista, jei taivaniečių biuras veiktų Vilniuje, Taipėjaus – Rygoje, o Taline atstovybės nebūtų.“

Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus požiūris į Kiniją abiejose Atlanto pusėje keitėsi. Sankcijos dėl veiksmų prieš uigūrus, kritika dėl opozicijos užgniaužimo Honkonge ar ambicijų regione, šį mėnesį paskelbta bendra transatlantinių sąjungininkų pozicija dėl Kinijos veiksmų kibernetinėje erdvėje.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.