Pasaulyje

2021.07.23 17:44

Sibirą niokoja vieni baisiausių gaisrų istorijoje – oro tarša 40 kartų viršija normą

LRT.lt2021.07.23 17:44

Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančioje Jakutijoje kilę miškų gaisrai gali būti laikomi vienais labiausiai orą teršiančių įvykių per pasaulio istoriją, rašo „The Guardian“. Pranešama, kad  gaisrų plotas gali siekti daugiau nei 7,5 tūkst. kvadr. km. – beveik tiek, kiek visa Kauno apskritis. 

Dalyje regionų paskelbta ekstremalioji padėtis.

Dėl į orą išmetamų didelių kiekių kietųjų dalelių bei kitų chemikalų, tokių kaip ozonas, benzenas ir kt., oro užterštumas daugiau nei 40 kartų viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) nustatytą rekomenduojamą ribą.

Nekontroliuojamus gaisrus sustabdyti bando virš 2 tūkst. ugniagesių, jiems padeda į savanoriškas ugniagesių brigadas susirenkantys vietiniai gyventojai. Pasitelkiami ir kariniai lėktuvai, kuriais ant gaisrų iš viršaus pilamas vanduo bei, norint sukelti dirbtinį lietų, purškiamas sidabro jodidas.

Karščio rekordai Rusijai nėra naujiena – dar pernai metų pirmoje pusėje buvo fiksuota karščiausia temperatūra šalies istorijoje. 2020 m. birželį Verchojanske buvo užfiksuota 38 °C – didžiausia temperatūra, užfiksuota virš poliarinio rato nuo XIX a. pabaigos, kai buvo pradėta reguliariai matuoti temperatūrą.

Didėjanti vidutinė temperatūra lėmė ir problematiškesnius gaisrų sezonus. Dėl karščių pernai vyko kaip niekada daug miškų gaisrų. Europos Sąjungos (ES) Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos duomenimis 2020 m. gaisrai Arktyje į aplinką išmetė daugiau anglies dioksido nei per visus stebėjimo metus – beveik 90 megatonų.

Kol kas skaičiuojama, kad 2021 m. į aplinką pateko apie 65 megatonų anglies dioksido. Tai yra antras didžiausias rezultatas stebėjimų istorijoje. Rusijoje gaisrų sezonas tradiciškai turėtų baigtis tik už poros mėnesių, todėl manoma, kad šis skaičius dar gali stipriai kilti. Šiuo metu Rusija yra ketvirta pagal šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimą pasaulyje.

Jakutijos gubernatorius Aisenas Nikolajevas gaisrų priežastimi laiko klimato kaitą ir teigia, kad ši vasara yra karščiausia ir sausiausia istorijoje.

A. Nikolajevui pritaria ir Aleksejus Jarošenko, tarptautinės aplinkos apsaugos organizacijos „Greenpeace“ atstovas. „Daug metų propaganda vertė žmones galvoti, kad klimato kaita neegzistuoja, dabar situacija pradeda keistis – po truputį žmonės pradeda suprasti, kad klimatas iš tikrųjų keičiasi, o to pasekmės yra katastrofiškos“, – „The Guardian“ sakė A. Jarošenko.

Jakutijos sostinė Jakutskas yra šalčiausias planetos miestas. Žiemą temperatūra jame siekia 60 laipsnių šalčio, tačiau dėl klimato kaitos, vasaros temperatūra auga 2,5 karto greičiau nei pasaulio vidurkis.

Keitėsi ir oficiali Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija klimato kaitos atžvilgiu. Iš pradžių, Rusijos prezidentui klimato kaita būdavo tik pokštų subjektas. 2003 m. jis juokavo, kad šalies temperatūrai padidėjus keliais laipsniais mažiau laiko reikėtų praleisti dėvint kailinius, padidėtų grūdų derlius.

Pozicija ėmė keistis, kai Rusijoje buvo pastebėti klimato kaitos padariniai: potvyniai, sausros, amžinojo įšalo tirpimas, gaisrai. Skaičiuojama, kad šie padariniai per ateinantį dešimtmetį gali kainuoti Rusijos BVP apie 3 proc. per metus. Tai privertė Rusijos prezidentą pripažinti žmonių sukeltos klimato kaitos reiškinį bei 2019 m. prisijungti prie Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, kuriuo siekiama neutralizuoti žmonių daromą įtaką klimatui.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.