Pasaulyje

2021.07.23 13:37

„Europa turi Vokietijos problemą“ – ką reiškia susitarimas dėl „Nord Stream 2“

Andrius Balčiūnas, LRT.lt2021.07.23 13:37

Trečiadienį JAV ir Vokietija susitarė dėl „Nord Stream 2” projekto užbaigimo. Rytų Europos šalys baiminasi, kad dujotiekį Kremlius naudos kaip politinį ginklą, bet Vašingtonas ir Berlynas ramina, kad susitarime numatyti saugikliai to neleis. LRT.lt kalbinti ekspertai pabrėžia, kad Vokietijos ir JAV vadovų įsipareigojimai yra migloti, o dabar Europos Sąjunga turi Vokietijos problemą.

Putino žodis – garantas?

JAV Kongresas ištisus dešimtmečius prieštarauja bet kokiems Europos energetikos projektams su Rusija, o Donaldo Trumpo administracija agresyviai oponavo dujotiekiui, Vašingtonas buvo įvedęs sankcijas projekte dalyvaujantiems laivams ir verslams.

Dabar Vašingtonas ir Berlynas išsprendė ilgai trukusį ginčą ir sudarė susitarimą. „Ši padėtis bloga ir vamzdynas – blogas, bet mums reikia padėti apsaugoti Ukrainą. Man atrodo, kad atlikome kai kurių reikšmingų žingsnių šia linkme“, – trečiadienį pasiektą susitarimą komentavo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Victoria Nuland.

Susitarime numatyta, kad JAV ir Vokietija garantuoja, jog Rusija nenaudos „Nord Stream 2“ kaip politinio spaudimo ginklo, bus išsaugotas dujų tranzitas per Ukrainą, o šių susitarimų nesilaikančiam Kremliui gali būti įvestos sankcijos.

„Tai labai tuščias pažadas, nes kaip jie (JAV ir Vokietija) gali tai užtikrinti. JAV ir Jungtinė Karalystė negalėjo užtikrinti, kad bus laikomasi Budapešto memorandumo dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, – teigia Estijos Tarptautinio gynybos ir saugumo centro (ICDS) bendradarbis Kalevas Stoicescu ir primena, kad nors Vakarų valstybės įsipareigojo ginti Ukrainą mainais į Kijevo branduolinių ginklų atsisakymą, 2014 metais tai nebuvo padaryta. „Dabar, kai kanclerės Merkel paklausė, kaip ji tai garantuos, ši atsakė, kad turi Putino pasižadėjimą. Vladimiro Putino žodis dabar yra garantija pasaulio reikaluose?“ – klausia jis.

Dar prezidento rinkimų kampanijos metu J. Bidenas deklaravo siekį pataisyti transatlantinius santykius ir atkurti pasitikėjimą su Berlynu, tačiau pasiektas dujotiekio susitarimas gali veikti priešingai.

„Sudarydama šį susitarimą su Vokietija, JAV netaiso savo santykių su Europa. Nemanau, kad šis susitarimas yra skirtas transatlantiniams ryšiams atkurti. Sakyčiau, kad jis labiau susijęs su pragmatiniu požiūriu, kad viena iš dviejų „Nord Stream 2“ linijų jau buvo pabaigta, o netrukus bus baigta ir antroji“, – LRT.lt sakė Vokietijos Maršalo fondo JAV vyresnioji bendradarbė Kristine Berzina.

Birželio pradžioje V. Putinas pranešė apie baigtą tiesti pirmąją dujotiekio giją, todėl, anot K. Berzinos, JAV galimybės sustabdyti projektą buvo ribotos. Užkirsti tam kelią galėjo nebent pati Vokietija, ji nuo savo sprendimo neatsitraukia, o vasarą pasiektas susitarimas rodo – kadenciją baigianti kanclerė Angela Merkel sprendimo dėl projekto likimo nenori palikti savo įpėdiniams.

„Manau, kad [susitarimas] daugiau yra griebimasis paskutinio šiaudo, siekiant užtikrinti, kad Ukrainos prioritetai ir kiti transatlantiniai prioritetai būtų pasiekti, kol galima turėti kokių nors svertų“, – teigė K. Berzina.

JAV ir Vokietija taip pat įsipareigojo sukurti 1 mlrd. dolerių vertės fondą, kuris padėtų Ukrainai diversifikuoti savo energetikos rinką. K. Stoicescu nuomone, tai gera iniciatyva, tačiau šių lėšų nepakaks, kad Ukraina ateityje taptų energetiškai nepriklausoma nuo Rusijos.

„Jei tai būtų kaina, kurią tektų Rusijai sumokėti ateityje, – jie gautų „Nord Stream 2“, bet procesas, remiant Vakarams, vestų prie Ukrainos tapimo energetiškai nepriklausoma. Galbūt taip ir galėtų būti. Visas blogis savyje turi kiek gėrio ir priešingai. Tik bijau, kad Ukrainos energetinės nepriklausomybės procesas būtų labai ilgas ir skausmingas ir Rusija naudotų „Nord Stream 2“ kaip svertą prieš Ukrainą, prieš mus, prieš visą Europą“, – sako K. Stoicescu.

Europos problema

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sudarytą susitarimą pavadino klaida. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis, Lenkija, Ukraina priešinosi dujotiekio Baltijos jūros dugne užbaigimui.

K. Berzinos vertinimu, JAV ilgą laiką kūrė sėkmingą atsvarą Vidurio Rytų Europos valstybėms, kurios mano, kad verslo ryšių su Rusija turinčiai Vokietijai jų interesai nerūpi.

„Visa Europa turi Vokietijos problemą ir JAV negalės jos sutvarkyti. (...) Jei Vokietija nori lyderiauti Europoje ir formuoti užsienio politikos tikslus, ekonominės politikos perimetrą visiems, kaip ji vertina savo veiksmų pasekmes saugumui visų atžvilgiu? Ambicijos ir noras tapti lyderiaujančiu balsu ES užsienio politikoje yra, bet nekreipiamas dėmesys į pasekmes“, – aiškina K. Berzina. Anot jos, pokyčių galima tikėtis nebent pasikeitus politinei kartai Berlyne, jei tai įvyktų per rugsėjį vyksiančius parlamento rinkimus.

Dujotiekį Maskva galės bandyti naudoti ir derybose dėl ES įvestų sankcijų atšaukimo – iki šiol net ir anksčiau nutiestas „Nord Stream“ dujotiekis veikė vos 70 proc. pajėgumu, kiek dujų bus perduodama nauju dujotiekiu – neaišku.

„Jie negali nė pirmojo vamzdyno visiškai užpildyti dujomis. Rusija turės svertą prieš ES sankcijas, kurios apima ir dujų rezervų išgavimą Arktyje. Tad jie ateis ir sakys: žiūrėkite, „Nord Stream 2“ jau paruoštas, bet neturime dujų, nes jūs įvedėte mums sankcijas, nėra Vakarų investicijų, technologijų eksploatuoti dujas Arktyje ir pan. Tai taps užburtu ratu“, – sako K. Stoicescu.

Maskvos pergalė

Vokietijos vadovybė ir pati A. Merkel gynė dujotiekio projektą pabrėždami, kad tai grynai verslo sandoris, neturintis nieko bendra su politika. Projektą itin palaikė ir stiprus Vokietijos pramonės lobizmas.

„Tai veidmainiavimas ir naivumas. Niekas, kas susiję su Rusija, nėra tik ekonomika, viskas turi politinių tikslų. Vakarai mano, kad nors politiškai galime nesutarti su Rusija, darykime verslą. Rusija taip negalvoja, jiems viskas susiję su jų politiniais tikslais. Dabar sandoris sudarytas ir, deja, tai dar vienas pavyzdys, kai mūsų dideli sąjungininkai sudaro sutartis su Rusija per mūsų galvas. Belieka viltis, kad tai neprivers mūsų kentėti ateity“, – LRT.lt sakė K. Stoicescu.

K. Berzina pabrėžia, kad Vakarų nesantaiką dujotiekio atžvilgiu Maskva palaikys dar viena silpnybe ir tęs tokią politikos kryptį, rems sau palankius politikus Vokietijoje kurti dešimtmečius trunkančius santykius, kurie atneša naudą.

„Tai lems ir tolesnį ekonominių įrankių didesnį naudojimą, siekiant pasiekti savo ekonominius ir užsienio politikos tikslus. Tai yra Maskvos pergalė ir turėtų kelti nerimą Europai“, – teigia K. Berzina.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.