Pasaulyje

2021.07.17 14:57

Kinijos valdžios supeikti negali ir pedagogai – už išgalvotus pažeidimus uigūrui skirta 25 metų kalėjimo

LRT.lt2021.07.17 14:57

Už keturis „nusikaltimus“ biologijos dėstytojui Shawkatui Abdullai valdžia skyrė 25 metų laisvės atėmimo bausmę, rašo „Radio Free Asia“ (RFA). 

Kaip teigia šaltiniai Kinijos Sindziango uigūrų autonominiame regione (SUAR), 2018 m. valdžios institucijoms surengus kampaniją prieš uigūrų pedagogus ir intelektualus, uigūrų kolegijos dėstytojas buvo apkaltintas keturiais skirtingais „nusikaltimais“ ir šiuo metu atlieka 25 metų laisvės atėmimo bausmę.

Apie Shawkato Abdulla sulaikymą pirmą kartą sužinojome prieš dvejus metus, kai Norvegijoje gyvenantis jo jaunesnysis brolis Parhatas Abdulla apie Shawkatui skirtą nuosprendį pranešė Uigūrų pereinamojo laikotarpio teisingumo duomenų bazei – Norvegijos inicijuotam projektui, registruojančiam SUAR dingusius ir neteisėtai sulaikytus uigūrus. Tačiau tuo metu informacijos apie jo bylą buvo labai mažai.

Pastaruosius dvejus metus šios bylos eigą sekusiai RFA uigūrų tarnybai per šaltinius SUAR pavyko sužinoti daugiau informacijos apie Shawkato sulaikymą ir jam skirtą bausmę.

Remiantis Uigūrų pereinamojo laikotarpio teisingumo duomenų baze, 1993 m. Shawkatas baigė biologijos studijas Sindziango universitete ir įsidarbino mokytojus rengiančioje kolegijoje Kuldžos mieste, Ilio kazachų autonominėje prefektūroje. Per 25 metus trukusią karjerą jam teko dirbti ir pedagoginį, ir administracinį darbą.

Tačiau 2018 m. vasarą kampaniją prieš uigūrų pedagogus ir kitus intelektualus surengusiai valdžiai kolegijos vadovybės ne kartą girtas ir skatintas Shawkatas pasirodė įtartinas, todėl jie dėstytoją sulaikė ir išvežė „mokytis“ – taip Kinijoje vadinamas įkalinimas „perauklėjimo stovykloje“. Shawkatas buvo sulaikytas vidury nakties – pareigūnai jam ant galvos užmaukšlino juodą gobtuvą ir išsivedė.

Shawkato šeimos nariai nežinojo, kur jis laikomas, ir negalėjo gauti informacijos apie jį iš atitinkamų prefektūros institucijų. Siekdami išsiaiškinti, kur jis yra, jie nuvyko į SUAR sostinę Urumčį, tačiau ir ten nieko nepešė.

Parhatas Abdulla teigė galų gale iš draugų ir pažįstamų, gyvenančių kitose Kinijos provincijose, sužinojęs, kad valdžia apkaltino jo brolį visa virtine „nusikaltimų“ ir nuteisė kalėti.

Shawkatas garsėjo savo socialine veikla ir kaip renginių organizatorius, buvo giriamas už pasiekimus švietimo srityje, sakė šaltinis, žinantis apie situaciją Kuldžos mieste ir ten gyvenančių uigūrų kalinių likimus.

Anot savo pavardės įvardinti nepanorusio šaltinio, Vyriausybės atstovai taip pat pripažino šias Shawkato savybes ir net buvo jį įdarbinę Švietimo biuro savivaldybės skyriaus administracijoje.

Tačiau Shawkato domėjimasis su uigūrais susijusiomis „etninėmis problemomis“ nepatiko jo hanių (kinų) kilmės viršininkams ir kolegoms biure, ir jis buvo grąžintas į ankstesnes kolegijos dėstytojo pareigas.

„Jautrus“ atvejis

Anot šaltinio, Shawkatas buvo sulaikytas pirmosiomis masinės kampanijos prieš uigūrus dėstytojus ir intelektualus dienomis, nes jis kritikavo valdžios veiksmus ir pasisakė už geresnį uigūrų mokyklų aprūpinimą, skirstant finansus ir mokymo priemones.

Remiantis šaltiniais SUAR, manoma, kad „perauklėjimo stovyklose“, kurias Kinija pradėjo steigti 2017 m., jau yra kalėję apie 1,8 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų atstovų. Kinija teigia, kad stovyklos yra profesinio mokymo įstaigos, padedančios kovoti su religiniu ekstremizmu ir terorizmu musulmonų dominuojamame SUAR.

Siekdama išnaikinti uigūrų kalbą ir kultūrą, valdžia taip pat nusitaikė į uigūrų pedagogus, mokyklas ir kitas regiono švietimo įstaigas.

Kolegijos, kurioje dirbo Shawkatas, darbuotojas atsisakė komentuoti buvusio bendradarbio atvejį motyvuodamas tuo, kad reikalas labai „jautrus“, tačiau netiesiogiai pripažino, kad dėstytojas laikomas valstybiniame sulaikymo centre.

„Negalime apie šią situaciją kalbėti telefonu, – sakė jis. – Tai labai jautru. Aš tikrai negaliu apie tai kalbėti.“

RFA žurnalistui paskambinus patikslinti duomenis į Ilio kazachų prefektūros švietimo biurą, įstaigos darbuotojas sakė negalintis suteikti jokios informacijos apie Shawkatą.

Kai RFA dėl informacijos apie Shawkatą kreipėsi į švietimo biuro savivaldybės filialą Kuldžoje, jo darbuotoja pareiškė, kad šioje įstaigoje dirba tik hanių kilmės asmenys.

Kitas švietimo biuro Kuldžos skyriaus darbuotojas teigė, kad visi jo kolegos yra naujai įdarbinti jauni žmonės, kurie nieko nežino apie tai, ką vyresni darbuotojai, tokie kaip Shawkatas, veikė dirbdami šiame biure.

RFA nurodžius, kad Shawkatas yra vidutinio amžiaus, ir paklausus, ar tarp buvusių biuro darbuotojų yra sulaikytas asmuo tokiu vardu, prisistatyti nepanoręs darbuotojas į klausimą neatsakė.

Keturi tariami „nusikaltimai“

Šaltinio teigimu, sulaikę Shawkatą už jo požiūrį į uigūrų švietimo politiką ir nuvežę į stovyklą, valdžios atstovai apkaltino jį tariamais „nusikaltimais“, kuriuos jis neva įvykdęs prieš 20 metų.

Shawkatas buvo apkaltintas „etniniu separatizmu“ už tai, kad dalyvavo mešrepe – tradiciniame vyrų uigūrų susibūrime, kuris paprastai neapsieina be poezijos, muzikos, šokių ir pokalbių, tačiau 1997 m. Kuldžoje tapo protestų ir neramumų epicentru.

1997 m. vasario pradžioje prieš religines represijas ir etninę diskriminaciją taikiomis priemonėmis protestavę uigūrai išėjo į Kuldžos gatves. Kinijos valdžia žiauriai numalšino protestus, sulaikė ir ilgiems metams įkalino šimtus uigūrų.

Remdamosi pranešimais, kad vėlesnių represijų metu buvo nužudyta apie 200 uigūrų, žmogaus teisių grupės ir uigūrų išeivių organizacijos šį įvykį paprastai vadina Kuldžos skerdynėmis.

Su situacija Kuldžoje susipažinusio šaltinio teigimu, tardydami Shawkatą, valdžios atstovai bandė priskirti jam kuo daugiau „klaidų“ ir apkaltinti jį kuo daugiau „nusikaltimų“, kad galėtų pateisinti ilgą laisvės atėmimo bausmę.

Anot Parhato, jie taip pat atkreipė dėmesį į jo telefoninius pokalbius su broliu, kuomet buvo aptarinėjamos knygos, kurios valdžios atstovams tapo separatizmo įrodymu.

„Jis man visą laiką siuntė knygas – geras tėvynėje leidžiamas knygas,“ – sakė jis.

„Terorizmo rėmimo“ įrodymu valdžia palaikė piniginę perlaidą, kurią Shawkatas pasiuntė namą pirkti ketinusiam broliui, sakė Parhatas.

„Brolis man į sąskaitą pervedė maždaug 50 tūkstančių juanių [7 730 JAV dolerių]“, – teigė jis.

„Norvegijos valiuta tai nėra labai daug, – aiškino Parhatas. – Jie [mano tėvai] nebūtų galėję nueiti į banką ir pervesti pinigus, nes yra pagyvenę žmonės, todėl, žinoma, mano brolis nuėjo ir viskuo pasirūpino, ir dėl to kažkas, matyt, pasakė, kad jis pervedė pinigus į užsienį.“

Nacionalinio saugumo srityje dirbantis Kuldžos policijos pareigūnas patvirtino, kad taip ir yra – Shawkatas turėjo „problemų“, susijusių su telefono naudojimu.

Ketvirtasis „nusikaltimas“, kuriuo valdžia apkaltino Shawkatą, buvo tai, kad jis neva pažeidė oficialią gimstamumo kontrolės politiką, pagal kurią vaikų skaičius tautinių mažumų šeimose ribojamas iki dviejų, nors prieš susilaukdamas trečiojo vaiko jis jau buvo sumokėjęs skirtą baudą.

Pasak dar vienos Kuldžos pareigūnės, už minėtas keturias nusikalstamas veikas Shawkatui buvo skirta 25 metų įkalinimo bausmė.

Į RFA klausimą apie Shawkato įkalinimo trukmę ji atsakė „teisingai“ ir patvirtino visą Uigūrų pereinamojo laikotarpio teisingumo duomenų bazėje esančią su jo byla susijusią informaciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt