Pasaulyje

2021.07.14 20:33

Ekspertės apie atvykstančius migrantus: dauguma nori į Vakarų Europą, nes ten gyvena jų šeimos ir rėmėjai

Ieva Balsiūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt2021.07.14 20:33

Daugiausia nereguliarių migrantų, prieglobsčio prašytojų pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) pasitinka Italija. Tarptautinės teisės ir migracijos ekspertė iš Italijos Manuela De Marco LRT RADIJUI sako, kad didžiausias iššūkis jos šaliai, sulaukiančiai didžiausio migrantų srauto, yra gauti daugiau pagalbos iš kitų ES šalių.

Pasak jos, Italijoje vis pasigirsta raginimų Bendrijai pakeisti Dublino taisykles ir sudaryti sąlygas atvykėliams patiems nuspręsti, kuri ES šalis yra jų galutinis tikslas.

Migrantai į Italiją atkeliauja vienu pavojingiausių kelių – Viduržemio jūra. Daugiausiai nelegalių migrantų į Senąjį žemyną per Italiją atvyksta iš Magrebo šalių bei apskritai visos Šiaurės Afrikos.

Sušvelninti Salvinio dekretai

Vien šiais metais Italijos krantus jūra pasiekė daugiau kaip 15 tūkstančių žmonių. Nors tai didžiausi skaičiai ES, Italijoje dirbantys migracijos ekspertai teigia, kad bendrai kalbant skaičiai mažesni nuo tada, kai Italijos valdžia pastaraisiais metais sugriežtino migraciją ir prieglobsčio prašymo politiką reglamentuojančias taisykles.


2018-siais ir 2019-siais Italijoje buvo priimti vadinamieji Salvinio saugumo dekretai. Pats buvęs Italijos vidaus reikalų ministras, kraštutinės dešinės politikas Matteo Salvini, gausiai kritikuotas ES ir aktyvistų. Jis nevengia prieš atvykėlius vartoti itin priešiškos retorikos. Jam buvo pareikšti kaltinimai piktnaudžiavus įgaliojimais, kuomet 2019 m. daugiau nei šimtui Viduržemio jūroje išgelbėtų žmonių šešias dienas neleido išsilaipinti Italijos krantuose.

Nors prieš porą mėnesių buvo paskelbta, kad dėl šio atvejo jis nebus teisiamas, rugsėjį jo laukia teismas už tai, kad Palerme neleido išsilaipinti daugiau kaip pusantro šimto žmonių. Buvusio Italijos premjero Giuseppe Conte kabinetas sušvelnino Salvinio taikytas taisykles, tačiau teisininkai ir aktyvistai nuogąstauja, kad migracijos klausimai vis dar išnaudojami populistiniais tikslais, siekiant pritraukti daugiau rinkėjų.

Įžvelgia panašų Lietuvos politikų elgesį

Migracijos, prieglobsčio klausimų ir tarptautinės teisės ekspertė iš Italijos Caterina Bove sako, kad galimybė gauti prieglobstį Italijoje yra dažnai sudėtinga tema, mat politikai tai naudoja savo pačių tikslams – paverčia tai politinių diskusijų centru.

„Atrodo, kad panašiai dabar elgiasi ir kai kurie Lietuvos politikai, – pastebi ji. – Po susitarimo su Libija sumažėjo atvykstančiųjų skaičiai ir padidėjo spaudimas nevyriausybinėms organizacijoms, padaugėjo grasinimų tiems, kurie dirba, kad išgelbėtų žmonių gyvybes jūroje.“

Pasak C. Bove, daugiausia iššūkių Italija patiria Viduržemio jūroje – tai vienas pavojingiausių migracijos kelių. Pasak Tarptautinės migracijos organizacijos (International Organization for Migration – IOM), vien šiemet jūra pasiglemžė daugiau kaip 800-tų žmonių gyvybes.

Gelbėti žmones trukdo net valdžios veiksmai

Prieš kelerius metus Italija ir Libija pasirašė susitarimą, pagal kurį Libija įpareigojama imtis priemonių, valdant vykstančiųjų per Viduržemio jūrą srautus. Tačiau daug nevyriausybinio sektoriaus atstovų piktinasi, kad Libija savo užduotis atlieka netinkamai, taiko diskriminacinę politiką migrantų ir prieglobsčio prašytojų atžvilgiu, nesudaro tinkamų sąlygų Libijos krantuose įkurdintuose centruose.

Laivai gali būti sustabdomi ilgam laikui, priverčiami stovėti uostuose. Taigi, šiuo metu situacija Viduržemio jūroje yra labai komplikuota – sudėtinga gelbėti žmones, kurie bando atvykti į Italiją iš Šiaurės Afrikos.

C. Bove

Negana to, pastaraisiais metais nuogąstaujama dėl Italijos valdžios veiksmų, apribojančių galimybes nevyriausybinių ir humanitarinių organizacijų laivams vykdyti žmonių gelbėjimo operacijas. Šią savaitę organizacija „Medikai be sienų“ (pranc. Médecins Sans Frontières – tarptautinė humanitarinės pagalbos nevyriausybinė organizacija, Nobelio taikos premijos laureatė, geriausiai žinoma dėl medicininės pagalbos teikimo besivystančioms šalims – LRT.lt) pasmerkė Italijos veiksmus, kai per patikrinimą buvo sulaikytas organizacijos laivas Sicilijoje, esą dėl techninių trūkumų. „Medikai be sienų“ šiuos Italijos veiksmus vadina politiškai motyvuotais.

Nauja Vyriausybė pakeitė įstatymus, tačiau ir toliau išlieka spaudimas laivams, kurie vykdo gelbėjimo misijas jūroje, nusivylimo neslepia C. Bove. „Tai nebėra baudžiamosios bylos, bet administracinės. Laivai gali būti sustabdomi ilgam laikui, priverčiami stovėti uostuose. Taigi, šiuo metu situacija Viduržemio jūroje yra labai komplikuota – sudėtinga gelbėti žmones, kurie bando atvykti į Italiją iš Šiaurės Afrikos“, – pasakoja migracijos, prieglobsčio klausimų ir tarptautinės teisės ekspertė iš Italijos.

Pasienyje su Slovėnija migrantai neįleidžiami

Anot C. Bove, trūksta pakankamai informacijos apie tai, kokios konkrečiai operacijos yra vykdomos Viduržemio jūroje. Nėra jokio europinio priežiūros mechanizmo, su nuostaba priduria tarptautinės teisės ekspertė.

„Fondų lėšos yra skiriamos misijoms, kuriomis siekiama kontroliuoti žmonių gabenimą ir sučiupti sąvadautojus, o ne gelbėti pavojuje atsidūrusius žmones. Gauname informacijos iš žmogaus teisių organizacijų Libijoje. Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (United Nations High Commissioner for Refugees – UNHCR) skelbia duomenis apie tai, kiek žmonių mirė jūroje, bet nežinome, kiek išviso žmonių bandė ją kirsti. Žinome, kad daug dronų patruliuoja Viduržemio jūroje, tačiau negalime lengvai pasiekti šių duomenų, – nuogąstauja C. Bove. – Labai sudėtinga gauti informacijos.“

Tarptautinės teisės ekspertė priduria, kad probleminis regionas išlieka ne tik centrinė Viduržemio jūra, bet ir Adrijos jūros uostai ar pasienis su Slovėnija, kur Italija taiko ir neteisėtus veiksmus. Čia migrantai apgręžiami, nesuteikiant jiems galimybės prašyti prieglobsčio. Šiais metais Romos teisme C. Bove laimėjo bylą, kurioje buvo apgintos prieglobsčio prašytojo iš Pakistano teisės.

Vietos gyventojai linkę pažinti ir padėti atvykėliams

Nepaisant probleminių situacijų vadinamuosiuose karštuosiuose žmonių atvykimo centruose, ar kai kurių politikų naudojamų grėsmės atvykėlių atžvilgiu diskursų, Italija, kaip ir bet kuri kita Bendrijos šalis, pasak ekspertų, dėl atvykstančiųjų skaičiaus privalo turėti funkcionuojančią, tarptautines teises ir žmogaus teisių normas atitinkančią prieglobsčio prašytojų priėmimo sistemą.

Žmonės turi teisę būti priimami, apgyvendinami ir mes turime tai pripažinti, įsitikinusi tarptautinės teisės ir migracijos ekspertė, dirbanti Italijos Carite, Manuela De Marco. „Turi būti atidaromi priėmimo centrai, sudaromos palankios sąlygos, net jei ir valdžia ar savivaldybės nėra labai geranoriškai tam nusiteikusios. Reikia prijungti ir solidarumą iš pilietinės visuomenės – todėl kai kurie priėmimo centrai ir yra kuruojami norinčiųjų prisidėti vietos nevyriausybinių organizacijų. Manau, kad turime gan demokratišką sistemą, nes bendradarbiavimas vyksta skirtingais lygiais“, – sako M. De Marco.

Pradėdami priimti (migrantus – LRT.lt), vietos žmonės, dirbdami su jais tiesiogiai, geriau juos pažindami, išmoksta labai svarbias pamokas, mokosi įveikti iššūkius. Tai taip pat padeda mums augti ir būti atviresniems.

M. De Marco

Italijoje veikia dviejų lygių priėmimo sistema – vienus prieglobsčio prašytojų centrus prižiūri vidaus reikalų ministerijos kuruojamos prefektūros, o kitus kuruoja nevyriausybinis sektorius ir savivaldybės, kurios savanoriškai pasirenka priimti prieglobsčio prašytojus. Pasak Manuelos, daug Italijos žmonių yra vis labiau linkę padėti atvykėliams įsikurti, pažinti vietos bendruomenę, susirasti darbą ir įgyvendinti savo svajones gyventi geriau, rasti saugų prieglobstį, kuriame gerbiamos žmogaus teisės, galima gyventi oriai.

„Pradėdami priimti (migrantus – LRT.lt), vietos žmonės, dirbdami su jais tiesiogiai, geriau juos pažindami, išmoksta labai svarbias pamokas, mokosi įveikti iššūkius. Tai taip pat padeda mums augti ir būti atviresniems, – sako Italijos Carito atstovė. – Žinoma, yra problemų, nėra lengva, tačiau reikia dėti pastangas atverti savivaldybes, apgyvendinti jose, kad ir nedaug žmonių – šeimą ar dvi. Su patirtimi ateina ir galimybės išspręsti problemas.“

Pasigenda kitų šalių solidarumo

Pasak M. De Marco, didžiausias iššūkis Italijai, jau ne vienerius metus, yra sulaukti daugiau pagalbos iš ES šalių. Italijoje vis pasigirsta raginimų Bendrijai pakeisti Dublino taisykles ir sudaryti sąlygas atvykėliams patiems nuspręsti, kuri ES šalis yra jų galutinis tikslas.

Norintiems pasilikti Italijoje mes galime suteikti visas sąlygas, tačiau negalime versti žmonių pasilikti. Reikia klausyti jų pačių valios, naudojant solidarumo mechanizmus, padėti jiems persikelti į skirtingas Europos šalis.

M. De Marco

„Mes Italijoje susiduriame su labai daug atvykstančių žmonių, kuriais turime pasirūpinti ir mums labai sunku daryti tai vieniems. Dublino mechanizmas turi būti pakeistas. Turime žmonės suteikti šansą pasiekti vietas, į kurias jie nori vykti. Italija daugeliui yra tik tranzito šalis. Kai susipažįstame su žmonėmis, suprantame, kad jie nori vykti į tokias valstybes kaip Jungtinė Karalystė (JK), Norvegija ar Vokietija, nes ten gyvena jų šeimos nariai, jie ten turi rėmėjų, galinčių padėti įsitvirtinti šalyje.

Tačiau žinome, kad daug Europos šalių, ypač Šiaurės Europa, nenori, kad Dublino mechanizmas būtų pakeistas. Šios šalys nori, kad Bendrijos valstybės, esančios prie išorinių sienų, būtų tarsi vidinės Europos sargai. Bet tai yra nesąžiningas vaidmuo. Ir ne tik mums, Italijai, kaip šaliai, bet ir patiems atvykstantiems žmonėms, nes jie turi kitą tikslą. Norintiems pasilikti Italijoje mes galime suteikti visas sąlygas, tačiau negalime versti žmonių pasilikti. Reikia klausyti jų pačių valios, naudojant solidarumo mechanizmus, padėti jiems persikelti į skirtingas Europos šalis“, – sako migracijos ekspertė M. De Marco.

Pasak Italijos vidaus reikalų ministerijos, praėjusiais metais šalyje pateikti beveik 27 tūkstančiai prašymų suteikti prieglobstį. Pabėgėlio statusas suteiktas tik beveik 5-iems tūkstančiams žmonių.

Pasakojimo apie migrantų situaciją Italijoje klausykitės radijo įraše.

Parengė Vismantas Žuklevičius.


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt