Pasaulyje

2021.07.15 22:03

Sudėtingas vokiečių santykis su šalies vėliava: naciai atsisakė, o dabar savinasi kraštutiniai dešinieji

LRT.lt2021.07.15 22:03

Naciai ir dabartiniai kraštutiniai dešinieji komplikavo vokiečių santykius su šalies nacionaline simbolika. Ekspertų teigimu, vokiečiai gali didžiuotis juodos, raudonos ir auksinės spalvų vėliava, kuri šiais laikais dažniausiai matoma sporto renginiuose, rašo „Deutsche Welle“ (DW). 

Dvi savaites visoje šalyje vėliavos plevėsavo ant automobilių, balkonuose ir soduose. Tai buvo smagaus patriotizmo išraiška, trukusi nuo pirmojo Vokietijos rinktinės pralaimėjimo Prancūzijai iki kol ją aštuntfinalyje iš turnyro eliminavo Anglija. Sekmadienį Anglijai ir Italijai išsiaiškinus santykius Europos futbolo čempionato finale, Vokietijos vėliavos ir veido dažai buvo saugiai sudėti į sandėliukus greičiausiai iki kitų metų Pasaulio čempionato, jei tik Vokietijos rinktinė į jį pateks.

Dar vienas futbolo turnyras – 2006 m. Pasaulio futbolo čempionatas Vokietijoje – žymėjo lūžio tašką vokiečių santykiuose su šalies vėliava. „Metas susirasti draugų“ buvo oficialus to čempionato šūkis, ir tai buvo pirmas kartas, kai vokiečiai masiškai mojavo savo nacionaline vėliava, rašo DW.

„Jei palyginsite žmonių minią stadiono tribūnose [Vokietijoje vykusiuose pasaulio čempionatuose] 1974 m. ir 2006 m., pamatysite didžiulį skirtumą. 1974 m. vėliavas į stadioną atsinešdavo vos keli žmonės. 2006 m. jas turėjo beveik visi. Tai buvo ta akimirka, kai vokiečiai pripažino savo vėliavą ir mielai ja mojavo“, – sako šiuolaikinės Vokietijos istorijos muziejaus Bonoje „Haus der Geschichte“ komunikacijos direktorius Haraldas Biermannas.

Žinoma, nacionalinė vėliava nėra vien tik futbolo aistruoliams skirta prekė, kaip pažymima Vokietijos Bundestago svetainėje: „Retai kada per visą šalies istoriją vokiečiai taip tapatinosi su šiomis spalvomis, kaip tai daro šiandien, ir tai susiję ne vien su Pasaulio futbolo čempionatais“. Ar taip yra iš tikrųjų, ar tai tik šalies įstatymų leidėjų svajonė?

Tautinių jausmų našta

Kaip DW sakė H. Biermannas, piliečių santykis su savo vėliava Vokietijoje yra kur kas sudėtingesnis nei beveik bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Jis pabrėžė, kad dėl to Vokietija „labai išsiskiria“ iš kitų išsivysčiusių valstybių, kur priešais Vyriausybės pastatus ar net žmonių privačiuose kiemuose kasdien plevėsuoja nacionalinės vėliavos.

Kiekviena visuomenė savitai elgiasi su nacionaliniais simboliais, ir pašaliečiams iš pradžių neretai gali būti sunku suprasti šiuos ypatumus. Tai, kas kitų šalių piliečiams gali atrodyti savaime suprantamu dalyku, pavyzdžiui, vilkėti marškinėlius su šūkiu „Vive la France!“. arba „Dieve, laimink Ameriką!“, Vokietijoje nėra įprasta. Tas pats pasakytina ir apie žmonių požiūrį į Vokietijos vėliavą. Bet kodėl taip yra?

H. Biermannas tai aiškina kaip naujausios istorijos išdavą. „Iš esmės reikia pasakyti, kad vokiečių santykis su tautiniais jausmas yra kiek sudėtingas, o juoda-raudona-auksinė spalvos kaip tik ir yra susijusios su tais jausmais. Dėl nacionalsocializmo pėdsako šalies istorijoje daugeliui žmonių sunku rasti tinkamą santykį su tauta ir tautiškais jausmais“, – aiškina jis.

Ne nacių simbolis

Enrico Brissa yra knygos „Parodyk vėliavą! Kodėl mums reikia juodos, raudonos ir auksinės“ (vok. „Flagge zeigen! Warum wir gerade jetzt Schwarz-Rot-Gold brauchen“) autorius. „Tai, kaip mes reaguojame į valstybės ir nacionalinius simbolius, apsprendė praeities klaidos ir nesusipratimai, nes mūsų santykis su savo valstybe ir tauta nebuvo nuoseklus; be to, apie jį buvo ir tebėra nuolat diskutuojama“, – teigia jis.

Vokietijos įstatymai draudžia daugelį nacionalsocialistų valdymo laikotarpio simbolių. Už antikonstitucinių organizacijų simbolių naudojimą gresia laisvės atėmimas iki trejų metų. Tai pasakytina apie svastiką ir nacistinį pasisveikinimą. Visuomenėje vengiama naudoti net ir tuos simbolius, kurie nebuvo paskelbti neteisėtais, rašo DW.

Tačiau H. Biermanno teigimu, juoda-raudona-auksinė vėliava neturi nieko bendra nei su nacionalsocializmu, nei su diktatūra. „Atvirkščiai. Juoda-raudona-auksinė vėliava nebuvo naudojama nacionalsocializmo laikotarpiu. Vietoje jos nacionaliniu simboliu buvo tapusi vėliava su svastika“, – sako jis.

Vokietijos nacionalinių spalvų derinys pirmą kartą buvo panaudotas 1813–1815 m. „Išsilaisvinimo kovose“ prieš Napoleoną. Jį savo uniformoms pasirinko Luetzowo laisvuoju korpusu vadintas Prūsijos kariuomenės savanorių būrys – juodas audinys buvo dekoruotas raudonais apvadais ir auksinėmis sagomis. Metams bėgant, šios spalvos imtos naudoti vis plačiau, o 1848 m. Frankfurto nacionalinė asamblėja juodos, raudonos ir auksinės spalvų vėliavą pripažino oficialia Vokietijos konfederacijos vėliava.

Anot jos, juoda, raudona ir auksinė buvo spalvos tos vėliavos, „po kuria liberalai ir demokratai susivienijo ir per nacionalinį judėjimą įkūrė bendrą valstybę“. 1919 m. Veimaro Respublikoje ji buvo „oficialiai pripažinta pirmosios Vokietijos demokratinės valstybės vėliava“.

Tačiau valdžią perėmę naciai šios vėliavos atsisakė. „Šia prasme juoda-raudona-auksinė vėliava iš tikrųjų yra niekaip nesutepta, iš kurios pusės bežiūrėtum“, – aiškina H. Biermannas.

„Klastinga nauja interpretacija“ nuo 2014 m.

Tačiau net jei nacius mažai tedomino Vokietijos vėliavos spalvos, šiandien po jomis telkiasi dešinieji ekstremistai.

„Nuo 2014 m. rudens mes susiduriame su klastinga nauja mūsų nacionalinių spalvų interpretacija, – sako E. Brissa. – Džiaugsmas dėl pergalės Pasaulio futbolo čempionate Brazilijoje dar nebuvo išblėsęs, kai po kelių mėnesių Drezdene prasidėjo [kraštutinių dešiniųjų, antiislamistų organizacijos] PEGIDA demonstracijos. Nuo to laiko juoda-raudona-auksinė vėliava tapo nuolatine, gerai matoma dešiniųjų protestų „prieš sistemą“ palydove. Didžiulį šių vėliavų skaičių gatvės protestuose neabejotinai nurungia jų masiškas naudojimas socialinėje žiniasklaidoje. Nuo to laiko labai daug mūsų piliečių mano, kad juoda-raudona-auksinė vėliava yra kraštutinių dešiniųjų simbolis, nors tai, žinoma, yra nesąmonė.“

2020 m. lapkritį pasakytoje kalboje Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris perspėjo, kad visuomenė neturėtų atsisakyti Vokietijos vėliavos ir palikti jos vien dešiniojo sparno ekstremistams.

„Juoda, raudona ir auksinė – tokios yra mūsų demokratinės istorijos spalvos, – sakė jis. – Neturime leisti, kad jas pasisavintų ir jomis piktnaudžiautų tie, kurie nori šviežiai įžiebti nacionalistinę neapykantą.“

Žinių ir išsilavinimo spragos

Pasak H. Biermanno, viena iš kontraversiškų Vokietijos piliečių santykių su savo šalies vėliava priežasčių yra žinių apie šių trijų spalvų istoriją ir reikšmę stoka.

„Daugelis vokiečių tiesiog nežino, ką iš tikrųjų simbolizuoja juoda, raudona ir auksinė spalvos. Reikia pasakyti, kad dėl to kaltos mokyklos“, – aiškina jis.

E. Brissa yra pasiryžęs šviesti visuomenę apie juodą-raudoną-auksinę vėliavą. „Siekiame įtikinti kuo daugiau žmonių kurti teigiamą santykį su mūsų valstybės simboliais ir, geriau supratus jų prasmę ir turinį, užmegzti su jais ryšį“, – sako jis.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt