Pasaulyje

2021.07.11 23:31

Suluošinimas visam gyvenimui arba karstas – kovotojų už laisvę Kambodžoje kasdienybė

LRT.lt2021.07.11 23:31

Į Tailandą ištremtą Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) narį Khiną Chumreouną užpuolė Hun Seno agentai, todėl jis pabėgo į Suomiją, rašo „Radio Free Asia“ (RFA). 

Khinas Chumreounas buvo išrinktas atstovauti Kambodžos sostinės Pnompenio Chbar Ampovo rajono žmonėms. Šiuo metu uždraustos Kambodžos nacionalinio gelbėjimo partijos (CNRP) narys buvo sulaikytas ir įkalintas už, kaip teigia valdžios atstovai, dalyvavimą 2014 m. Pnompenio laisvės parke kilusiose riaušėse. Praleidęs trejus metus kalėjime, jis buvo paleistas, tačiau Hun Seno valdančiosios Kambodžos liaudies partijos (CPP) agentai grasino jam ir jo šeimai, siekdami priversti pereiti į CPP pusę.

Po nesėkmingo bandymo atimti sau gyvybę K. Chumreounas su šeima persikėlė į kaimyninį Tailandą, kur toliau kovojo už Kambodžos demokratiją. Tačiau 2020 m. gruodį priešais savo butą Bankoke buvo užpultas Hun Seno agentų. Tada JT suteikė K. Chumreounui ir jo šeimai pabėgėlių statusą ir jie persikėlė į Suomiją.

Interviu RFA khmerų tarnybai Khinas Chumreounas kalba apie persekiojimus, apie politinio kalinio ir aktyvisto tremtyje dalią ir apie tai, kaip jis nepaliaujamai kovoja už demokratiją Kambodžoje.

– Papasakokite, prašau, apie daugiau nei trejus metus praleistus kalėjime ir apie tai, su kokiais sunkumais susidūrėte kovodamas už demokratiją Kambodžoje, kai dar gyvenote šalyje, ir po to, kai persikėlėte į Tailandą.

– Gyvenimas kalėjime ir politinio pabėgėlio dalia labai skiriasi. Kalėjime prižiūrėtojai iš pradžių šiurkščiai su manimi elgėsi. Tačiau po dviejų ar trijų mėnesių padėtis pagerėjo, nes mano ir kalėjimo prižiūrėtojų santykiai pasitaisė. Mes ėmėme geriau suprasti vieni kitus. Aš žinojau, kad jie tiesiog dirba savo darbą, o jie suprato, kad mes nesame nusikaltėliai, ir mūsų atsiprašė.

Didelė problema kalėjimo kameroje buvo rūkymas. Kiekvieną dieną kartu su manimi kalėję žmonės surūkydavo ne mažiau kaip 10 pakelių cigarečių. Kaliniai patiria nuolatinį stresą, todėl nuolat rūko. Tačiau blogiausias dalykas man ir kitiems kaliniams buvo radiacijos poveikis.

Hun Seno režimas apkaltino mus kalėjime slapta naudojantis mobiliaisiais telefonais, kad galėtume susisiekti su išoriniu pasauliu. Norėdami juos surasti, pareigūnai dažnai marindavo mus badu ar izoliuodavo nuo kitų kalinių. Jie darė kratą mūsų kameroje, bet telefonų nerado, todėl siekdami sutrukdyti kaliniams naudotis mobiliaisiais telefonais, kalėjime sumontavo radiaciją skleidžiančią įrangą.

Radiacijos poveikis sujaukė man protą. Prieš patekdamas į kalėjimą neblogai kalbėjau angliškai, mokėjau naudotis kompiuteriu, tačiau iš ten išėjęs, daug ką pamiršau, nes telefoniniam ryšiui blokuoti skirta įranga paveikė mano atmintį ir smegenis. Man skaudėdavo galvą, niekaip nepraeidavo nosies uždegimas ir sloga, todėl kasdien turėjau vartoti vaistus. LICADHO ir kitos žmogaus teisių organizacijos lankė mus kalėjime ir atveždavo vaistų.

Kalėjime mūsų dvasią palaikė šeimos narių ir CNRP vadovų vizitai. Be to, Kambodžos liaudies partija siuntė savo agentus, kurie bandė įtikinti pasitraukti iš CNRP ir prisijungti prie CPP. Mums buvo pasakyta, kad įstoję į šią partiją, iškart būsime paleisti į laisvę. Bet aš neišdaviau savo žmonių, kurie balsavo už tai, kad tapčiau tarybos nariu ir atstovaučiau Chbar Ampovo rajonui. Negalėjau nuvilti žmonių, kurie už mane balsavo.

Diktatoriškas režimas negailestingai persekioja žmones, ir mano atvejis tai tik patvirtina. Aš buvau įkalinta du kartus. Kai išėjau į laisvę, maniau, kad būsiu saugus. Bet taip nebuvo. Hun Seno agentų pilnas automobilis bandė mane nužudyti, todėl teko nušokti nuo važiuojančio motociklo.

Po kelių dienų prie manęs priėjo vyras ir pasakė, kad dėl saugumo turėčiau bėgti iš šalies. Jis sakė: „Man tavęs gaila, tad gal geriau bėk, nes iš aukščiau yra duotas įsakymas suluošinti tave visam gyvenimui arba paguldyti į karstą“.

– Teigiate, kad grasinama buvo ne tik jums, bet ir jūsų žmonai, todėl apsisprendėte bėgti į Tailandą. Papasakokite plačiau, kaip ji buvo persekiojama, kokių grasinimų sulaukė.

– Nuo to laiko, kai 2015 m. pakliuvau į kalėjimą, mano žmonai ir vaikams buvo daromas nuolatinis spaudimas, jiems buvo grasinama, kad aš pereičiau į CCP. Mano žmona ir vaikai buvo nuolat sekami. Tai mane labai neramino.

Galiu pasakyti, kad nors daugiau kaip trejus metus praleidau kalėjime ir praradau visą savo turtą, o mano šeima buvo nuolat persekiojama, režimas nenorėjo, kad gyvenčiau arba siekė visiškai mane kontroliuoti, todėl buvau priverstas bėgti į Tailandą.

Tačiau Hun Seno režimas atsiuntė savo agentus manęs medžioti net ir į Tailandą. 2020 m. gruodžio 15 d., apie 17.30 val., vos išėjus iš namų, prie manęs priėjo šeši nenustatyti vyrai. Apsaugos kamerų filmuotoje medžiagoje, kurią man parodė namo administratorius, matyti, kaip šeši vyrai muša mane iš nugaros ir iš priekio. Jie prispaudė mane prie namo kolonų, bandydami sulaikyti. Aš priešinausi ir man pavyko nuo jų pasprukus parbėgti namo. Dėl to UNHCR (Jungtinių Tautų vyriausiasis pabėgėlių komisaras) padėjo man išvykti iš Tailando ir apsigyventi Suomijoje.

– Dabar, kai esate saugus trečiojoje šalyje, kaip ketinate tęsti savo politinę veiklą ir ką norėtumėte perduoti savo draugams ir bendražygiams, kurie vis dar gyvena politiškai nesaugiose vietose?

– Pradėkime nuo to, kad Suomijos Vyriausybė teikia pagalbą mano šeimai jau ketverius metus. Nors gyvenu čia, tikrai nepamiršau savo žmonių, patirtų negandų ir sunkumų, su kuriais susiduria Kambodžos gyventojai. Aš ir toliau kovoju, aukoju savo laiką, darau, ką galiu, kad khmerai gyventų demokratinėje Kambodžoje.

Galiausiai norėčiau pasiųsti padrąsinančią žinią mūsų aktyvistams Tailande. Jūs turite tęsti kovą, o aš vis dar esu su jumis. Noriu, jog Kambodžos žmonės žinotų, kad aš jų neapleisiu, kad neapleisiu Kambodžos. Ačiū.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt