Pasaulyje

2021.06.28 21:21

Sankcijos Baltarusijai: režimas bandė įtikinti pavienes šalis, dabar ieško atsarginių variantų

Vaida Zakarkienė, LRT RADIJO laida „Lietuvos diena“, LRT.lt2021.06.28 21:21

Buvęs kandidatas į Baltarusijos prezidento postą Viktoras Babaryka liepos 6-ąją išgirs nuosprendį byloje, kurioje jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais – sugriežtintos sankcijos Baltarusijai nepaveikė politinių kalinių padėties, o ir praradimus atskiruose ūkio sektoriuose, pasak Maksimo Miltos, režimui bent iš dalies gali pavykti kompensuoti.


Buvęs bankininkas V. Babaryka suimtas pernai birželį, prokurorai jam siūlo skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę, teisiamųjų suole kartu atsidūrę jo buvę kolegos pripažino kaltę ir davė parodymus prieš V. Babaryką, jiems gresiančios bausmės yra švelnesnės.

Savo baigiamojoje kalboje V. Babaryka sakė negalintis prisipažinti dėl to, ko nepadarė, jog jam „negėda prieš (...) šeimą ir draugus“.

„Taip pat jis kalbėjo apie savo artimiausią komandą, nes reikia pabrėžti, kad byloje, kurią sudaro daugiau kaip 120 tomų, kaltinamas ne tik pats Babaryka, kuris 20 metų vadovavo vienam didžiausių Baltarusijos bankų „Belgazprombank“, bet ir jo artimiausi bendražygiai iš banko vadovybės. Babarykai prokuroras užprašė 15-os metų įkalinimo ir arti 50 tūkst. eurų baudos už esą mokesčių vengimą, tuo tarpu jo bendražygiams siūlomi nuosprendžiai tarp 3 ir 6,5 metų įkalinimo“, – LRT RADIJO laidai „Lietuvos diena“ sakė LRT bendradarbis M. Milta.

Pasak M. Miltos, reikia turėti omenyje spaudimą, taikomą politiškai motyvuotų bylų kaltinamiesiems.

„Didžioji dalis buvo priversti pripažinti ir Babaryka išliko vienintelis, kuris nepripažino savo kaltės. Vėlgi, reikia suprasti, kad sąlygos, kuriomis laikomas tiek Viktoras Babaryka, tiek dar 514 politinių kalinių Baltarusijoje, yra tokios, kuriose žmogus susiduria su milžinišku spaudimu. Kaip taisyklė, atsiranda poveikio priemonės ir reikia būti labai tvirto būdo, kad atlaikytum jas. Prisipažinimas, kurį Baltarusijos valdžiai pavyksta išmušti iš žmonių, laikomų nežmoniškomis sąlygomis, nebūtinai byloja apie vienokią ar kitokią veiką, tačiau yra tai, kuo režimas naudojasi. Manytina, kad 15-os metų laisvės atėmimas ir bus tas nuosprendis, kuris liepos 6-ąją bus paviešintas“, – sakė pašnekovas.

Jo teigimu, Baltarusijai pritaikytos ES sankcijos privertė režimą ieškoti išeičių – tiek bandant neoficialiai derėtis su Bendrijos šalimis, tiek ieškant alternatyvų, kurios leistų kompensuoti prarandamas pajamas.

„Matome, kad ne pirmą kartą įvedamos sankcijos nelemia tiesioginio poveikio, nors neviešais kanalais matėsi, kad režimas iki paskutinės minutės bandė atrasti vienokias ar kitokias landas, kad įtikintų sankcijų nebūtinumu pavienes Vakarų šalis, kaip kad šį kartą buvo elgiamasi su Austrija. Matosi, kad režimas tuo naudojasi ir neatsitiktinai praėjusią savaitę Romanas Pratasevičius ir Sofija Sapega buvo pervesti esą namų areštui, kuris, tiesą sakant, nėra namuose ir nepanaikina jų kaip politinių kalinių statuso“, – sakė M. Milta.

Pašnekovo aiškinimu, skyles naftos sektoriuje užkamšyti režimui bus sunkiau negu prekybos trąšomis atveju.

„Paskutinis manevras, apie kurį tapo žinoma šį savaitgalį, yra tai, kad Baltarusija siekė išvengti JAV sankcijų, pirmiausia nukreiptų prieš Baltarusijos naftos perdirbimo pramonę, o konkrečiai kalbama apie „Naftan“ įmonę – bene didžiausią šalies naftos perdirbėją. Tapo žinoma, kad antrajame šių metų pusmetyje į „Naftan“ gamyklą nenumatomi naftos tiekimai iš Rusijos, panašu, kad Lukašenkos režimui pavyko užtikrinti tiekimą iš Kazachstano – su šiuo tikslu Baltarusijos Vyriausybės vadovas vyko į Kazachstaną savaitgalį. Iki šiol nėra paviešinta kokiomis apimtimis vyks naftos tiekimas perdirbimui ir tolesniai realizacijai į gamyklą, taigi yra neaiškių detalių, tačiau matyti, kad tos sankcijos, kurios įvestos, palieka tam tikras atsargines galimybes Baltarusijos režimui – tiek kalbant apie trąšų pramonę, kuri pakankamai diversifikuota ir ES nėra pirminė jos rinka, tiek kalbant ir apie naftos pramonę, kurios rinka mažiau diversifikuota, tačiau režimui vis dar pavyksta atrasti naujas, kad sumažintų sankcijų poveikį“, – sakė M. Milta.

LRT.lt primena, kad naujasis, praėjusią savaitę paviešintas ES sankcijų paketas numato priemones, varžančias Baltarusijos galimybes eksportuoti kalio trąšas, naftos produktus ir tabako gaminius, taip pat riboja Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų, be to, bus ribojama Minsko prieigą prie ES kapitalo rinkų ir draudžiama teikti draudimo arba perdraudimo paslaugas Baltarusijos Vyriausybei bei valstybinėms institucijoms.

Jungtinės Karalystės analitinis centras „Chatham House“ kiek anksčiau atliko Baltarusijos gyventojų apklausą, kuri atskleidė, kad šalies gyventojai geriau pažįsta opozicijos atstovus, o ne įvairius valstybės pareigūnus, o protestų lyderius vertina pozityviau.

Paklausus, kas būtų geras Baltarusijos prezidentas, dauguma respondentų (34 proc.) atsakė, kad tai yra Viktaras Babaryka. A. Lukašenką palaiko 25 proc. respondentų, buvusį diplomatą Pavelą Latušką – 14 proc., opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają – 10 proc. Respondentai galėjo rinktis iki 3 kandidatų.

Visas pokalbis – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt