Pasaulyje

2021.06.26 09:45

Kinijos vykdomas genocidas verslui netrukdo – mečetės vietoje iškils „Hilton“ viešbutis

LRT.lt2021.06.26 09:45

Amerikos–islamo santykių taryba vadina nepriimtinomis JAV bendrovės viešbučio statybas tebesitęsiančio genocido vietoje, rašo „Radio Free Asia“ (RFA). 

Didžiausia musulmonų pilietinių teisių ir interesų gynimo grupė Jungtinėse Valstijose paragino apgyvendinimo paslaugas teikiančią bendrovę „Hilton“ stabdyti viešbučio statybas sunaikintos uigūrų mečetės vietoje Kinijos šiaurės vakaruose esančiame Sindziango uigūrų autonominiame regione (SUAR).

Kaip matyti iš pastarojo meto pranešimų Jungtinės Karalystės dienraštyje „The Daily Telegraph“, Kinijos valdžios institucijos nugriovė Hotano mieste buvusią mečetę ir ketina jos vietoje statyti didelį prekybos centrą ir bendrovei „Hilton Worldwide Holdings Inc.“ priklausantį viešbutį „Hampton“.

„Huan Peng Hotel Management Company, Ltd.“ laikraščiui pasakojo, kad žemę, ant kurios statomas viešbutis, dar 2019 m. viešame aukcione įsigijo dabartinis jos savininkas. 2020 m. rugpjūtį Kinijos bendrovė pasirašė su juo sutartį dėl „Hampton“ viešbučio statybos.

RFA uigūrų tarnyba patvirtino, kad toje Hotano (409 tūkst. gyventojų turinčio Sindziango pietvakariuose esančio miesto) vietoje stovėjo Dulingo mečetė.

Birželio 15 dieną Amerikos–islamo santykių tarybos (CAIR) direktoriaus pavaduotojas Edwardas Ahmedas Mitchellas parašė laišką Virdžinijoje įsikūrusios įmonės „Hilton Worldwide“ generaliniam direktoriui Christopheriui Nassettai, ragindamas bendrovę „stoti teisingon istorijos pusėn ir pranešti, kad „Hilton“ atšaukia šį projektą ir nutraukia bet kokią veiklą Kinijos uigūrų regione, kol šalies Vyriausybė nenutrauks milijonų nekaltų žmonių persekiojimo“.

Telefoniniame interviu RFA E. A. Mitchellas sakė, kad viešbučio steigimas toje vietoje, kur vyksta genocidas, yra amoralu ir neteisėta.

Sausį JAV valstybės departamentas pareiškė, kad smurtas prieš taikius gyventojus šiame regione yra priskirtinas genocido kampanijai. Belgijos, Čekijos, Kanados, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos parlamentai priėmė nutarimus, kuriuose teigiama, kad Kinijos politika SUAR yra genocidas.

Manoma, kad nuo 2017 m. pradžios visą SUAR apraizgiusiame internavimo stovyklų tinkle buvo įkalinta iki 1,8 mln. uigūrų ir kitų musulmonų tikėjimą išpažįstančių mažumų. Kinija teigia, kad tai yra profesinio rengimo centrai, skirti kovoti su radikalizmu ir paruošti jaunus uigūrus darbo rinkai. Bet kokius kaltinimus genocidu Kinijos Vyriausybė atmeta.

Anot E. A. Mitchello, „Hilton“ turi pasielgti teisingai ir atšaukti šį projektą. „Jei jie nuspręs jį tęsti, taps genocido bendrininkais. Viskas labai paprasta“, – teigė jis.

RFA uigūrų tarnybai susisiekus su viešbučių tinklu, jo atstovas, nepanoręs pasisakyti savo pavardės, sakė: „Mes žinome apie kilusį pasipiktinimą, tačiau šiuo metu negaliu pateikti jums oficialaus pareiškimo“.

JAV Tarptautinės religinės laisvės komisija (USCIRF) birželio 16 d. atsiųstame rašytiniame pareiškime RFA uigūrų tarnybai teigė, kad JAV bendrovės, įskaitant ir „Hilton“, turėtų stengtis geriau suvokti Kinijos valdžios vykdomas represijas prieš uigūrus ir kitus SUAR gyvenančius musulmonus.

USCIRF vicepirmininkas Nury Turkelis interviu telefonu RFA sakė, kad daugelis amerikiečių bendrovių vis dar miega ir nereaguoja į Uigūrų regione vykstančią krizę ir kad JAV Valstybės departamentas šiuo metu rengia naujas verslo gaires, kuriomis JAV bendrovės galės vadovautis.

„Bendrovės, kurios pelnosi iš tebesitęsiančio genocido ir nusikaltimų žmogiškumui, ir Amerikos įmonės, remiančios kitų metų žiemos olimpines žaidynes, miega, – sakė jis, turėdamas omenyje 2022 m. Pekine vyksiančias žiemos olimpines žaidynes. – Jos dar nenubudo.“

„Kas galėtų jas pažadinti? Galbūt Kongreso ar vykdomosios valdžios priimtas įstatymas, kuris šiuo metu būtų labai aktualus“, – sakė N. Turkelis.

Bendrovė „Hilton Worldwide“ jau yra atidariusi „Hampton“ viešbutį šalia SUAR sostinės Urumčio tarptautinio oro uosto, jai priklauso ir „Hilton Urumqi“ viešbutis miesto centre bei „Conrad“ viešbutis, kuris, planuojama, duris atvers rugpjūčio 31 d.

Neatsisako planų

Sausį JAV muitinės ir pasienio apsaugos tarnyba (CBP) išleido krovos stabdymo įsakymą (WRO), numatantį, kad dėl įtarimų naudojant priverstinį darbą, visi iš SUAR atgabenti medvilnės gaminiai ir pomidorai privalo būti sulaikyti atvykimo uostuose.

2020 m. panašių veiksmų buvo imtasi ir prieš SUAR gamybos plaukų produktus bei drabužius.

CBP vykdančioji prekybos komisaro padėjėja Brenda Smith tuo metu RFA uigūrų tarnybai sakė, kad WRO buvo „pranešimas prekybos bendruomenei, kad mes tikimės, jog jie deramai patikrins ir įvertins iš šio regiono atkeliaujančias siuntas, ir įspėjamas, kad šiuos parametrus atitinkančios siuntos bus sulaikomos, o jų gavėjai apklausiami“.

CAIR Vyriausybės reikalų direktorius Robertas S. McCawas, teigė, kad jei projektas nebus sustabdytas, galima bus teigti, jog „Hilton“ dangsto genocidą. Jis taip pat sakė, kad JAV Vyriausybė turėtų ištirti, ar „Hilton“ nepažeidė įstatymų.

„Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė pripažįsta, kad Kinijos Vyriausybė vykdo genocido kampaniją, nukreiptą prieš uigūrų musulmonus ir kitas tiurkų mažumas Sindziange, – sakė jis. – O JAV įsikūrusi bendrovė „Hilton“ neatsisako savo planų išniekintos mečetės vietoje statyti viešbutį.“

„Tai protu nesuvokiama, todėl „Hilton Worldwide Holdings“ privalo nedelsiant atšaukti planus statyti šį viešbutį, antraip bus galima sakyti, kad bendrovė pelnosi iš uigūrų musulmonų genocido, – aiškino R. S. McCawas. – Savo viešbučiu užgoždama musulmonų istoriją, kultūrą ir net faktą, kad jie šiose vietose gyvena, bendrovė padėtų dangstyti šių žmonių genocidą regione.“

Kaip teigiama 2020 m. rugsėjį išplatintoje Australijos strateginės politikos instituto (ASPI) ataskaitoje, nuo 2017 m. įgyvendindama uigūrų kultūros ir religinės tapatybės naikinimo kampaniją, Kinijos valdžia jau sugriovė ar apgadino maždaug 16 tūkst. iš daugiau nei 24 tūkst. SUAR mečečių.

E. A. Mitchellas paragino JAV Kongresą priimti Uigūrų priverstinio darbo prevencijos įstatymą, kurio tikslas – pasmerkti SUAR sistemingai naudojamą uigūrų priverstinį darbą ir užtikrinti, kad JAV bendrovės netaptų to bendrininkėmis.

Toks teisės aktas pakeistų JAV politiką SUAR atžvilgiu, siekiant užtikrinti, kad Amerikos juridiniai subjektai nefinansuotų regiono etninių mažumų priverstinio darbo. 2020 m. rugsėjį įstatymo projektas buvo patvirtintas Atstovų rūmuose: 406 nariai balsavo „už“, 3 – „prieš“.

„Jei korporacijos pačios nesielgia teisingai, Amerikos Vyriausybė turi pareikalauti, kad jos elgtųsi teisingai, – sakė E. A. Mitchellas. – Niekas neturi turėti galimybės – jokia Amerikos korporacija neturėtų turėti galimybės – siekti pelno mūsų šalyje, tuo pačiu metu palaikydama genocidą kitoje šalyje.“

Kongrese taip pat svarstoma galimybė priimti Uigūrų žmogaus teisių apsaugos įstatymą, pripažinsiantį uigūrus, kuriems kai kuriose šalyse gresia deportacija, prioritetiniais pabėgėliais ir suteiksiantį teisę jiems kreiptis dėl perkėlimo į JAV. Įstatymo projektas buvo pateiktas svarstymui balandį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt