Pasaulyje

2021.06.23 18:26

Buvęs „Belaruskalij“ darbuotojas: dėl sankcijų režimui taip skaudės, kad kaliniai netrukus bus paleisti

Natalija Zverko, LRT.lt2021.06.23 18:26

„Šį kartą sankcijų mastas yra nepalyginamas, ir dėl jų skaudės taip, kad aš esu pasiruošęs lažintis, jog dar iki mėnesio pabaigos bus pradėti leisti į laisvę politiniai kaliniai“, – interviu LRT.lt apie Europos Sąjungos sankcijas Baltarusijos kalio pramonei sakė buvęs „Belaruskalij“ darbuotojas, aktyvistas Glebas Sandras. Pernai rugsėjį jis iš gimtosios šalies pabėgo į Lietuvą.

Šią publikaciją galite skaityti ir rusų kalba.

Kaip jau buvo skelbta, Europos Sąjunga patvirtino ketvirtą – plačiausią – asmeninių sankcijų Baltarusijai paketą. Lygiagrečiai ES ambasadoriai jau pritarė ir sektorinėms sankcijoms. Ilgą laiką ES nenorėjo pereiti prie priemonių, kurios galėtų paveikti pavienius ekonomikos sektorius, o ne pavienius asmenis ar įmones. Viskas pasikeitė, kai siekiant sulaikyti opozicijos „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėją Ramaną Pratasevičių ir jo draugę Sofiją Sapegą gegužės 23 dieną Minske priverstinai buvo nutupdytas iš Atėnų į Vilnių skrendantis „Ryanair“ lėktuvas. Kitą dieną vykusiame ES aukščiausio lygio susitikime ES Tarybai buvo nurodyta parengti sektorinius apribojimus.

Po ES Tarybos posėdžio Josepas Borrellis pranešė, kad sektorinėms sankcijoms pritarta. „Dabar mūsų tikslas yra greitai jas priimti“, – pridūrė jis.

Sektorinės sankcijos veikiausiai palies septynis ekonomikos sektorius. Pirmiausia buvo parengtas kalio trąšų eksporto į ES ir tranzito draudimas.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad ES sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui bus įvedamos pamažu. „Akivaizdu, kad sankcijų įvedimas bus etapinis, kad jis neapimtų viso sektoriaus iš karto“, – pirmadienį sakė G. Landsbergis.

Tikimasi, kad sankcijos palies ir vieną didžiausių pasaulyje trąšų gamintojų „Belaruskalij“. Įmonės produkcija, kurios 2020 metais buvo eksportuota už 2,4 mlrd. JAV dolerių, sudaro apie 20 proc. pasaulinės kalio trąšų gamybos.

Buvęs „Belaruskalij“ darbuotojas aktyvistas Glebas Sandras nuo praėjusių metų rugsėjo gyvena Lietuvoje. Streike dalyvavusio ir Aliaksandrą Lukašenką trauktis raginusio jaunuolio buvo paprašyta nutraukti tokio pobūdžio veiklą, o jei ne – sės „labai ilgam laikui, net iki 10 metų“.

– Glebai, kai pastarąjį kartą kalbėjomės, jūs vis dar buvote „Belaruskalij“ darbuotojas. Kaip yra dabar? Jus atleido?

– Taip, buvau atleistas gegužės 15 dieną, palyginti neseniai.

– Su kuo tai susiję?

– Kolektyvinėje sutartyje buvo punktas, kuriame nurodyta, kad į tam tikras pareigas profesinėje sąjungoje išrinktas darbuotojas negali būti atleistas be profsąjungos sutikimo. Visą šį laiką profsąjunga nesutiko, kad aš būčiau atleistas, o balandžio 29 dieną buvo pasirašyta nauja kolektyvinė sutartis, kurioje šios sąlygos neliko, ir aš buvau atleistas.

– Pernai rugpjūtį įmonės darbuotojai aktyviai protestavo prieš A. Lukašenkos veiksmus. Kaip yra dabar ir koks šių maištininkų likimas?

– Visi tie, kurie buvo pranešę apie dalyvavimą streike, ir tie, kurie atsisakė dirbti, šiuo metu yra atleisti. Tokių yra apie 130 žmonių.

– Lietuva ir ES sako, kad bus priimtos konkrečios sankcijos Baltarusijos trąšų sektoriui ir bendrovei „Belaruskalij“. Kaip jūs vertinate šį sprendimą?

– Iš karto noriu pasakyti, kad nesu ekspertas. Šiuo metu esu buvęs „Belaruskalij“ darbuotojas, atleistas už dalyvavimą streike. Šiandien aš – tiesiog darbininkų judėjimo aktyvistas.

Bet, kiek žinau, sankcijos įvedamos ne konkrečiai „Belaruskalij“, o Baltarusijos kalio kompanijai, kuri yra kalio prekybos įmonė. Dar anksčiau, kai 2011 metais amerikiečiai įvedė sankcijas koncernui „Belneftechim“, Baltarusijos kalio kompanija tam priklausė, tačiau 2015 metais, siekdama išvengti sankcijų, iš koncerno pasitraukė.

Tai yra atskira istorija, tada Amerikos sankcijų mechanizmas buvo visiškai kitoks, tada Amerikos bendrovėms buvo uždrausta bendradarbiauti su įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos. Priėmus Magnickio įstatymą, mechanizmas pasikeitė ir dabar sankcijos taikomos ne tik pačiai įmonei, bet ir trečiosioms šalims, kurios su ja bendradarbiauja.

Apskritai tai susiję su atsiskaitymais – bendrovėms, kurios bendradarbiauja su potencialiomis įmonėmis, skiriamos baudos arba blokuojamos mokėjimo doleriais galimybės. Viskas tapo daug sudėtingiau. Šiuo metu jie nori taikyti sankcijas kalio pramonei, Baltarusijos kalio kompanijai kaip kaliu prekiaujančiai įmonei. Pats „Belaruskalij“ trąšų neparduoda, tai vyksta per Baltarusijos kalio kompaniją, kuri egzistavo dar tada, kai prasidėjo „Belaruskalij“ ir „Uralkalij“ simbiozė. 2013-aisiais kilo didelis sąmyšis, kai Minske buvo sulaikytas „Uralkalij“ vadovas.

Jei pažvelgtume į oficialią statistiką – į 2020 metus dar nežiūrėjau, – 2019 metais JAV buvo penktoje vietoje pagal baltarusiškų kalio trąšų įsigijimo kiekį. JAV turi savo telkinių, tačiau šalis didelė, daug apsėtų plotų, todėl reikia daug trąšų. Todėl jas tenka pirkti iš Baltarusijos.

– Europos Sąjunga ir anksčiau taikė sankcijas Baltarusijai. Kaip jūs vertinate naujas priemones? Ar jos kiek nors skiriasi nuo ankstesnių?

– Vakarų veiksmų mastas pats savaime yra beprecedentis. Dar niekada Vakarų šalys nebuvo tokios konsoliduotos, neturėjo tokios vieningos pozicijos A. Lukašenkos režimo atžvilgiu. Po lėktuvo užgrobimo ir R. Pratasevičiaus bei S. Sapegos sulaikymo tapo aišku, kad Baltarusijos problemos yra ne tik vidinės, bet ir bendros. Žmogus, kuris nepaiso tarptautinių normų ir užgrobia orlaivį, teoriškai rytoj gali paleisti raketą į Lietuvą. Jis nebėra vien toksiškas, jis pavojingas ir nekontroliuojamas.

Akivaizdu, kad didžioji kalio trąšų dalis keliauja per Klaipėdos uostą, akivaizdu, kad sankcijos smogs ir Lietuvos ekonomikai, bet jei tenka rinktis tarp savo šalies, savo piliečių saugumo ir tam tikrų materialių nuostolių, pasirinkimas yra aiškus. Šiuo atveju bus pritaikyta konkreti bausmė skausmingais metodais. Ačiū Dievui, dar ne kariniu įsikišimu, nes jei tokia situacija būtų susiklosčiusi prieš 25 metus, ant Minsko – kaip anuomet ant Belgrado – jau kristų bombos.

Žinoma, kyla klausimas, kaip tai bus įgyvendinta techniškai, nes to dar nėra buvę. Amerika gali sau leisti taikyti sankcijas visiems ir visada, o Europa šia prasme yra labiau susiskaldžiusi ir čia reikalingas sutarimas.

Antra, šios sankcijos nerašomos ant servetėlės, yra ekonomikos ir teisės ekspertų grupė, kuri apgalvoja, kaip padaryti, kad viskas būtų kompetentinga ir visiems suprantama. Ir čia, kiek suprantu, bendrovėms, kurioms taikomos sankcijos, bus uždrausta atsiskaityti eurais, tokiu būdu iki minimumo sumažinant manevro galimybes. Liks galimybė atsiskaityti Rusijos rubliais ir galbūt juaniais. Ir kyla natūralus klausimas: jei uostas ar geležinkelis blokuos trąšų vežimą, kur jos bus dedamos? Greičiausiai per Ukrainą, per Nikolajevą, jos irgi nekeliaus, nes Ukraina taip pat gana aštriai pasisakė šiuo klausimu.

Tad stebėsime, nes tai tik pradžia. Daugelis vis dar skeptiškai vertina tokias sankcijas, ypač tokio masto sankcijas. Bet galima prisiminti 2006-uosius ir 2011-uosius, kai A. Lukašenka paleido kalinius. Šį kartą sankcijų mastas yra nepalyginamas, ir skaudės dėl jų taip, kad aš esu pasiruošęs lažintis, kad dar iki mėnesio pabaigos bus pradėti leisti į laisvę politiniai kaliniai. Žinoma, nekalbu apie kažkokią burtų lazdelę, kad sankcijos išspręs visas problemas ir visi gyvensime ilgai ir laimingai, bet tai labai padės siekiant, kad režimas kuo greičiau žlugtų.

Jei kalbame apie Minskui likusias trąšų gabenimo galimybes, yra Ust Luga, bet čia susidaro labai didelis lankstas. Atitinkamai dar labiau kils kainos. Be to, turiu pasakyti, kad bendradarbiauti su Rusijos įmonėmis, kurioms taikomos sankcijos, nuostolinga.

Žinoma, iš Lietuvos visi tikisi ryžtingų veiksmų, jau skaičiuojamos išlaidos ir nuostoliai, kažkas kalba apie 0,8 BVP dėl uosto blokavimo, kažkas kalba apie 2 proc., kažkas net sako, kad Europa turėtų tai kompensuoti. Pamatysim.

– Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sakė, kad sankcijos neabejotinai bus įvestos, tačiau jos bus etapinės.

– Nežinau, ką jis turi omenyje sakydamas „etapinės“. Kartoju: tokių sankcijų dar nėra buvę. Čia reikia susėsti ir nuspręsti, kaip visa tai bus įgyvendinta. Žinoma, Lietuva šia prasme yra priešakinės linijos žaidėjas.

Reikia suprasti, kad asmeninės sankcijos yra vienas dalykas, o sektorinės sankcijos – visai kas kita, jos negali būti įvestos vienu piršto paspaudimu. Prie jų reikia padirbėti. Manau, ministras tai ir turėjo omenyje.

– Kaip jūs asmeniškai ir jūsų draugai reagavo į Baltarusijos įvykdytą „Ryanair“ lėktuvo užgrobimą? Ar dabar čia, Lietuvoje, jaučiatės ne taip saugiai, ar šis įvykis neturėjo jokios įtakos jūsų saugumo jausmui?

– Iš esmės jis man jokios įtakos nepadarė. Atvykęs į Lietuvą visada buvau atsargus, neatsipalaidavau, todėl sakyti, kad tai mane labai pakeitė, tikriausiai nėra pagrindo.

Teko įsigyti tam tikrų savigynos priemonių ir jas visada turiu su savimi. Tikiuosi, kad neteks jų panaudoti, tačiau patarlė byloja: „Nori taikos, ruoškis karui.“ Žinoma, vaikinai, kurių pavardes Roma įvardijo interviu ONT, sukluso ir ėmėsi tam tikrų saugumo priemonių, kažkur išvyko.

Bet vėlgi kyla klausimas: kas organizavo šią operaciją? Esu tikras, kad nebuvo apsieita be vadinamojo didžiojo brolio pagalbos, nes Baltarusijai vargu ar būtų pakakę išteklių ir išmonės. Ir visi tie dingę keisti keleiviai...

– Turite omenyje Rusiją?

– Taip. Bet kyla kitas klausimas: kam visa tai buvo padaryta? Arba tai buvo jos pačios iniciatyva, o Baltarusija apie tai nežinojo, arba greičiausiai buvo vykdoma bendra operacija. Bet, kaip matote dabar, Rusija traukiasi, Vladimiras Putinas visuose interviu sako, kad R. Pratasevičiaus nepažįsta, kitaip tariant, išsižada. Vėlgi kyla klausimas, kokiu tikslu visa tai daroma. Jei viskas galų gale išaiškės, Vakarai gali pritaikyti papildomas sankcijas ir Rusijai arba taip yra bandoma pakišti „triušį Rodžerį“ ir tokiu būdu išspręsti A. Lukašenkos problemą su Vakarais.

Yra prielaida, kad Rusija taip pat nori jį pašalinti, bet pati to padaryti negali. Viena vertus, V. Putinas pripažino šiuos rinkimus ir sulaikė Aleksejų Navalną, kad išvengtų protestų savo šalyje, kita vertus, išlaikyti šį pensininką (A. Lukašenką, – red.) tapo absoliučiai nuostolinga, jis traukia pinigus, daug žada ir yra tapęs toksiškas visiems, įskaitant ir Rusiją, nes sankcijos Baltarusijai reiškia sankcijas ir Rusijai.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.